2021 m. kovas

Premjeras V.Orbanas kartu su kitų 6 ES VN vadovais pasirašė laišką Europos Komisijai, kuriame prašoma skatinti branduolinę energetiką, kad branduolinei energetikai būtų skirta vietos ES žaliojoje programoje, kaip galimam būdui pasiekti suformuluotus klimato tikslus: kiekviena VN turinti teisę nuspręsti, kaip pasiekti tikslus – ar naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, ar branduolinę energiją. t.y. siekiama, kad atominė energetika galėtų gauti subsidijas.

–

UR ministras pranešė, kad siekia sudaryti susitarimą dėl dujų pirkimo iš Azerbaidžano, taip užtikrindama saugesnį dujų tiekimą į Vengriją. Jis pasveikino Turkmėnistano ir Azerbaidžano susitarimą, leisiantį dujas iš Turkmėnistano gabenti į Europą.

–

UR ministras P. Sijarto telefonu su Rusijos UR ministru S. Lavrovu aptarė susitarimų dėl dujų pirkimo įgyvendinimą, geležinkelio vagonų gabenimą į Egiptą bei derėjosi dėl dujų tiekimo po 2021 m. spalio mėn.

–

Energetikos ir komunalinių paslaugų tarnyba MEKH pranešė, kad saulės energija sausio mėn. sudarė 2,2% Vengrijos elektros energijos, o vėjo jėgainės – 2,1% (dėl oro sąlygų sausio mėnesį atsinaujinančių išteklių dalis buvo labai maža). Pirmaujančią vietą elektros gamyboje užėmė branduolinė energetika (48,7% rinkos), po jos seka iš dujų pagaminta elektra (32,6%). Iš lignito (anglies) sausio mėn. pagaminta 8,7% visos elektros energijos.

–

Kovo 7 d. saulės įrenginių pagaminta 1209 MW el.energija sudarė 28% visos šalies produkcijos, irtai buvo visų laikų rekordas. Saulės elektrinių energija viršijo antrosios pagal dydį Vengrijos „Matrai Eromu“ jėgainės pagamintą energiją ir buvo lygiavertė kiekvieno iš dviejų Pakšo AE blokų pajėgumams. Buitinė saulės energijos galia per 2020 m padidėjo iki 600 MW. Prognozuojama, kad bendras šalies saulės energijos pajėgumas iki 2030 m. padidės iki 6000 MW ir iki 2040 m. – iki 12000 MW.

–

MOL savo degalinėse Vengrijoje valdo 75 elektrinius įkroviklius, ir kartu su partneriais ES finansavimo dėka kuria el. kroviklių tinklą „Next-e“. MOL valdo daugiau nei 160 įkroviklių ir siekia, kad iki metų pabaigos jų būtų 200.

–

Dujų saugyklos operatorius, valstybinės energetikos įmonės MVM dukterinė įmonė MFGT, paskelbė pradedanti vandenilio gamybos iš vandens įrenginių statybą. 2,9 mlrd. Ft (~7,99mln. EUR) vertės statybos projektui „Akvamarin“ vyriausybė skiria 1,9 mlrd. Ft (~5,23mln. EUR, t.y. ~65,52%) dotaciją. Tikimasi, kad 2,5 MW dujų generatorius pradės gaminti produkciją 2023 m. vasario mėn. ir pademonstruos sprendimą, kaip galima ilgą laiką saugoti iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą.

