2021 m. vasaris

Pasak „Bloomberg“, JAV elektromobilių gamintoja „Rivian“ Vengriją vertina kaip vieną išgalimų savo gamyklos vietų Europoje. Įmonė potencialiomis projekto vietomis laiko Vengriją, Vokietiją, JK ir kitas ne ES šalis. Bendrovė surinko 8 mlrd. USD ir planuoja IPO.

–

Premjeras pranešė apie ekonomikos atstatymo etapus: pirmiausia sumažinamas PVM namų ir butų statybai ir siūlomos paskolos iki 6 mln. Ft. (~16,57tūkst. EUR) būsto renovacijai (tikslas –po 40K naujų butų kasmet). II-sis etapas prasidės balandžio 1 d., aukštesniojo mokslo plėtrai bus skirta 1,5 trilijono Ft (~4,14mlrd. EUR). Su III-ju etapu, prasidėsiančiu nuo liepos 1 d., prasidėsi didžiulių investicijų, daugiausia žaliojoje energetikoje, žaliojoje ekonomikoje ir skaitmenizacijoje, era.

–

Priėmęs Uzbekistano vicepremjerą S. Umurzakovą, URiP ministras P. Sijarto paskelbė, kad bendradarbiavimas branduolinės energetikos srityje tarp dviejų šalių atvers 300 mln. dolerių technologijų eksportą.

–

Galbūt investicinis bankas „Rothschild & Co.“ dalyvaus finansuodamas Pakšo atominės elektrinės plėtros projektą, pakeisdamas brangią Rusijos valstybinę paskolą – tokios žinutės spaudoje pasirodė po UR ministro susitikimų su Rotšildų šeima Paryžiuje vasario pradžioje.

–

Finansų ministras M. Varga paskelbė, kad vyriausybė padidino atsinaujinančios energijos projektams įmonėse skiriamas lėšas nuo 32 mlrd. iki 55,6 mlrd. Ft. (153,59 mln. EUR). Įmonės kandidatės jau pateikė paraiškų 54 mlrd. Ft., dabar laukiama tolesnių paraiškų. Nugalėtojai savo projektams gali gauti 1,6–100 mln. Ft. (iki ~276,24 tūkst. EUR).

–

„Heliosys“ atidaro 20 MW saulės elektrinę buvusioje avių ir galvijų ganykloje Nogrado apskrityje. Bendrovė 50 ha plote įrengs 40 vienetų 500 kWh elementų. Žolės tarp plokščių priežiūra bus patikėta avims. Investuotojų grupės, kuriai priklauso „Heliosys“, jau sumontuotų saulės elementų bendra galia viršija 70 MW.

–

Osku mieste pradėta 4 mlrd. Ft. vertės 10 MW galingumo saulės elektrinės statyba. Ji nuo balandžio pabaigos 25 metus teiks energiją 5500 šeimų. Iki 2030 m. šalyje planuojama pasiekti apie 7000 MW saulės energijos galios, šiuo metu yra ~2000 MW, saulės energiją naudoja apie 85 000 namų ūkių.

Alžyro naftos ir dujų eksportas ir toliau smunka, tai gilina Alžyro ekonominę krizę. Plačiau rasite čia (nuoroda).

Antverpeno ir Briugės miestai pasirašė susitarimą dėl uostų susijungimo 2022 m. Tai padidins bendrą Antverpeno ir Zeebrugge uostų poziciją pasaulinėje tiekimo grandinėje. Abu uostai bendrame plane apibrėžė tris strateginius prioritetus: tvarus augimas, atsparumas ir lyderystė energetikos ir skaitmeninės transformacijos srityse.

–

2020 m. Belgijoje įrengta rekordiškai daug fotovoltinių plokščių: 1 GWp. Iš viso Belgijos fotovoltinio parko pajėgumai dabar yra 6 GWp (6036 MWp), t.y. daugiau nei 6% Belgijos elektros energijos. Tikslai nacionaliniu lygmeniu daugiausia pasiekti dėka Flandrijoje 2020 m. įrengtų 800 MWc fotovoltinių plokščių. Briuselyje taip pat itin sparčiai auga susidomėjimas saulės fotovoltine energija: palyginus su 2019 m., įrenginių skaičius išaugo 25%. Tuo tarpu Valonija smarkiai atsilieka: 60% sumažėjo didelių įrenginių (iki 750 kWp) ir 85% labai didelių įrenginių (> 750 kWp) diegimo greitis.

–

Skelbdama 2020 m. metinius finansinius rezultatus, įmonė ENGIE oficialiai pranešė, kad po Belgijos vyriausybės pranešimų 2020 m. IV ketvirtį buvo nuspręsta nutraukti visus parengiamuosius darbus, kurie leistų pratęsti dviejų reaktorių veikimą po 2025 m. ENGIE teigia išliekanti įsipareigojusi Belgijai ir prisidėsianti prie šalies energijos tiekimo saugumo. Be atsinaujinančių energijos šaltinių, grupė taip pat plėtoja iki 3 GW dujų jėgainių projektus.

