2021 m. sausis

Danija siekia išnaudoti pandemiją ekonomikos atsigavimui per žaliąją transformaciją. Danijos Klimato programa (Klimaplan) iki 2030 – išsamus planas su numatytais finansavimo šaltiniais siekiant sumažinti Danijos išmetamą CO2 kiekį 70% iki 2030 m.

–

2020 m. pabaigoje įsteigto Danijos Žaliosios ateities fondo (Danmarks Grønne Fremtidsfond- DGF) veikla bus vertinama 2021 metų pabaigoje. Numatoma, kad fondo lėšos bus naudojamos (rizikos kapitalo pavidalu) užtikrinti, kad atitinkamos daniškos firmos pasiekia eksporto rinkas.

25 mlrd. DKK (1 euras – 7,44 DKK) dydžio fondas tampa skėtiniu Danijoje jau veikiantiems panašiems fondams: EKF Danmarks Eksportkredi – iš Ateities fondo skiriam 14 mlrd; Danijos žaliųjų investicijų fondas (Danmarks Grønne Investeringsfond – DGIF) – 6 mlrd.; Augimo fondas (Vækstfonden) – 4 mlrd. DKK; Investicinis besivystančių šalių fondas (Investeringsfonden for Udviklingslande – IFU) – 1 mlrd. DKK.

–

Nuo 2021 sausio 15 d. NordStream2 darbai Danijos teritoriniuose vandenyse tęsiami. 2020 m. gruodį dėl to, kad pasitraukė Norvegijos firma, darbai buvo sustoję.

Pavojingų atliekų deginimo gamyklos statybos Tartu atidėtos mažiausiai metams, Aplinkos apsaugos valdybai nusprendus inicijuoti naują poveikio aplinkai vertinimą. Po Kondus cemento gamyklos uždarymo 2020 m. kovo mėn. likusi „Epler & Lorenz“ atliekų deginimo įmonė nepatenkina šalies poreikių.

–

2020 m. „Eesti energia“ privatiems klientams įrengė 285 saulės jėgaines, didžiausia jų – 385 kW, mažiausia – 3,8 kW galios. Apie pusė jų įrengta ant žemės, kita pusė – ant pastatų stogų.

–

Reformų ir Centro partijų koalicija žada skatinti atsinaujinančių šaltinių energetiką, visų pirma vėjo jėgaines, stebėti skalūnų elektrinių pelningumą, ieškoti naujo socialinio ekonominio modelio Ida-Viru regionui, mažinti miškų kirtimo kvotas.

Sojitz korporacijos 2021 metų planuose Lietuva pateko į 5 prioritetinių šalių sąrašą Europoje. Kitos šalys – Airija, Latvija, Estija ir Lenkija.

Prioritetinės Sojitz dominančios sritys investicijoms:

1. Startuoliai

2. Energetika (tiek įmonių akcijų įsigijimas, tiek atskiri projektai; ypač vandenilio ir LNG projektai)

3. Logistika

4. Automobilių pramonė

–

Panasonic paskelbė apie susitarimą su Norvegijos energetikos įmonėmis Equinor ir Hydro dėl galimos elektromobilių baterijų gamyklos Norvegijoje. Taipogi šis Panasonic projektas tieks bent dalį baterijų Tesla Gigafactory Berlin. Įmonės taip pat sieks įvertinti, kokius baterijų komponentus įmanoma gaminti Europoje, kokios įrangos investicinės aplinkos ir elektromobilių rinkos sąlygos.

–

Japonijos vyriausybė paskelbė planą 2050 m. tapti carbon-neutral valstybe, išskiriančia mažiau CO2 negu sugers šalies miškai, carbon capture technologija ir Japonijoje perkami CO2 kreditai. 2050 m. terminas kritikuojamas kaip per mažai ambicingas, taip pat dėl galimo manipuliavimo „carbon neutral“ terminu – ne iki nulio sumažinant CO2 emisijas, o ieškant alternatyvių būdų jas kompensuoti.

Šis tikslas paskatino verslo užmojus investuoti į atsinaujinančią energetiką, švarų transportą, energetinį efektyvumą. Japonija šiose srityse yra sąlyginai menkai pažengusi, tad ši politikos kryptis atveria daug nišų lietuviškam verslui eksportuoti tvarius sprendimus į Japoniją.

–

ES-JP pramoninio bendradarbiavimo centras vykdo projektą „EU-Japan Cooperation for Climate“, kurio rėmuose bus vykdomi webinarai ir fiziniai renginiai apie bendrus ES šalių ir Japonijos projektus atsinaujinančios energetikos, energetinio efektyvumo, tvaraus transporto srityse. Kviečiami kalbėtojai iš ES šalių narių, kurie turi tokių projektų patirties su Japonijos partneriais, taip pat ir tiesiog dalintis patirtimi, jei esami projektai atitinka renginio temą. Susidomėjusios institucijos ar įmonės gali rašyti tiesiai koordinatoriui stefan.le-du@eu-japan.or.jp.

Prie šiaurės Portugalijoje vystomo atsinaujinančios energijos projekto „COMPACT (COMposite Pressure cAsing for CosT) Project“ prisijungė Skandinavijos įmonės. Projekto tikslas – bangų dėka išgaunamos energijos technologijų vystymas bei pigesnio industrinio pritaikymo sukūrimas. Daugiau čia (nuoroda).

–

Artimiausi renginiai: „Smart Mobility Summit 2021“, balandžio 20-21 d., daugiau informacijos čia (nuoroda).