Švedijos CO₂ emisija per paskutinį dešimtmetį sumažėjo 20 proc., tačiau to nepakanka siekiant įgyvendinti Švedijos ambicingus klimato kaitos tikslus. švedijos Statistikos agentūros paskelbtais duomenimis 2019 m. Švedijos CO₂ emisija siekė 55,3 mln. t., t.y. 2.8 proc. mažiau lyginant su 2018 m. Didžiausią dalį (25 proc.) CO₂ emisijos sukūrė Švedijos apdirbamoji pramonė, po to seka namų ūkiai; žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė; transportas. Per paskutinį dešimtmetį CO₂ emisija sumažėjo 20 proc., o BVP išaugo 25 proc. Tačiau Švedijos Klimato politikos taryba savo metinėje ataskaitoje pabrėžia, kad Švedijos Vyriausybės politika klimato kaitos srityje nėra pakankama, kad būtų įgyvendinti Švedijos išsikelti ambicingi tikslai iki 2045 m. pasiekti nulinį CO₂ emisijų rodiklį. Švedijos Klimato politikos taryba teigia, kad minėtiems tikslams pasiekti būtina kas metai mažinti CO₂ emisiją 6-10 proc. bei didinti investicijas į žaliosios ekonomikos vystymą. Švedijos Vyriausybė susilaukė kritikos, kad tik 10 proc. ekonomikos atsigavimo (nuo COVID-19 pandemijos) biudžeto numatė skirti žaliosios ekonomikos projektams. Savo ruožtu, Švedijos Vyriausybė siekdama efektyviau mažinti CO₂ emisijas transporto sektoriuje, ketina įvesti aplinkosauginius mokesčius (kurių dydis priklausys nuo lėktuvų naudojamo kuro bei CO₂ emisijos) keleiviniams ir transporto lėktuvams, kurie atskris į Stokholmo Arlanda ir Geteborgo Landvetter oro uostus.

–

Švedija ženkliai atsilieka nuo kitų Šiaurės šalių pagal investicijas į žaliąją ekonomiką. JT Aplinkosaugos programa (UNEP) kartu su Oxford ir Harvard universitetų mokslininkais paskelbė ataskaitą, kurioje pateikiami duomenys apie didžiausių pasaulio ekonomikų investicijas (iš ekonomikos atsigavimui skirtų fondų) į žaliąją ekonomiką https://wedocs.unep.org/bitstream/handle/20.500.11822/35281/AWBBB.pdf . Minėtoje UNEP ataskaitoje vertinant Šiaurės šalių investicijas į žaliosios ekonomikos vystymą paaiškėjo, kad SE su savo 24 proc. (vertinant nuo visų investicijų iš ekonomikos atsigavimui skirto fondo) rodikliu gana ženkliai atsilieka nuo kitų Šiaurės šalių. Pvz. Norvegija skyrė net 71 proc. visų investicijų į žaliosios ekonomikos vystymą, tuo tarpu Danija ir Suomija beveik po 60 proc.

–

Švedija suteikė leidimą elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projekto Harmony Link įgyvendinimui. 2021.03.11 Švedijos Vyriausybė priėmė nutarimą dėl leidimo suteikimo Lietuvos-Lenkijos elektros jungties Harmony Link projekto įgyvendinimui, t.y. Harmony Link projekto įgyvendintojoms Lenkijos „Polskie Sieci Elektroenergetyczne S.A.“ ir Lietuvos ‚Litgrid‘ suteiktas leidimas dėl kontinentinio šelfo tyrimo Baltijos jūroje Švedijos teritoriniuose vandenyse. Lietuvos ir Lenkijos įmonės „Litgrid“ ir PSE dar 2020 metų balandį kreipėsi į Švedijos institucijas dėl leidimo jūros dugno tyrimams Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

–

Švedija reikalauja keisti Europos Komisijos patvirtintą ES klasifikacinę sistemą dėl tvarių energetikos projektų. Švedija vis labiau kritikuoja nuo 2020-07-12 d. įsigaliojusį ES mokestinį reglamentą, kuriame pateikti klasifikatoriai dėl tvarių energetikos projektų. SE Vyriausybė, spaudžiama SE energetikos ir miško valdymo kompanijų, ėmėsi kritikuoti naująją ES klasifikatorių tvarką, kuri užkėlė per daug aukštą kartelę ekonominėms veikloms siekiančioms gauti tvaraus projekto žymėjimą. Švedija baiminasi, kad pagal naująją tvarką hidroenergetikos, biokuro gamybos projektai nebebus laikomi tvariais projektais bei nebegaus mokestinių lengvatų, ko pasėkoje nesulauks ir naujų investicijų. Švedijos Energetikos ir skaitmeninio vystymosi ministras Anders Ygeman kartu su dar 9 ES VN (CZ, EE, FI, HU, LV, LT, PL, SK, SI) Energetikos ir Ekonomikos ministrais 2021-03-10 d. kreipėsi bendru laišku į EK reikalaudami, kad investicijos į bioenergetiką ir hidroenergetiką būtų laikomos tvariomis pagal naująją ES Atsinaujinančios energetikos direktyvą.