–

Belgija ir Danija pasirašė susitarimą dėl tiesioginio energijos kabelio, jungiančio abi šalis, statybos. Belgija galės importuoti vėjo energiją tiesiai iš Danijos per šį 600 km ilgio kabelį, per kurį galima tiekti 1,5 gigavatų energijos. Tai atitinka vienos didelę atominę elektrinę.

Valstybinė dujų kompanija paskelbė apie 2,9 mln. eurų fondo pradžią, iš kurio bus skiriamos subsidijos transporto kompanijoms, nusprendusioms pereiti nuo dyzelinio kuro varomų variklių prie dujomis varomų.

Didžiausias Šiaurės šalyse Geteborgo jūrų uostas sieks 70 proc. sumažinti CO2 emisijas iki 2030 m. 2021-02-04 d. Geteborgo jūsų uosto administracija kartu su Volvo Group, Scania ir Stena Line transporto kompanijomis pranešė, kad suvienys pajėgas siekiant įgyvendinti ambicingą tikslą – iki 2030 m. 70 proc. sumažinti CO2 emisiją. Šiam tikslui ketinama kurti naują infrastruktūrą, kuri galėtų aptarnauti krovininį sausumos transportą ir jūrų laivus naudojančius neiškastinį kurą, t.y. biodujas, vandenilį, elektros energiją. Prieš keletą savaičių Geteborgo miesto valdžia kartu su grupe verslo kompanijų paskelbė ambicingus planus iki 2030 m. centrinę miesto dalį paversti zona be CO2 emisijos.

–

Švedijoje suintensyvėjo diskusijos dėl vandenilio naudojimo pramonėje, energetikoje ir transporte Per pastarąsias dvi savaites SE Vyriausybė, po stambios pramonės sektoriaus spaudimo, ėmėsi aktyvių veiksmų išnagrinėti vandenilio naudojimo, vietoje iškastinio kuro, pramonėje, energetikoje ir transporte potencialą, bei užsakė Energetikos Agentūrai parengti vandenilio naudojimo strategiją. Tuo tarpu 2021-01-21 d. grupė SE metalurgijos, naudingųjų iškasenų kasybos, inžinerijos, žaliosios energetikos ir transporto įmonių parengė savo vandenilio naudojimo strategiją, kuria pasiūlė vadovautis šalies Vyriausybei. Remiantis šia strategija, siūloma iš vandenilio iki 2030 m. sukurti 3GW elektrolizės energijos (p.s. ES tikslas – 30 GW elektrolizės energijos iki 2030 m.), o iki 2045 m. – 8GW. Vandenilio masinio naudojimo SE kritikai teigia, kad SE bus sunku įgyvendinti savo ambicijas, nes tam prireiks didžiulių investicijų tiesiant dujotiekius ir statant vandenilio saugyklas.

–

Švedija didina investicijas baterijų gamybos tyrimams SE Prekybos ir pramonės ministerija Northvolt kompanijos Västerås regione vykdomiems baterijų gamybos tyrimams skyrė 238 mln. SEK. SE siekia Västerås regioną padaryti Europiniu baterijų gamybos centru. Minėtos investicijos yra skiriamos ES European Battery Innovation (EUBatIn) projekto rėmuose (p.s. šiame projekte taip pat be SE dalyvauja BE, FI, FR, ELA, IT, HR, PL, SK, SP, DE, AT). Northvolt kompanija siekia sukurti pramoninę tyrimų platformą baterijų gamybai Västerås regione.

–

2024 m. Švedijos vėjo jėgainių pagaminama elektros energija pasieks atominių elektrinių gamybos apimtis SE vėjo jėgainių asociacija informavo, kad iki 2024 m. iš vėjo jėgainių pagaminamos elektros energijos apimtys pasieks atominių elektrinių gamybos apimtis. 2020 m. vėjo jėgainės SE pagamino 28 TWh elektros energijos (17 proc. dalis elektros energijos gamybos rinkoje), tuo tarpu AE – 47.7 TWh (30 proc.). Tai turėjo įtakos ir per pastarąjį dešimtmetį SE uždaryti 4 iš 10 AE blokų. Tuo tarpu SE vėjo jėgainių asociacija pranešė, kad planuojamos didelės investicijos plečiant vėjo jėgainių parkus SE centrinėje dalyje. Tiesa yra ir nuogąstavimų, kad šios investicijos gali neatsipirkti, nes dėl vėjo jėgainių elektros energijos gamybos perprodukcijos, elektros energijos kaina gali ženkliai smukti.