Analizė: kokios įmonės augo baisiaisiais 2020 m.? Pagrindinės charakteristikos: skaitmeninis, žalias, 3D, kaukės; pagrindiniai veiksniai: valstybės paskatos, pasikeitęs gyvenimo būdas.

–

Enel Green Power 2020 m. pasiekė savo naują rekordą: 46 naujos atsinaujinančios energijos jėgainės pasaulyje, bendri pajėgumai 3,106 MW, +2,5%, lyginant su 2019 m., pagrinde vėjo energija (2,284 MW) ir saulės energija (803 MW).

–

Enel galimai domina įsigyti JK Western Power Distribution (8 mln klientų, vertė 14 mlrd. eurų), kurią šiuo metu kontroliuoja amerikiečių PPL Corp.

–

A2a parengė 2030 m. pramonės planą, kuriame numatoma 16 mlrd. investicijų per 10 metų. Iš jų 10 mlrd. bus skirta energetinei transformacijai ir 6 mlrd. – žiedinei ekonomikai.

–

Italijos galimų branduolinio kuro saugyklų žemėlapis: valstybės įmonė Sogin, kuri atsakinga už AE eksploatavimo nutraukimą, atlikta analizė, kuriose vietovėse potencialiai galėtų būti saugomos branduolinio kuro atliekos.

Kanados naftos sektoriui prognozuojamas nežymus atsigavimas 2021 metais, paklausai pamažu viršijant pasiūlą. Nepaisant žymiai nurėžtų investicijų į naftos ir dujų sektorių 2020 metais, šiais metais tokios Kanados įmonių išlaidos turėtų didėti 14 proc. iki 27,3 mlrd. CAD. Daugiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Kanada iniciavo konsultacijas su JAV pagal atnaujintą Kanados-JAV-Meksikos prekybos susitarimą (CUSMA) dėl JAV taikomų apsaugos priemonių kanadietiškoms saulės elektrinėms (nuo 2018 m. JAV galiojantis 30 proc. muitas nulėmė jų eksporto sumažėjimą 82 proc.).

–

JAV Mičigano valstija dėl naftos išsiliejimo grėsmės siekia stabdyti 1954 m. duotą leidimą naudoti naftotiekį, nutiestą vieno Didžiųjų ežerų dugnu. Šiuo vamzdynu naftos produktai iš Vakarų Kanados tiekiami į didžiausias gyventojų skaičiumi Ontarijo ir Kvebeko provincijas.

Kroatijos Opatijos mieste 2021-06-16–18 vyks 36-asis tarptautinis mokslinis ir ekspertinis dujų specialistų susitikimas. Registruotis susitikimui galima iki 02.28. Šalia oficialios programos taip pat vyks tradicinė mugė. Ji aktuali dujų įrangą ir paslaugas teikiančioms įmonėms. Registracija yra čia (nuoroda).

–

„Rimac“ – vienas iš ES paramos akumuliatorių vystymui gavėjų EK skyrė 2,9 mlrd. eurų 42 individualiems projektams 12-oje ES šalių. Paramos tikslas – vystyti naujas akumuliatorių sistemas elektriniams automobiliams. Viena iš įmonių, gausianti ES paramą yra kroatų prabangių sportinių elektrinių automobilių gamintoja „Rimac Automobili“ (įdarbina >1000 darbuotojų). Daugelis kitų paramos gavėjų yra gerai žinomi auto koncernai (Tesla, BMW, Fiat Chrysler ir kt.). „Rimac“ skirtos paramos dydis paaiškės vėliau.

–

Kroatijos SGD susiduria su tiekimo, triukšmo problemomis Po sėkmingo starto š.m. sausio 1 d. ir pirmo SGD laivo atvykimo į terminalą Krk saloje, prasidėjo tiekimo problemos. Po sausio 1 d. į Krk salą turėjo atvykti dar 3 SGD laivai, tačiau neatvyko. Kroatijoje tai aiškinama nuo vasaros pakilusiomis dujų kainomis, dėl ko dujų tiekėjams apsimoka mokėti baudas už įsipareigojimų nevykdymą, bet laivus nukreipti į Kinijos ar Japonijos SGD terminalus. Ieškoma dujų vidaus rinkoje, kurios galėtų pakeisti per SGD užsakytas, bet negautas apimtis. Kita problema – triukšmas. Aplinkinių miestelių gyventojai skundžiasi dideliu triukšmu, kurį skleidžią FSRU laivas Omišalj vietovėje. „Croatia LNG“ atstovai teigia, kad nenumatyto didelio triukšmo šaltinis – elektros gamyba laive. Laivą ir krantą jungiančios elektros jungties tiesimas nebuvo numatytas, nes laivas elektrą gali gaminti pats.

–

Šiaurės Makedonija skelbs konkursą dujotiekio jungties su Graikija statybai Š. Makedonija planuoja skelbti 68 km ilgio gamtinių dujotiekio „Negotino – Gevgelija“ statybos konkursą. Vyriausybė tikisi gauti statybos leidimą dujotiekiui iki š.m. vidurio. Dujotiekis „Negotino – Gevgelija“ eis nuo Gevgelijos miesto, esančio pasienyje su Graikija, iki Negotino miesto, kur jis prisijungs prie dujotiekio „Shtip - Negotino“. Šis sujungimas leis Š.Makedonijai prisijungti prie TAP dujotiekio, einančio per Graikiją.