„PGE“ planuoja Žarnowiece pastatyti 200 MW elektros energijos bateriją. Š. m. kovo 24 d. įvykusioje metinėje „PGE“ rezultatų konferencijoje įmonės valdybos pirmininkas W. Dąbrowski informavo, kad „PGE“ planuoja Žarnowiece pastatyti 200 MW galios elektros energijos bateriją. Pasak „PGE“ vadovo investicija kainuos apie 900 mln. PLN (194,03 mln. EUR), o 600 mln. PLN (129,35 mln. EUR) įmonė tikisi gauti iš Inovatyvumo Fondo.

Pažymėtina, kad Žarnowiece yra planuojama Lenkijos atominė elektrinė, o regione (apie 20 km) bus Harmony Link ir jūrinių vėjo jėgainių pastotės sausumoje (Wladyslawowo ir Choczewo pastotės).

–

Gdynės uostas taps jūrinių vėjo jėgainių statybos ir servisavimo terminalu. Š. m. kovo 22 d. Lenkijos klimato ir aplinkos ministerija pateikė vyriausybės svarstymui rezoliucijos pripažįstanti Gdynės uostą kaip tikslinį jūrinių vėjo jėgainių statybos ir servisavimo terminalą, projektą. Rezoliucijos projekte rašoma, kad terminalas bus įgyvendintas iki 2024 m., o investicijos kaina sieks 437 mln. EUR. Tikimasi, kad didžioji dalis išlaidų bus finansuojama iš Europos Sąjungos atgaivinimo ir atsparumo priemonės.

Kovo 23 d. įvykusioje Gdynės uosto valdybos pirmininko Adam Meller spaudos konferencijoje informavo, kad jūrinių vėjo jėgainių statybos ir servisavimo terminalui išskirta uosto teritorijoje 30 hektarų, o dar papildomi 30 ha bus su prieiga prie geležinkelio bėgių. Taip pat uosto apylinkėse yra 78 įmonės, kurios galėtų tapti jūrinių vėjo jėgainių tiekimo grandinės dalyviais.

–

Lenkijos saulės elektrinių galia siekia 4,1 GW. Įrengta saulės jėgainių galia Lenkijos elektros sistemoje viršijo 4 GW. 2021 m. Vasario 1 d. ii siekė lygiai 4088,9 MW, pranešė „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE). 2020 m. saulės elektrinių galia Lenkijoje padidėjo trigubai ir 2021 m. sausio 1 d. Pasiekė 3935,74 MW.

–

Paskelbta galutinė jūrinių vėjo jėgainių referencinė kaina – 9 projektai pateikė paraiškas paramai. Š. m. kovo 30 d. PL klimato ir aplinkos ministras Michal Kurtyka pasirašė galutinį nutarimą dėl jūrinių vėjo jėgainių referencinės kainos, kuri buvo pakelta iki 319,6 PLN/MWh (69,5 EUR/MWh). Ministerija spaudos pranešime argumentuoja, kad kaina pakelta, nes „kainoje atsižvelgiama į 55 km nuo kranto esančių jūriniųvėjo jėgainių investicijas ir eksploatavimo išlaidas. Be to, atsižvelgiama į 2021 m. fiksuotų kainų panaudojimą, didesnes balansavimo išlaidas, mokesčius už leidimo statyti dirbtines salas pratęsimą ir nekilnojamojo turto mokestį sausumos infrastruktūrai.“

Nutarimo projekte buvo siūloma 301,5 PLN/MWh (65,54 PLN/MWh) kaina. Rinkos dalyviai ir jūrinių vėjo jėgainių vystytojai tikėjosi 350-380 PLN/MWh kainos. Pažymėtina, kad referencinė kaina apima perdavimo linių į sausumą statybą, nes pagal priimtą Lenkijos jūrinių vėjo jėgainių įstatymą elektros energijos išvedimas į sausumą bus vystytojų kompetenciją, o perdavimo sistemos opratorius turės pirmenybės teisę išpirkti perdavimo linijas jungiančias jūrines vėjo jėgaines ir sausumą.