–

Švedija iš ES atsigavimo fondo gautas lėšas skirs skaitmenizavimui ir verslo ‚žalinimui‘ SE Finansų ministrė M. Andersson pranešė, kad SE gautas lėšas (30-40 mlrd. SEK) iš ES atsigavimo fondo ketina skirti pagyvenusių asmenų priežiūros paslaugų skaitmenizavimui, skaitmeninio tinklo ryšio plėtrai visoje šalyje, studijų vietų universitetuose plėtrai bei apdirbamosios pramonės gamybos procesų ‚žalinimui‘ atsisakant iškastinio kuro naudojimo. Savo ruožtu SE į ES atsigavimo fondą skirs 190 mlrd. SEK.

–

Švedijos kompanija Northvolt investuoja 1,7 mlrd. SEK į baterijų gamybos įmonės steigimą Lenkijoje Northvolt kompanija pranešė, kad ketina investuoti Gdanske (Lenkija) 1,7 mlrd. SEK kuriant ličių-jonų baterijų modulių gamybos įmonę, o taip pat tyrimų centrą. Įgyvendinus šį projektą bus sukurta 500 darbo vietų. Panašaus pobūdžio įmonę Northvolt stato Salzgitter (Vokietija). SE start-up įmonė Northvolt nuo pat savo įkūrimo 2016 m. pritraukė mlrd. EUR investicijų, bei pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su automobilių gamintojais BMW, Scania ir Volkswagen ėmėsi įgyvendinti didžiulius investicinius ličio-jonų baterijų gamybos projektus SE, DE ir PL, kad patenkinti smarkiai augančios elektra varomų automobilių pasaulinės rinkos poreikius.

–

Volvo Cars ir Kinijos kompanija Geely Automobile atsisakė susijungimo planų SE kompanija Volvo Cars ir Kinijos Geely Automobile kompanija, kurios yra valdomos Kinijos kompanijos Geely Holding Group, pranešė, kad atsisako planų sujungti abi kompanijas ir vietoje to steigs bendrą kompaniją, kuri užsiims naujos kartos variklių gamyba skirtų hibridiniams automobiliams. Šiems planams aktyviausiai priešinosi Volvo CEO Håkan Samuelsson, kurio teigimu, abiejų kompanijų sujungimas reikštų Volvo Cars savarankiškumo pabaigą bei darbo vietų perkėlimą iš SE (p.s. Volvo Cars gamyklose SE dirba beveik 23 tūkst. darbuotojų) į Kiniją.

Kompetencijų perskirstymas naujoje M. Draghi Vyriausybėje: su energija susiję klausimai iš Ekonominio vystymo ministerijos keliauja į Ekologinės tranzicijos ministeriją (taip pat etatai ir finansavimas).

–

Vėjo energija, Baltijos šalių energetinė transformacija ir kova su sovietiniu paveldu: pirmauja Estija.

–

Enel, Eni ir Terna ruošiasi keisti elektros rinką: 1 mln. saulės baterijų 5-10 metų bėgyje į italų namus.

–

Eni spartina savo dekorbanizacijos planus: iki 2050 m. žada nulines emisijas.

–

Startuoja Saipem integruoto energetikos centro „Agnes“ Adrijos jūroje prie Ravenos projektas: vertė virš 1 mlrd. EUR, pirmasis projektas pasaulyje, kuris apims integruotus vėjo, saulės ir žaliojo vandenilio energijos gavybos sprendimus.

–

Naujoji M. Draghi Vyriausybė ir jos prioritetiniai klausimai: IT atkūrimo plano perrašymas, Alitalia ir ex-Ilva, „atleidimų užšaldymas“ (baigiasi kovo 31 d.) ir pašalpų pratęsimas, vakcinavimo planas, šalies skaitmenizavimas, fiskalinio spaudimo mažimas, žalioji energetika (nauja Ekologinės tranzicijos ministerija).

Prancūzijoje grįžtama prie svarstymų įvesti ekologinį mokestį (écotaxe) sunkiasvorėms transporto priemonėms. Mokestis, kuriuo būtų siekiama finansuoti „Maršalo planą“ transporto sektoriui, siūlomas penkių parlamentarų raporte, kuriame rekomenduojama tokį mokestį įvesti Paryžiaus regione, favorizuojant didžiojo žiedo (Seine-et-Marne, Yvelines, Essonne ir Val-d'Oise departamentai) infrastruktūros plėtrą. 2013 m. tokio mokesčio iniciatyva buvo įšaldyta, šalyje kilus protestams (ypač Bretanės regione).