Ukraina ketina importuoti gamtines dujas iš JAV per Kroatiją. Daugiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Rusiškų dujų tranzitas per Ukrainą sumenko 40 proc. per metus.

–

Nuo sausio 1 d. Ukraina atnaujino elektros energijos importą iš Baltarusijos Astravo AE.

–

2020 m. elektros energijos eksportas importą lenkė du kartus.

–

Naftogaz iš rusiškų dujų tranzito uždirbo USD 2 mlrd.

–

Laikinasis energetikos ministras J.Vitrenko siūlo įsileisti rusiškas dujas.

–

J. Vitrenko nori kuo skubiau atsijungti nuo Baltarusijos ir Rusijos elektros tinklų.

–

Ukraina ketina 2023 m. prisijungti prie Europos energetinės sistemos.

–

Įsiskolinimus už žaliąją energetiką vyriausybė svarsto padengti išleisdama „žaliąsias obligacijas“.

–

Vyriausybė į savo rankas perėmė keletą energetinių bendrovių.

Pristatyta Švedijos vandenilio kuro (vietoj iškastinio kuro) naudojimo pramonėje strategija 2021-01-22 d. Švedijos asociacija Fossil Free Sweden pristatė vandenilio kuro vystymo strategiją, kurią rengė Švedijos tyrimų institutas RIAN bei grupė Švedijos kompanijų savo veikloje / gamybos procesuose siekiančių pakeisti (arba jau pakeitusių) iškastinį kurą vandeniliu (SSAB; LKAB; Vattenfall; PowerCell Sweden; Borealis Sverige; Hydrogen Sweden; Scania; Volvo ir kt.). Strategijoje įvardinti pagrindiniai siūlymai SE Vyriausybei:

• Iki 2030 m. pagaminti 3 GW galios energijos iš vandenilio kuro, o iki 2045 m. pasiekti 8 GW energijos gamybos apimtis;
• Sparti elektros perdavimų tinklų plėtra SE, siekiant elektrifikuoti pramonę;
• Regioninių vandenilio energijos gamybos klasterių kūrimas;
• Vandenilio kuro tiekimo vamzdžių plėtra šalyje;
• Mokestinės lengvatos bei aplinkosauginių barjerų mažinimas pramonės įmonėms siekiančioms pakeisti iškastinį kurą į vandenilio energiją;
• Vyriausybė turėtų finansiškai skatinti pramonės produkciją gaminamą nenaudojant iškastinio kuro;
• Vyriausybė turėtų finansuoti universitetų tyrimus bei inovacijas vystant alternatyvas iškastiniam kurui.

–

Švedijos Geteborgo miestas išsikėlė tikslą iki 2030 m. sukurti „nulinės emisijos zoną“. Antras didžiausias Švedijos miestas Geteborgas kartu su transporto (Volvo, Scania ir Volkswagen) ir energetikos kompanijomis, bei tyrimų centrais nusprendė miesto centrinėje dalyje sukurti „Žaliojo miesto zoną arba nulinės emisijos zoną“. Pagal išsikeltą planą, bus siekiama visą transporto sistemą pakeisti elektra varomomis transporto priemonėmis, kad Geteborgo miesto centrinėje dalyje iki 2030 m. būtų fiksuojama nulinė emisija. Pažymėtina, kad Švedijos Vyriausybė 2019 m. priėmė sprendimą nuo 2030 m. uždrausti pardavimą šalyje naujų automobilių, kurie naudoja iškastinį kurą.

P. Sijarto derybų su Rusijos premjero pavaduotoju Aleksandru Novaku metu buvo pasiektas politinis susitarimas dėl dujų tiekimo tęsimo po spalio mėn., kai baigsis dabartinė ilgalaikė sutartis. Sijarto teigė, kad Rusijos „Gazprom“ dar turės susitarti su susijusiomis Vengrijos įmonėmis dėl techninių klausimų, kiekio ir kainos. Viešai jis pažymėjo, kad Vengrija tiesia 15 km dujotiekio jungtį iki Serbijos sienos tam, kad Vengrija nuo spalio galėtų gauti 6 mlrd. m3 dujų iš pietų, tame tarpe ir iš Azerbaidžano.

–

URiP ministras P. Sijarto, dalyvaudamas oficialioje SGD terminalo Krko saloje Kroatijoje atidarymo ceremonijoje, sakė, kad Vengrijos nacionalinio saugumo ir strateginis interesas yra galimybė pirkti ir atsigabenti šaliai gyvybiškai reikalingas dujas iš kelių šaltinių ir keliais maršrutais.

–

MVM grupės dujų prekybos įmonė „Magyar Foldgazkereskedo“ MFGK gavo pirmąją SGD siuntą iš JAV per Kroatijos Krko salą. MVM tikslinėmis rinkomis dujų tiekimui įvardija Austriją, Slovakiją, Čekiją, Kroatiją, Serbiją ir Rumuniją. Sausio 1 d. dujų tanklaivis į terminalą atgabeno 91 mln. m3 suskystintų dujų.

–

Per 2020 m. Pakšo AE pagamino 16,055 GWh el. energijos, t.y. 1,4% mažiau nei 2019 m.ir vis dar sudaro daugiau nei pusę šalyje sunaudojamos el. energijos.

–

Kuro kompanija MOL paskelbė atidariusi dar 14 automobilių pakrovimo elektra stočių, ir bendrai jų jau turi 71, iš kurių 6 – super greitosios. Tai dalis pagal ES „Next-e“ schemą finansuojamos programos, kuria siekiama įrengti el.stočių tinklą, padengiantį pagrindines CZ, SK, HR, HU, SK ir RO magistrales.