Taip pat verta pastebėti, kad paskutinę savaitę dėl rekordinių COVID-19 atvejų skaičiaus Lenkijoje zloto kuras euro atžilgiu sparčiai krito – nuo ~4,4 PLN/EUR iki 4,65 PLN/EUR. Tikėtina, kad stabilizavus zloto pozicijas valiutų rinkose, referencinė kaina eurais sieks 72-75 EUR/MWh.

Š. m. kovo 31 d. baigėsi paraiškų dėl jūrinių vėjo jėgainių finansavimo energetikos reguliavimo tarnybai (URE) teikimo terminas. Paraiškų skaičius atitinka Lenkijos klimato ir aplinkos ministerijos prognozes, kuri planavo, kad I paramos etape bus finansuojami 5,9 GW jūrinių vėjo jėgainių galios parkai.

Paraiškas pateikę projketai:

1. „Polenergia“ ir „Equinor“ projektas „Baltyk II“ –720 MW

2. „Polenergia“ ir „Equinor“ projektas „Baltyk III“ –720 MW

3. „PGE“ ir „Ørsted“ projektas „Baltica 2“ –1489 MW

4. „PGE“ ir „Ørsted“ projektas „Baltica 3“ –1045 MW

5. „PKN Orlen“ ir „Northland Power“ projektas „Baltic Power“ –1200 MW

6. „RWE“ projektas „Baltic Trade and Invest“ –350 MW

7. ir 8. „Ocean Wind“ projektai „B-Wind“ ir „C-Wind“ – kartu 399 MW.

Italijoje sąskaitos už elektrą ir dujas išaugo beveik 4%.

–

4 mln. EUR tvariam mobilumui vystyti: dviračių takų projektai nuo stočių iki universitetų, pirmiausia bus įgyvendinami Bari, Milano, Neapolio, Padujos, Palermo, Pizos, Romos komunose.

–

Sustojo leidimų išdavimas dujų jėgainėms: pavojus naujosios Vyriausybės planams atsisakyti anglies jėgainių (IT yra 8) iki 2025 m.

32 atrinkti pramonės dekarbonizacijos projektai, kuriems bus skiriamas beveik 100 mln. Eur finansavimas iš Prancūzijos ekonomikos atkūrimo programos lėšų.

–

Ekologinio mokesčio (écotaxe) sunkiasvorėms transporto priemonėms galimybė toliau skinasi kelią Prancūzijos teisėkūros institucijose. Specialioje komisijoje Prancūzijos parlamentarai pritarė klimato įstatymo nuostatai, pagal kurią regionams būtų suteikta galimybė savo nuožiūra įsivesti ekologinius mokesčius sunkiasvorėms transporto priemonėms.

–

Įsigalioja nauji viešųjų pirkimų taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos valstybės ar regionų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose dalis įsigyjamų produktų turės būti perdirbti arba pakartotinai panaudoti (gatvės įrengimai, informacinė bei biurų įranga, drabužiai, transportas ir surenkamieji gaminiai). Aplinkos apsaugos klauzulė turės būti integruota vykdomuose viešuosiuose konkursuose. Prancūzijos viešieji pirkimai sudaro apie 8 proc. šalies BVP.

–

Prancūzijos grupė „Renault“ pranešė Ispanijoje gaminsianti penkis naujus kompanijos hibridinius modelius. Kaip teigia kompanijos vadovybė, Ispanija projektuojama kaip vienas iš svarbiausių „Renault“ elektrifikacijos ir hibridizacijos centrų.

–

Dėl besitęsiančios politinės suirutės ir humanitarinės krizės Mianmare, Prancūzijos įmonės viena po kitos skelbia besitraukiančios iš šalies bei stabdančios vykdomus projektus: EDF viena iš pirmųjų pranešė stabdanti hidroelektrinės užtvankos projektą (1,51 mlrd. Eur), keletą metų šalyje dirbusi atsinaujinančios energetikos kompanija „Voltalia“ taip pat skelbė besitraukianti iš Mianmaro. Kita vertus, rinkoje liekančios pasiskelbė „Total“ ir „Accor“.