–

Paskelbtas interaktyvus atrinktų pramonės projektų žemėlapis, finansuojamų pagal Prancūzijos ekonomikos atkūrimo programos lėšas (pramonės relokalizacija kritiniuose sektoriose, aeronautikos bei automobilių sektorių modernizacija, energetinio efektyvumo didinimo projektai ir kt). Galima rūšiuoti pagal sektoriaus tipą, regioną ir kt. kriterijus. Interaktyvus žemėlapis https://datavision.economie.gouv.fr/relance-industrie . Detali informacija apie projektus open data principu pasiekiama adresu https://www.data.economie.gouv.fr/explore/dataset/plan-de-relance/table/

–

„Total“ ir „Stelantis“ jungtinė įmonė ACC (Automotive Cells Company) planuoja pirmąsias elektromobilių baterijas surinkinėti transformuojamoje Française de mécanique gamykloje nuo 2023 m. Pas-de-Calais departamente (Šiaurės Prancūzijoje), kurioje šiuo metu gaminami vidaus degimo varikliai. Vienas iš gamyklos padalinų bus steigiamas Vokietijoje, Opel de Kaiserslautern gamykloje. Kompanijos planuose įdarbinti 1400-2000 darbuotojų, planuojami pradiniai metiniai pajėgumai nuo 8 GWh turėtų pasiekti 48 GWh 2030 m. perspektyvoje bei baterijomis aprūpinti iki 1 mln. automobilių per metus. Iki 2030 m. planuojamos 5 mlrd. Eur investicijos, iš kurių 1,3 mlrd. Eur sudarys valstybės parama.

–

Investicinė grupė „Eiffel“ skelbiasi apie planus investuoti į Prancūzijos ir Europos atsinaujinančios energetikos įmones (žaliosios dujos, energijos saugojimo technologijos, tinklų valdymas, išmanieji miestai). Numatomos investicijos dydis siektų iki 50 mln. Eur., šiam tikslui numatytas 300 mln. Eur „Eiffel essentiel“ fondas, papildomai tikimasi pritraukti lėšų iki 500 mln. Eur.

–

Prancūzija ir Vokietija skelbia jungtinį kvietimą teikti paraiškas dirbtinio intelekto projektams tvarios plėtros bei sveikatos apsaugos srityse. Finansavimo apimtis 10 mlrd. Eur. nuo kiekvienos pusės per trijų metų laikotarpį.

–

Prancūzijos „Airliquide“ ir DE „Siemens Energy“ pasirašė protokolą dėl bendradarbiavimo stiprinimo žaliojo vandenilio technologijų srityje. Vienas iš kompanijų nurodomų projektų – Normandijos Air Liquide-H2V projektas, kuriuo žaliasis vandenilis išgaunamas elektrolizės principu remiantis atsinaujinančias energijos ištekliais. Kompanijos numato bendradarbiavimo projektus plėtoti FR, DE ir kitose Europos šalyse, kreipiantis dėl ES IPCEI finansavimo.

–

2020 m. Prancūzijos vyriausybė skyrė 376 mln. Eur finansavimą 62 R&D projektams, kuriais siekiama skatinti dekarbonizuotos civilinės aviacijos plėtrą. R&D veikla plėtojama trimis kryptimis – energijos poreikių minimizavimas, naujų aviacinio kuro rūšių paieškos, oro eismo kontrolės ir lėktuvų trajektorijų optimizavimas. Šalis užsibrėžusi iki 2035 m. sukurti pirmąjį nulinių CO2 emisijų orlaivį.

–

Prancūzijoje susirinko pirmoji vandenilio taryba, kurios metu pristatytos pirmosios keturios gamyklos, kuriose bus gaminami vandenilio elektrolizės įrengimai bei žaliojo vandenilio gamybos platformos, kurių suminis pajėgumas 3,2 GW (šalies ambicijos iki 2030 m. turėti 6,5 GW pajėgumus). Metų pradžioje taip paskelbta apie 300 mln. Eur pagalbos instrumentą 4 regionams plėtojant vandeniliu varomos traukinius. Verslas, susiduriantis su didele sektoriaus ekspertų paklausa, skelbia apie dviejų specializuotų mokyklų „Symbio Hydrogen Academy“ bei „H2 Academy” steigimą.

–

Sausio pabaigoje Kinija startavo savo pirmąjį „beveik“ 100 proc. kinišką (90 proc. komponentų nacionaliniai) trečiosios kartos branduolinį reaktorių, kuriame naudojama panaši technologija kaip ir dviejuose prancūzų EDF reaktoriuose Kinijos Taishan elektrinėje, kurie buvo startuoti atitinkamai 2018 ir 2019 m. Ir nors naujasis reaktorius (1200 MW) nėra galingesnis už EDF reaktorius (1750 MW), Kinija pabrėžia reaktoriaus pastatymo spartą. China National Nuclear Corporation deklaruoja ambiciją savo „Hualong One“ reaktorius eksportuoti. Turimi Kinijos branduolinės parko pajėgumai (47 GW) sparčiai artėja prie FR pajėgumų (61 GW).