–

MET grupės įmonė „Pepo Energy“ Serbijoje, Novo Milosevo mieste pradėjo elektros ir šilumos gamybą iš biodujų. 1,2 MW galios įrenginyje biodujos, deginamos gamykloje, gaunamos perdirbant žemės ūkio atliekas.

„Ernst & Young Ireland“ iki 2025 metų planuoja tapti zero carbon verslu, o 2021 metais sumažinti 40 proc. Daugiau čia (nuoroda).

Armėnijos vyriausybė patvirtino strateginę energetikos plėtros programą ir įgyvendinimo tvarkaraštį iki 2040 m., atsižvelgiant į tai, kad ankstesni energetikos plėtros dokumentai prarado savo aktualumą, reikėjo strategiją peržiūrėti pagal naujausius reikalavimus. Pagrindinės kryptys yra maksimalus atsinaujinančios energijos potencialo panaudojimas, energijos taupymo galimybių įgyvendinimas, Armėnijos AE 2-ojo bloko eksploatavimo laiko pratęsimas, Šiaurės ir Pietų energijos tranzito koridorius, taip pat laipsniškas Armėnijos energijos rinkos liberalizavimas. Plačiau skaityti čia (nuoroda).

–

Armėnijoje vėl keliamas panaudoto branduolinio kuro naudojimo klausimas, įskaitant jo sodrinimą ir naudojimą užtikrinant šalies saugumą. Tačiau norint įgyvendinti šią iniciatyvą reikės daug pastangų, įskaitant TATENA leidimus ir procedūras. Daugiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Dėl Metsamoro AE uždarymo 140 dienų atliekant AE priežiūrą energetikos sektorius gali susidurti su rimtomis problemomis. Metsamoro AE teikia 30 proc. reikalingos elektros energijos. Be to, po karo K. Karabache pralaimėjimo, 30 iš 36 KK pastatytų hidroelektrinių perėjo į AZ jurisdikciją.

Tvarioms įmonėms biržoje dažnai sekasi geriau. Naujas tyrimas rodo, kad bendrovių, kurių klimato tikslai nesuderinami su vadinamuoju Paryžiaus dviejų laipsnių tikslu, akcijų rodikliai yra žymiai prastesni nei tų, kurios stengiasi įgyvendinti Paryžiaus klimato susitarimo tikslus. Nors pirmosios nuo 2013 m. pasiekė 45,3 proc. grąžą, tvarių įmonių grąža buvo 85,6 proc. – beveik dvigubai didesnė. Kitaip tariant, kuo ambicingesni įmonės tikslai klimato srityje, tuo geresni rezultatai. Ekspertų vertinimu, ši tendencija per ateinančius kelerius metus sustiprės. Todėl vis daugiau Vokietijos bendrovių kelia sau ambicingus klimato tikslus, kai kurių ir jų keliami tikslai gerokai viršija formalius Paryžiaus klimato susitarimo tikslus.

–

Rekordinės subsidijos ekologiškai elektros energijos gamybai. Vokietijos žaliosios elektros energijos subsidijos pagal Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymą 2020 m. buvo brangesnės nei bet kada anksčiau. Kaip antradienį pranešė keturi tinklo operatoriai „Amprion“, „Tennet“, „50Hertz“ ir „TransnetBW“, praėjusiais metais EEG remiamų vėjo, saulės ir biomasės sistemų operatoriams atiteko 30,9 mlrd. Tai yra maždaug 12 procentų daugiau nei praėjusiais metais. 2019 m. subsidijos sudarė 27,5 mlrd. eurų, 2018 m. - 26,7 mlrd. eurų, o 2017 m. – 26,3 mlrd. eurų. Išaudusias subsidijas taip pat galima paaiškinti išaugusia elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių. Remiantis preliminariais BDEW energetikos asociacijos skaičiavimais, 2020 m. gamyba pasiekė 252 teravatvalandes, tai yra 4 proc. daugiau nei 2019 m.

–

Vokietijos federalinė jūrų ir hidrografijos agentūra suteikė leidimą tęsti Nord Stream 2 darbus. Žaliųjų partijos lyderė reikalauja sustabdyti aplinkosaugos fondą, kurio dėka finansuojamas Nord Stream 2. Sausio 14 d. Vokietijos federalinė jūrų ir hidrografijos agentūra suteikė leidimą tęsti „Nord Stream 2“ dujotiekio, Baltijos jūra sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją, tiesimo darbus Vokietijos teritoriniuose vandenyse. Pagal anksčiau galiojusį leidimą, minėto dujotiekio statybos būtų atnaujintos tik 2021 m. gegužės pabaigoje. Dabar gi tikėtina, kad tolimesni dujotiekio tiesimo darbai prasidės jau 2021 m. sausio pabaigoje arba vasario pradžioje.

Dar yra likę nutiesti 150 km „Nord Stream 2“ atkarpos – 120 km Danijos ir 30 km Vokietijos teritoriniuose vandenyse (į pietus nuo Danijos Bornholmo salos). Darbams pastaruosiuose tęsti ir buvo išduotas minėtas leidimas.