–

Prancūzija siekia save pozicionuoti Lenkijoje, kuri pernai paskelbė apie planuojamas 34 mlrd. Eur investicijas branduolinės energetikos srityje bei siekį iki 2040 m. pastatyti 6 branduolinius reaktorius. 2021 m. vasario pradžioje Lenkijoje su vizitu viešėjusį Prancūzijos užsienio prekybos ir ekonominio patrauklumo ministrą Franck Riester taip pat lydėjo EDF vadovas Jean-Bernard Levy. Pagrindinis FR konkurentas tokių reaktorių statybai, pasak EDF vadovo, yra JAV. Naudodamasi Lenkijos korta, EDF vadovybė spaudžia FR vyriausybę tvirtindama, jog PL sprendimas dėl užsakymo pateikimo reikšmingai priklausys nuo EDF reformos eigos bei sprendimų dėl naujų EPR tipo reaktorių statybos šalyje. FR vyriausybės teigimu, sprendimas dėl naujų EPR tipo branduolinių reaktorių statybos turėtų būti priimtas iki 2023 m.

–

Reuters paskelbė Biden administracijos 18 kompanijų sąrašą, kurios sutiko pasitraukti iš projekto Nord Stream 2 ir tokiu būdu išvengti JAV sankcijų. Tarp kompanijų taip pat minima FR tarptautinė finansinių paslaugų/draudimo įmonė AXA

–

Prancūzijos branduolinis reguliuotojas ASN uždegė žalią šviesą seniausių FR branduolinių reaktorių eksploatacijos termino pratęsimui, pasiekus 40 m. amžių. 32 seniausiems šalies rektoriams ASN nustatė griežtus reikalavimus, susijusius su branduolio saugumo užtikrinimu, atsparumu išorės grėsmėmis ir branduolinių atliekų saugojimu, kuriuos reaktorių valdytojas EDF turės įgyvendinti per griežtai apibrėžtus terminus. EDF skaičiuoja, jog savo pramoninius gebėjimus turės didinti 4,5-5 kartus, kad laiku spėtų įgyvendinti keliamus reikalavimus

–

Prancūzija skelbiasi pranokusi išsikeltą ŠESD emisijų tikslą 2019 m. emisijas sumažindama 1,7 proc. (užsibrėžtas tikslas buvo 1,5 proc.), tuo tarpu kai vos prieš kelias dienas Paryžiaus teismas priėmė sprendimą, kuriame pripažįstamas vyriausybės neveiklumas diegiant ekologinio perėjimo priemones ir pripažįstama vyriausybės atsakomybė dėl tam tikros žalos aplinkai

–

Prancūzijos vyriausybė siekia, kad iki 2023 m. sausio 1 d. visas FR greitkelių paslaugų centrų tinklas būtų aprūpintas elektromobilių greitosiomis įkrovimo stotelėmis. Stotelių diegimo subsidijos sieks 10-40 proc., numatomas biudžetas 100 mln. Eur

–

Prancūzijos vyriausybė pristatė veiksmų planą stiprinant skaitmeninių technologijų vaidmenį ekologinio perėjimo procesuose. Esminiai principai:

- Mažinti didžiųjų duomenų centrų sunaudojamą energiją 40 proc. iki 2030 m.;

- Parama žaliąsias iniciatyvas plėtojantiems startuoliams bei speciali programa « GreenTech Innovation »

- Aplinkosaugos kriterijų inkorporavimas skirstant 5G dažnius;

- Ambicija įsigyti iki 20 proc. valstybės informacinių technologijų, kurios būtų atnaujintos (refurbished) arba iš antrų rankų.

Vasario 1 d. Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Rusijos. Importuoja trys įmonės: ОНК-Груп, ООО „НЭК“ ir Стимекс.

–

Premjeras D. Šmygal žada Ukrainos elektros tinklo integraciją į Europos energetinę sistemą 2023 m.

–

Laikinasis energetikos ministras J. Vitrenko sako, kad Ukraina turi pirkti amerikietišką branduolinį kurą vietoje rusiško.

–

Parlamento deputatė ir buvusi vicepremjerė I.Klimpuš-Cincadzė sako, kad Ukraina, pradėjusi pirkti elektrą iš Rusijos, tapo agresoriaus rėmėja.

–

Achmetovo ir Kolomoiskio kontroliuojamos energetinės bendrovės kreipėsi į vyriausybę dėl elektros energijos importo iš Rusijos ir Baltarusijos sustabdymo. Argumentas – importas iškreipia šalies energijos rinką.

Norvegijos aplinkos agentūra rekomenduoja atsisakyti skystojo biokuro. Norvegijos aplinkos agentūra keičia nuostatas dėl viešųjų pirkimų sutarčių, susijusių su keleivių ir prekių gabenimu kelių transportu. Nauja rekomendacija valstybės ir vietos valdžios institucijoms yra ta, kad sutartyse turi būti reikalaujama, jog autobusai, tarnybinės transporto priemonės ir sunkvežimiai būtų varomi elektra, vandeniliu ar biodujomis, bet ne biokuru. Biokuras anksčiau buvo vienas viešųjų pirkimų specifikacijų reikalavimų, kuriuo buvo siekiama sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Tačiau nustačius, kad biokuras išmetamų teršalų kiekis mažina nereikšmingai, nuspręsta pereiti prie ekologiškesnės energijos.

–

Equinor Troll B & C platformų elektrifikavimo sutartį užsitikrino bendrovė Aker Solutions Bendrovė Aker Solutions“ užsitikrino „Equinor“ ketinimų protokolą dėl „Troll B“ ir „C“ platformų elektrifikavimo siekiant sumažinti išmetamą CO₂ kiekį. Numatyti darbai apims įrangos, skirtos tiekti elektros energiją iš sausumos kabeliu, sumontavimą, kad nebereikėtų energijos gaminti platformose dujinėmis turbinomis. Numatoma sutarties vertė – 2–3 mlrd. NOK. „Aker Solutions“ veikla apims inžineriją, pirkimus, sistemų statybą, surenkamąjį montavimą ir montavimą platformose jūroje. Darbai bus pradėti nedelsiant, planuojama juos užbaigti 2025 m. pabaigoje.

–

Valstybės investicijos į „žaliąsias permainas“. Iš daugiau nei 400 paraiškų dėl paramos preliminariems projektams, kuriais siekiama prisidėti prie Norvegijos perėjimo prie anglies dvideginio neutralios ekonomikos („žaliosios permainos“), Prekybos ir pramonės ministerija atrinko ir sudarė 93 projektų, skirtų dalyvauti pagrindiniame konkurse, kuris bus paskelbtas kovą, sąrašą. Kvietimas kreiptis dėl paramos preliminariems projektams buvo atviras visiems sektoriams. Daugumai šiame etape atrinktų projektų bus skiriama po 300 000 NOK (bendras asignavimas – 27,8 mln. NOK). Pagrindiniame šio konkurso etape atrinkti projektai gaus nuo 50 iki 150 mln. NOK. Žuvininkystės ministerija atskirame pranešime spaudai teigia, kad 21 iš 93 projektų yra susiję su žuvininkyste ir akvakultūra. Jie pasidalins 6,3 mln. NOK, kad galėtų įgyvendinti preliminarius projektus dar prieš pagrindinį šio pavasario konkursą.

Pernai spalio mėnesį pateikus ekonomikos atgaivinimo planą („Recovery and Resilience Plan” – RRP) Europos Komisijai, praeitą savaitę šis planas pristatytas viešai diskusijai Portugalijoje. Planas apima 36 reformas bei 77 investicinius projektus, susijusius su ekonomikos tvarumu, skaitmenizacija bei kova su klimato kaita. Išsamiau čia (nuoroda).

„CBI“, „Energy UK“, „Royal Institute of British Architects“ bei kitos institucijos ragina finansų ministrą R. Sunak išsaugoti namų apšildymo ir renovacijos programos finansavimą (angl. „green homes grant voucher scheme“). Panaikinus ar sumažinus projektui skirtas lėšas, pasiekti „net zero“ taršos tikslą iki 2050 m. gali nepavykti. Plačiau čia (nuoroda).

„PSE“ ir elektros biržų rinkos operatoriai paleidžia „Multi-NEMO“ mechanizmą. Š. m. vasario 9 d. Energetikos reguliavimo tarnyba (URE) paskelbė, kad „Multi-NEMO“ mechanizmas pradėjo veikti Lenkijoje. Tai suteikia galimybę operatyviai dalyvauti daugybėje biržų ateinančių dienų rinkoje bei suteikė galimybė prekiauti elektros energija Paryžiaus EPEX SPOT biržos ir „Nord Pool Spot“ iš Lenkijos ar į ją. Pažymėtina, kad jau anksčiau NEMO licenciją Lenkijoje turi Varšuvos energetikos išteklių birža „TGE“.

–

„PGE” i „Ørsted” pasirašė jūrinių vėjo jėgainių parku įgyvendinimo sutartį. Š. m. sausio 10 d. „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) ir „Ørsted“ pasirašė sutartį dėl bendros joint venture įmonės įkūrimo, kurios tikslas bus plėtoti, statyti ir eksploatuoti du jūrinius vėjo jėgainių parkus Baltijos jūroje, kurių bendras galingumas sieks iki 2,5 GW.

„Ørsted“ už 657 mln. PLN (145,93 mln. EUR) sumą perims akcijas, sudarančias 50 procentų akcinio kapitalo dviejuose „PGE“ jūrinių vėjo jėgainių parkų projektuose: „Baltica-3“, kurio galia sieks maždaug 1 GW ir „Baltica-2“, kurio galia sieks maždaug 1,5 GW.