2021 m. sausio 13 d. dienraščio „Die Welt“ pasirodžiusiame straipsnyje kalbama apie tai, kad Žaliųjų partijos lyderė Annalena Baerbock paragino sustabdyti Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos federalinės žemės įkurtą ir valdomą aplinkosaugos fondą, kurio dėka remiamas tolesnis „Nord Stream 2“ tiesimas (N.B. Minėtas fondas finansuojamas Rusijos lėšomis, prisidengiant klimato apsauga). „Baltijos jūros dujotiekio užbaigimo fondo įsteigimas pabrėžia, kad tai jokiu būdu nėra vien verslo projektas“ , – Vokietijos dienraščiui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė Žaliųjų lyderė. Ją „tiesiog piktina tai, kad Rusijos lėšos naudojamos fondui finansuoti, prisidengiant klimato apsauga, kuri skirta tik dujotiekiui užbaigti".

Praėjusią savaitę Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos federalinės žemės Pralamentas (Landtag) davė leidimą sukurti valstybinį aplinkosaugos fondą. Į viešąjį interesą orientuotas fondas skirtas ne tik skatinti aplinkos, gamtos ir klimato apsaugos projektus, bet ir tapti komerciškai aktyviu. Fondas planuoja pirkti komponentus ir mašinas, kurios yra būtinos dujotiekio užbaigimui. Taip siekiama kiek įmanoma išvengti JAV sankcijų grėsmės bendrovėms, dalyvaujančioms dujotiekio tiesimo procese.

Pasak Žaliųjų partijos lyderės Annalena Baerbock, Nord Stream 2 nebuvo reikalingas, siekiant užtikrinti dujų tiekimą. Tam pakanka esamo vamzdynų tinklo. Kremliaus tikslas – panaudoti dujotiekį, kad Ukraina ir Lenkija būtų eliminuotos iš dujų tranzito. „Tai, kad Vokietijos federalinė Vyriausybė jau daug metų užmerkia akis, nepaisant daugelio Europos kaimynių ir Europos Parlamento kritikos, yra blogai“, – sakė Žaliųjų politikė.

Tai, kad Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos Ministrė Pirmininkė Manuela Schwesig (SPD) įkūrė viešąjį pagrindą strateginiam Kremliaus projektui užtikrinti, pasak Žaliųjų lyderės, yra „visiškai nepriimtina“. Aplinkos specialistai ir klimato šalininkai taip pat kritikuoja minėto fondo įkūrimą. Fridays for Future aktyvistai 2021 m. sausio 12 d. surengė protestus prieš šį fondą ir jo būsimą veiklą, o „Deutsche Umwelthilfe“ (DUH) atstovai pareiškė ketinantys imtis veiksmų prieš fondą ne tik politiškai, bet ir teisiškai. Vokietijos federalinis užsienio reikalų ministras Heiko Maas (SPD) taip pat ganėtinai skeptiškai įvertino minėto fondo įkūrimą. „Tai sprendimas, kuris buvo priimtas Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos federalinėje žemėje. Tai nėra Vokietijos federalinės Vyriausybės sprendimas“, – 2021 m. sausio 11 d. interviu sakė SPD politikas.

Pasipiktinimą minėtu fondu Žaliųjų partijos lyderė išreiškė 2021 m. sausio 13 d. žinute savo „Twitter“ paskyroje (žr. https://twitter.com/ABaerbock/status/1349280953282256897).

Žaliųjų politikė susilaukė griežtos reakcijos iš SPD gretų. Pasak SPD frakcijos vicepirmininko Sören Bartol, davusio interviu Vokietijos naujienų agentūrai dpa, Žaliųjų partijos lyderė elgiasi lengvabūdiškai ir kvailina žmones, nes yra labai neatsakinga atsisakyti iš anglies gaminamos energijos ir atominės energijos, kartu atmetant ir kitas alternatyvas. Kaip teigia SPD frakcijos vicepirmininkas, atsisakydama Nord Stream 2, Žaliųjų politikė suteikia vilties nešvarių skalūnų dujų importui. SPD politiko manymu, tai ir yra tikrasis Žaliųjų populizmas, nes dujos yra reikalingos pereinamajam laikotarpiui iki 2030 m.

–

Vokietija investuoja į vandenilio technologijų plėtros projektus. Vokietija skiria 700 mln. eurų trims stambiems mokslinių tyrimų projektams. Tai turėtų sudaryti sąlygas užsiimti masine vandenilio, vadinamųjų elektrolizerių, gamybos technologijų diegimui Vokietijoje.

Didžiausias projektas ‒ „H2Giga“ skirtas plėtoti gamybos technologijos sistemas, kurias vėliau būtų galima eksportuoti. Antrasis projektas „TransHyDE“ skirtas plėtoti pačio vandenilio transportavimo galimybes.

Šiais tyrimais siekiama paremti ES parengtą vandenilio strategiją, kurioje numatyta integruoti vandenilį dekarbonizuojant pramonės, transporto, energetikos ir pastatų sektorius. Taip siekiama gerinti klimato ekonomikos sąlygas ir tuo pačiu užkariauti daug pelno žadančią rinką. ES atliktas tyrimas prognozuoja, kad iki 2050 m. Europos vandenilio pramonėje bus sukurta daugiau nei 5,4 mln. darbo vietų ir parduodama produkcijos daugiau kaip už 800 mlrd. eurų.

–

Vokietijos automobilių pramonė susiduria su iššūkiais. Automobilių pramonė turi mažinti savo gamybos tempus dėl visuotinio elektroninių komponentų trūkumo. Ši katastrofa automobilių pramonei gali kainuoti kelis šimtus milijonų eurų. „Tai skaudu, tačiau pramonė gali su tuo susidoroti“, – mano kapitalo rinkos ekspertas Ellinghorstas. (Handelsblatt) Kita vertus, visiškas gamyklų sustabdymas, apie kurį diskutuoja politikai, būtų daug skaudesnis pramonei ir priverstų sunkiau besiverčiančius tiekėjus bankrutuoti.