Abu projektai kvalifikuojasi 2021 m. dalyvauti pirmajame Lenkijos jūrinių vėjo jėgainių paramos sistemos etape (nustatytas 5,9 GW limitas). „Ørsted“ bus atsakingas už investicijų dalį jūroje, „PGE“ už įgyvendinimą sausumoje. Galutinis sprendimas dėl investicijų įgyvendinimo bus priimtas 2023 m, o pirma elektros energija iš „Baltica-3“ bus pagaminta 2026 m., o „Baltica-2“ –2027 metais.

Numatoma bendra investicijų kaina yra 35–40 mlrd. PLN (7,78-8,89 mlrd. EUR). Investicijos bus įgyvendinti pagal project finance modelį.

„PGE“ ir „Ørsted“ sandorį ketinama pabaigti iki 2021 m. I ketvirčio pabaigos gavus Lenkijos Konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos tarnybos (UOKiK) sutikimą.

„PGE“ taip pat paskelbė, kad įmonė netrukus paskelbs finansinio patarėjo konkursą, skirtą projektuoti ir įgyvendinti visą investicijų finansavimo procesą. Įmonė patvirtino, kad JAV investiciniai fondai taip pat yra suinteresuoti investuoti į jūrinius vėjo jėgainių parkus Lenkijoje.

Pažymėtina, kad „PGE“ pateikė savo jūrinius vėjo jėgainių projektus į Lenkijos atkūrimo ir atsparumo priemonės (RRF) projektų sąrašą.

–

Užsienio investicijos Lenkijoje. Nepaisant dėl COVID-19 įvestų apribojimų, 2020 m. PAIH (Lenkijos investicijų ir prekybos agentūra) derino investavimo galimybes su beveik 200 investuotojų, iš kurių net su 58 buvo galutinai suderintos sąlygos. Pernai metais PAIH pagalba pritrauktų investicijų vertė siekė 8,5 mlrd. eurų ir tai yra beveik 10% daugiau nei 2019 m. Praėjusiais metais Lenkija užėmė 3 vietą Europoje pagal pritrauktas investicijas (2020 m. III ketvirtį buvo pritraukta 306 žalio lauko investicijos) ir ją lenkia tik Jungtinė Karalystė bei Vokietija. Sritys sulaukusios daugiausia investicijų yra verslo paslaugų, elektromobilumo pramonė (dominuoja komponentų gamyba), atsinaujinanti energetika ir IT. Lenkijoje veikia 25 tūkst. užsienio kapitalo įmonių iš 107 šalių (dauguma iš Vokietijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos).

–

Lenkija tampa elektromobilių akumuliatorių gamybos lydere Europoje. Lenkijoje (Jaworze) šiuo metu veikia „Daimler“ akumuliatorių gamykla (vienintelė Vokietijos įmonės investicija už šalies ribų) į kurią buvo investuota 3,5 mlrd. zlotų. Gamykloje šiuo metu yra testuojamos dar 2 linijos, kurios tikimasi nuo pavasario pradės gaminti Mercedes-Benz akumuliatorius. Iš viso gamykloje planuojama kasmet pagaminti po 100 tūkst. akumuliatorių. Šiuo metu Wroclave yra statoma ir LG Energy Solutions gamykla, į kurią yra investuota 3,2 mlrd. eurų. Tai bus didžiausia akumuliatorių gamykla Europoje. Pažymėtina ir tai, kad Lenkijoje yra gaminami ne tik akumuliatoriai, bet statomos gamyklos, kurios gamins jų komponentus – statoma Johnson Matthey nikelio katodų gamykla, Umicore katodų gamykla, Skie technology baterijų separatorių gamykla, bei planuojama pradėti Guotai-Huarong elektrolitų gamyklos statybą. Pažymėtina, kad Lenkija yra įsitraukusi ir į elektromobilių aptarnavimo infrastruktūros gamybos pramonę – Rzeszow pernai per rekordiškai trumpą laiką buvo pastatyta Vokiečių kompanijos „Phoenix Contact E-Mobility“ gamykla, kuri gamins maitinimo kabelius reikalingus BEV ir PHEV elektromobilių įkrovimo stotelėms.

–

Įrengta 13 radioaktyvios taršos perspėjimo stočių prie sienos su Baltarusija ir Ukraina. Lenkijos Atominės energetikos Agentūra (PAA) įrengė trylika naujų PMS (ang. Permanent Monitoring System) radioaktyvios taršos išankstinio perspėjimo stočių. Visos naujos stotys yra palei rytinę Lenkijos sieną: septynios prie sienos su Baltarusija (Bartniki, Babiki, Balstogė, Siemianowka, Siematycze, Wolka Dobrynska, Wlodawa) ir šešios prie sienos su Ukraina (Chelm, Czerniczyn, Machnow Nowy, Stare Siolo, Krasiczyn, Sanok). PAA informuoja, kad 2021 m. II ketvirtyje prie sienos su Baltarusija planuoja atidaryti naują PMS stotį Bielsk Podlaski vietovėje. PMS stotys užtikrina jonizuojančiosios spinduliuotės lygio stebėjimą 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

–

Vyriausybė priėmė Lenkijos energetikos politikos iki 2040 m. strategiją. Š. m. vasario 2 d. Lenkijos vyriausybė priėmė Lenkijos energetikos politikos iki 2040 m. strategiją. Strategijos trys pagrindiniais ramsčiais yra: teisingumą užtikrinanti energetikos pertvarka, nulinės emisijos energetikos sistemos statyba bei gera oro kokybė. Priimtoje Lenkijos energetikos politikos iki 2040 m. strategijoje numatoma:

•2033 m. bus paleistas pirmasis 1-1,6 GW galios atominės elektrinės blokas,

•kas dvejus ar trejus metus pradės veikti nauji blokai iš viso – šeši,

•iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas bus sumažintas maždaug 30 proc. palyginti su 1990 m.,

•2030 m. atsinaujinančių energetikos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime bus bent 23%,

•2030 m. jūrinių vėjo jėgainių parkų galia bus 5,9 GW, o 2040 m. – 11 GW,

•iki 2040 m. visi namų ūkiai bus šildomi žemos emisijos šilumos šaltiniais,

•tikimasi, kad iki 2040 m. anglies dalis šalies elektros energijos gamyboje sumažės iki 11-28 proc., priklausomai nuo ATL leidimų kainų.

–

Mažės naftos importas iš Rusijos. Anot „Reuters“ šaltinių, „PKN Orlen“ ir „Rosneft“ užbaigė derybas dėl naujos naftos tiekimo sutarties sąlygų (ji galios dvejus metus nuo 2021 m. kovo). Lenkijos koncernas per mėnesį iš „Rosneft“ gaus apie 300 tūkst. tonų „Urals“ tipo žalios naftos, kas yra maždaug 200 tūkst. tonų mažiau nei ankstesnėje sutartyje. Tiekimo apimtys sumažės dėl padidėjusio degalų, tiekiamų per „Druzhba“ naftotiekį, kainos. Jūrinis naftos tiekimas yra pigesnis.

–

„PKN Orlen“ derasi su „Rosneft“ dėl naujos naftos tiekimo sutarties. Pasak „Argus“ agentūros, naftos koncernas „Rosneft“ vasario pradžioje sustabdė žalios naftos tiekimą „PKN Orlen“ naftos perdirbimo gamykloms Lenkijoje. Šio sprendimo priežastis – ilgalaikės sutarties galiojimo pabaiga ir nesugebėjimas susitarti dėl naujos sutarties.

Dabartinė ilgalaikė „Rosneft“ žalios naftos tiekimo sutartis buvo pasirašyta laikotarpiui nuo 2019 m. vasario 1 d. Iki 2021 m. sausio 31 d. Po šio laiko buvo sustabdytas žalios naftos tiekimas per „Družba“ vamzdyną. Anksčiau „PKN Orlen“ pranešė ketinanti iki vasario pabaigos pasirašyti su iš „Rosneft“ naują ilgalaikę naftos tiekimo sutartį. Pasak „Argus“, rusų siūlomos žaliavos kaina tebėra derybų klausimas.

Vasario mėnesį „Rosneft“ ketina per savo Baltijos jūros eksporto terminalus išsiųsti tris papildomus naftos krovinius (po 100 tūkst. tonų). Dalis šių krovinių turėtų atitekti Plocko naftos perdirbimo gamyklai. Žalia nafta bus parduodama per prekybos bendroves „Trafigura“ ir „Glencore“.

Pažymėtina, kad rusiškos naftos trūkumas nėra didelė Lenkijos naftos perdirbimo ir naftos chemijos pramonės funkcionavimo problema – 2020 m. Urals tipo naftos dalis Plocko naftos perdirbimo gamykloje sudarė apie 60 proc. visos perdirbtos naftos.

Aplinkos ministras T. Molder ramina, kad planai iki 2035 m. atsisakyti skalūnų energijos bus vykdomi palaipsniui, jos nebus atsisakyta, kol neužtikrintas energetinis nepriklausomumas nuo kitų šalių; ekspertų komisijai pavesta išnagrinėti atominės energetikos vystymo galimybes.

–

Įmonė „Fermi Energia“, nagrinėjanti nedidelės atominės jėgainės statybos Estijoje galimybėmis, paskelbė pritraukusi į akcininkus Belgijos inžinerijos bendrovę „Tractebel“ „Fermi Energia“ užsakytos apklausos duomenimis, atominės jėgainei pritartų 54 proc., nepritartų 28 proc. respondentų.