Pačios automobilių pramonės požiūriu ekonominės problemos dar labiau išaugtų, jei automobilių gamyba Vokietijoje sustotų. Gamybos ir tiekimo grandinės nutrūktų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Automobilių gamyba svariai prisideda užtikrinant daugelio žmonių pajamas, taip pat finansuojant valstybės užduotis, ypač atsižvelgiant į didžiulės valstybės skolos grąžinimą, kurią vėl padidino pandemijos padariniai“, – teigė Hildegarda Müller, Vokietijos automobilių pramonės asociacijos (VDA) prezidentė.

Valonijos vyriausybė pranešė apie projektus, kuriuos sieks įgyvendinti Europos ekonomikos gaivinimo plano rėmuose. Šiuo metu numatomi 24 konkretūs projektai, daugiausia susiję su žalinimu, skaitmeninimu, tvariu mobilumu, socialiniais klausimais ir švietimu. Detaliau apie šiuos 24 projektus – nuorodoje.

–

Flandrijos vyriausybė paskelbė gaivinimo planą, kuriame detalizuojamos ambicijos: sveikatos apsaugos sistemos stiprinimas, valdžios institucijų veiklos efektyvinimas, regiono skaitmenizacija, ekonomikos dekarbonizacija, investuoti į viešasias paslaugas (mokyklų pastatus, ligonines, kultūros ir sporto infrastruktūrą bei nekilnojamąjį paveldą. šviesolaidinį, ir 5G tinklo plėtra), švietimas.

–

2020 m. branduolinės energijos dalis Belgijoje sumažėjo iki 39,1%, palyginus su 48,8% 2019 m.

–

Skirtingi Belgijos valdžios lygiai susitarė dėl ekonomikos gaivinimo plano, t.y. 5,9 mlrd. eurų paskirstymo: 2,255 mlrd. eurų atiteks Flandrijai (38% viso paketo), 1,48 mlrd. – Valonijai (25%), 1,25 mlrd. – Federalinėms reikmėms (21%), 495 mln. – Valonijos ir Briuselio federacijai (apie 8,4%), 395 milijonai Briuselio regionui (apie 6,7%) ir galiausiai 50 mln. vokiškai kalbančiai bendruomenei (šiek tiek mažiau nei 1%). Belgija turės per trumpą laiką priimti struktūrinius, ilgalaikius sprendimus, kurie čia kartais buvo ignoruojami dešimtmečius. Nustatytos 5 pagrindinės sritys: aplinka (pastatų energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančios energijos gamyba ir saugojimas, žiedinė ekonomika ir kt.), skaitmeninė transformacija, mobilumas (geležinkelių ir kelių infrastruktūra ir kt.), produktyvumas (darbo rinka, moksliniai tyrimai ir plėtra), ir švietimas, sveikata, socialiniai klausimai. https://bit.ly/2YwMDvP

Prancūzijos vyriausybė oficialiai pristatė ketvirtąją ateities investicijų programą (AIP), kurios įgyvendinimui bus skirta 20 mlrd. Eur 5 metų laikotarpiui (11 mlrd. iš jų inkorporuoti ekonomikos atkūrimo plane). Pagrindinė AIP programos ašis – ekologinis perėjimas bei energetinio efektyvumo didinimas, tam skiriama bene 1/3 visų programos lėšų. Be investicijų tradicinėmis kryptimis gerinant aukštojo mokslo kokybę bei skatinant tyrimų plėtrą ir inovacijas, šioje programoje ypatingas dėmesys skiriamas tokioms iš anksto identifikuotoms sritims kaip vandenilio technologijos, kibernetinis saugumas, kvantinės technologijos bei skaitmeninis raštingumas. Skatinimo strategijos 11 kitų sričių (deeptech, tvarus žemės ūkis, pramonės dekarbonizacija ir kt.) rengiamos viešųjų konsultacijų forma.

–

Prancūzijos premjerui pavaldi patariamoji institucija „France Strategie“, kalbėdama apie ekologinio perėjimo keliamus iššūkius, savo ataskaitoje teigia, jog būtina skatinti Europos šalių bendradarbiavimą užtikrinant nepertraukiamą elektros energijos tiekimą. Daugeliui šalių pereinant prie atsinaujinančios energetikos, taip pat mažinant branduolinės energetikos dalį bei atsisakant karbonizuotos energijos, kyla rizika dėl tiekimo tęstinumo, kadangi atsinaujinančių išteklių tiekiama energija nepastovi, tad reikės kliautis importu. 2030 m. perspektyvoje FR elektros paklausos pikas prognozuojamas didesnis nei kontroliuojami gamybos pajėgumai (DE ir BE šios problemos kils 2025 m.). Prioritetas Europos lygiu ieškoti saugojimo, tiekimo patikimumo didinimo, trūksta politinio bendradarbiavimo. Ekologinis perėjimas šiame kontekste neturi būti grįstas vienašališkais valstybių sprendimais.

–

Prancūzija plečia elektros jungčių su kaimyninėmis valstybėmis tinklą. Komerciniam naudojimui pristatyta nauja 800 mln. Eur vertės elektros jungtis jungianti Bellengreville su Jungtinės Karalystės Fareham miestu. Iš viso turinti 51 jungtį su 7 valstybėmis, šiais metais šalis planuoja baigti naują infrastruktūros projektą sujungsiantį su Italija (Savoja), 2026-2027 metų perspektyvoje numatytos elektros jungtys su Ispanija bei Airija.

–

Prancūzijos vyriausybės užsakymu atliktos Tarptautinės energetikos agentūros (AIE) bei elektros perdavimo tinklų operatoriaus publikuotoje ataskaitoje teigiama, kad Prancūzijai iki 2050 m. pereiti prie 100 proc. atsinaujinančių energetikos išteklių bei visiškai atsisakyti atominės energetikos yra techniškai įmanoma. Tokio projekto kainos ataskaita nevertina, tačiau pabrėžia, jog tai kainuos reikšmingai. 2020 m. atsinaujinančių energetikos išteklių dalis bendrame šalies energetikos balanse siekė 10 proc. Dėl pandemijos ypač sulėtėjo Prancūzijos perėjimas prie atsinaujinančių išteklių. Minėtos ataskaitos išvados taip pat prisidės prie debatų šalyje apie tolimesnės branduolinės energetikos ateitį Prancūzijoje. Spaudoje pasirodė informacija, kad EDF jau pateikė užsakymą „Framatom“ dėl tam tikrų detalių gamybos būsimiems naujojo tipo EPR reaktoriams, nelaukdama Vyriausybės spendimo dėl šalies branduolinės energetikos sektoriaus ateities.

–

Prancūzijos ekonomikos, aukštojo mokslo ir inovacijų, transporto bei už pramonės klausimus atsakingi ministrai skelbia apie nacionalinės vandenilio tarybos steigimą, kurios tikslas spartinti žaliojo vandenilio projektų plėtrą šalyje. Tarybos veikloje dalyvaus tokie pramonės atstovai kaip McPhy, ArcelorMittal, Airbus, Total, Faurecia, EDF, Engie, Air Liquide, Alstom, Syntec, taip pat CEA. 2020 m. rugsėjį publikuotoje nacionalinėje vandenilio strategijoje numatomos 7 mlrd. Eur investicijos iki 2030 m. žaliojo vandenilio plėtrai.

–

Prancūzijos kompanijos „Total“ ir „Engie“ pasirašė susitarimą dėl žaliojo vandenilio gamybos La Mède biokuro gamykloje (Bouches-du-Rhône departamente), kuri taps didžiausiu Prancūzijos žaliojo vandenilio gamybos pramonės objektu, kuriame gamyba bus užtikrinama naudojant 100 proc. saulės energetiką.

–

Prancūzijos nacionalinis bankas skelbia griežtinantis investicijų skyrimo kriterijus įmonėms, kurių veikla susijusi su iškastinio kuro projektais. Nuo 2021 m. nebus finansuojamos projektai įmonių, kurių veikla naftos, skalūninių dujų, bitumingojo smėlio ar žvalgymo Arktyje ir giluminiuose vandenyse sudaro 10 proc. visos apyvartos. Iki 2024 m. bus atsisakyta bet kokio finansavimo įmonėms, kurių veikla susijusi su angliakasybos ar su energijos gamybos, kurios pagrindas anglis, projektais.

–

Prancūzijos automobilių gamintojas „Renault“ skelbia kursiantis nuosavą automobilių baterijų gamyklą ir neprisijungsiantis prie ACC (Automotive Cells Company), kurią startavo grupė PSA (dab. Stellantis) ir Saft. Žiniasklaidoje skelbiamais duomenimis, grupė „Renault“ kalbasi su korėjiečių „LG“, kinų „Envision“ bei Prancūzijos kompanija „Verkor“ (remiama InnoEnergy et Schneider Electric). Kompanijos strateginiuose planuose Douai (Šiaurės FR) turėti didžiausią Europoje elektromobilių gamyklą, kuri užtikrintų 400 tūkst. automobilių gamybą per metus.

–

Profesinių sąjungų nepasitenkinimą ir toliau kelia Prancūzijos energetikos kompanijos EDF reformos planas „Hercules“, pagal kurį kompanija būtų skaidoma į tris skirtingas įmones bei naujasis aplinkosaugos reglamentas „RE2020”, numatantis progresyvinį dujų uždraudimą naujuose pastatuose iki 2024 m. bei nustatantis naujas pastatų energijos vartojimo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ribas. Profesinių sąjungų teigimu, šios reformos yra istorinė ataka prieš viešąsias energetikos tarnybas.

„PGNiG“ ir „ERU“ steigia bendrą įmonę Lenkijos vartotojų teisių ir konkurencijos tarnyba (UOKiK) skelbia, kad „PGNiG“ ir Ukrainoje veikianti „ERU Managment Services“ steigia bendrą įmonę. UOKiK vertins tokios koncentracijos atitiktį antimonopoliniams įstatymams. „PGNiG“ jau turi biurą Kijeve, prekiauja dujomis ir vykdo gamybą Ukrainoje. Įmonė pasirašė keletą bendradarbiavimo susitarimų su „ERU“. Ši ukrainiečių ir amerikiečių kapitalo įmonė, įregistruota Delaveryje, yra „PGNiG“ dujų tiekimo į Ukrainą tarpininkė.

–

„PKN Orlen“ pasirašė jūrinių vėjo jėgainių parko prijungimo prie tinklo sutartį „PKN Orlen“ grupei priklausanti bendrovė „Baltic Power“ pasirašė sutartį su Lenkijos elektros energetikos perdavimo sistemos operatoriumi „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ dėl jūrinių vėjo jėgainių parko prijungimo prie tinklo. „PKN Orlen“ grupė vykdo 1,2 GW galios jūrinių vėjo jėgainių parko parengiamuosius darbus. Investicija bus įrengta maždaug 23 km nuo kranto Lebos ir Choczewo lygyje. Pagal „PSE“ ir „PKN Orlen“ deklaracijas, jūrinių vėjo jėgainių parkas bus prijuntas prie offshore‘o reikmėms planuojamos Choczewo pastotės.

–

Lenkijos saulės jėgainių galia artėja prie 4 GW Lenkijos elektros energetikos perdavimo sistemos operatoriaus „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE) duomenimis 2020 m. gruodžio 1 d. buvo įdiegta 3661,7 MW galios saulės jėgainių. Tai reiškia 7 proc. augimą laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio iki gruodžio mėn. ir 181,8 proc. augimą nuo 2019 m. gruodžio iki 2020 m. gruodžio mėn. Pažymėtina, kad 2020 m. lapkričio 1 d. buvo įdiegta 3420,379 MW galios saulės jėgainių.

–

„PKN Orlen“ išsirinko jūrinių vėjo jėgainių įgyvendinimo partnerį. Š. m. sausio 29 d. Kanados bendrovė „Northland Power“ tapo „PKN Orlen“ partnere įgyvendinant jūrinių vėjo jėgainių projektą Baltijos jūroje. Bendradarbiavimas apims 1,2 GW galios vėjo jėgainių parko statybos parengiamuosius darbus, statybą ir eksploataciją. Galiausiai Kanados įmonė paims 49 procentus tikslinės 1,2 GW galios jūrinių vėjo jėgainių parko įmonės. „PKN Orlen” paskelbė, kad statybų pradžia planuojama 2023 m., o eksploatacijos pradžia – 2026 m.

„Northland Power Inc.“ yra Kanados įmonė, listinguojama Toronto vertybinių popierių biržoje, turinti daugiau nei 30 metų patirtį kuriant, įgyvendinant ir valdant energetikos projektus. Įmonei priklauso 4 žemynuose esantys žemos emisijos energetikos šaltiniai – iš viso 2,6 GW AEI gamybos pajėgumų (iš jų 1,2 GW jūrinių vėjo jėgainių) ir 1,4 GW statomų ar planuojamų pajėgumų.

Soharo LEZ teritorijoje pradėjo veikti 25 megavatų saulės energetikos parkas „Qabas“, parkas vystomas drauge su „Shell“. Omano tikslas – specialiosiose ekonominėse zonose įkurti pakankamą saulės jėgainių kiekį, gebantį sugeneruoti 1 gigavatą energijos. Plačiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Omane bus įsteigtas Nacionalinis efektyvaus energijos vartojimo centras, naujos institucijos tikslas – skatinti našesnį energijos panaudojimą nacionalinės svarbos strateginiuose objektuose.

–

„Arab Gulf States Institute“ tyrėjai ragina regiono šalis, tarp jų ir Omaną, į ekonomikos atkūrimo planą įtraukti ekologiją bei aplinkos taršos mažinimą skatinančias inovacijas. Pasak „BCG“ tyrimo, 52% Omanovartotojųjau dabar palaiko „žaliąsias“ iniciatyvas bei rinktųsi tokiu būdu pagamintas prekes bei paslaugas kasdieniame vartojime.

Jungtinės Karalystės parlamento aplinkosaugos komitetas kreipėsi į šalies centrinį banką su raginimu į ekonomikos gaivinimo nuo pandemijos padarinių planą įtraukti daugiau dėmesio žaliosioms iniciatyvoms bei netaršios ekonomikos kūrimui. Plačiau rasite čia (nuoroda).

–

Naujojo aplinkosaugos įstatymo patvirtinimas atidedamas trečią kartą. Šis įstatymas numatys naują šalies gamtos išteklių, taršos kontrolės, žemės ūkio bei kitų susijusių sričių reglamentavimo tvarką po JK išstojimo iš ES. Išsamiau rasite čia (nuoroda).

–

6 nauji JK vėjo jėgainių parkai gebės sugeneruoti beveik 8 gigavatus, kurių pakaktų energija aprūpinti maždaug 7 milijonus namų ūkių. Iki 2030 m. vėjo jėgainių pagalba JK tikisi išgauti trečdalį reikiamos energijos. Plačiau čia (nuoroda).

Dėl brangstančios naftos stiprėja Norvegijos krona: dėl kylančių naftos kainų Norvegijos krona euro ir JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo iki tokio lygio, kuris nebuvo stebimas nuo 2018 m.

–

Naftos ir energetikos ministrė Tina Bru paskirta į Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) Globalią komisiją perėjimui prie švarios energetikos (angl. Global Commission on People-Centred Clean Energy Transitions). Šios komisijos tikslas yra parengti medžiagą dėl socio-ekonominio perėjimo prie švaresnių energetikos technologijų aspektų rudenį planuojamam Klimato viršūnių susitikimui.

Hagoje vyksta teisminis procesas prieš „Shell“, kurio sprendimas gali priversti naftos ir dujų bendroves paspartinti perėjimą nuo iškastinio kuro ir paskatinti kitus įmonių teršėjus iš naujo įvertinti anglies išmetimą. Plačiau skaitykite čia (nuoroda).

–

2020 m. saulės elektrinės patenkino maždaug 6,6% Nyderlandų elektros energijos poreikio. Išsamiau rasite čia (nuoroda).