–

Prieš daugiau nei metus uždaryta Michelin padangų gamykla Roche-sur-Yon (Luaro regionas, Vakarų Prancūzijoje) transformuojama į atsinaujinančios energetikos inovacijų centrą. 6,5 ha ploto patalpose nuo 2021 m. teritorijoje įsikurs vandenilio, biogeninio metano ir žaliosios elektros paskirstymo stotis. Centro steigimu tikimasi stiprinti pramonės ir verslo bendradarbiavimą. Tikimasi, jog inovacijų centre įsikurs per 20-30 įmonių, projektu tikimasi sukurti 1000 darbo vietų.

–

Ekonomikos ir finansų ministras Prancūzijos miestą Belfortą (Šiaurės Rytų FR) matytų pilotine teritorija šalyje plėtojant vandenilio technologijas. Ministerija pažadėjo 10 mln. Eur paramą Prancūzijos kompanijai McPhy tuo atveju, jei ji nuspręstų steigtis toje teritorijoje. Iš viso šalis vandenilio technologijų plėtrai yra numačiusi 7 mlrd. Eur, 50 mln. šiam fondui skirs General Electric kaip baudą už tai, kad perpirkdamas Alstom viena iš padalinių neįgyvendino įsipareigojimo sukurti 1000 darbo vietų.

–

Prancūzijos elektros skirstymo operatoriaus RTE ataskaitoje teigiama, jog elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių Prancūzijoje 2020 m. reikšmingai išaugo. Vėjo jėgainių pagamintos elektros energijos dalis 2020 m. sudarė 7,9 proc. šalyje pagamintos elektros energijos (nežymiai viršyta iškastinio kuro generuojamos elektros dalis, kuri sudarė 7,5 proc.), hidroenergijos dalis – 13 proc., branduolinių elektrinių pagamintos elektros dalis krito nuo 71 iki 67 proc. Bendras elektros energijos suvartojimas dėl pandemijos šalyje smuko 3,5 proc., labiausiai paveikta branduolinės energetikos dalis. 2020 m. FR išliko lyderiaujančia elektros eksporto šalimi Europoje, teigiamas balansas 43,2 TWh.

–

Remiantis piliečių konvencijos klimato klausimais pasiūlymais, Prancūzijos ekologinio perėjimo ministerija teikia klimato ir atsparumo įstatymo projektą, kuris, kaip teigia FR vyriausybė, iš pagrindų reformos kasdieninį šalies gyvenimą. Principinės įstatymo projekto nuostatos:

- CO₂ skalės sukūrimas, klasifikuosiančios kasdieninių produktų ir paslaugų poveikį aplinkai;

- iškastinio kuro energetikos reklamos uždraudimas;

- iki 2024 m. pabaigos, teritorijose, turinčiose daugiau nei 150 tūkst. gyventojų, privalės būti kuriamos mažų emisijų zonos (ZFE-m);

- iki 2030 m. uždraudžiami taršiausių transporto priemonių pardavimai (>95 g CO₂ NEDC, su keliomis išimtimis);

- draudžiami vidaus skrydžiai, kuomet galima traukinio alternatyva, trumpesnė nei 2h 30 min;

- 100 proc. vidaus skrydžių bus taikomas CO₂ emisijų kompensacijos mechanizmas (progresyviai pradedamas taikyti nuo 2022m.);

- per pusę sumažinti urbanistinių zonų plėtrą ir riboti žemės artifilizaciją;

- nuo 2028 m. draudžiama nuomoti mažiausiai energetiškai efektyvius (energetinio efektyvumo kategorija F ir G) būstus.

Kovo pabaigoje dar tik pradedamas parlamente svarstyti įstatymo projektas jau susilaukė plačios kritikos. Visuomenes nuomone, įstatymo projektas yra per mažai ambicingas. Oro uostų profesinė sąjunga UAF pareiškė, jog šis įstatymas lems daugelio darbo vietų sunaikinimą oro uostuose.

–

Vandenilio technologijos toliau skinasi kelią Prancūzijoje – įmonė H2V skelbia apie 250 mln. Eur investicijas į dvi žaliojo vandenilio stotis transformuojant senąją plieno gamyklą Moselle departamente, automobilių gamintojas Faurecia pranešė apie 165 mln. Eur investiciją Bourgogne-Franche-Comté departamente, steigiant naują trijų gamyklų pramoninę platformą, iš kurių viena bus skirta vandenilio technologijoms. Belgų John Cockerill skelbiasi investuosiantis 38 mln. Eur į savo gamyklą Elzase, kurioje planuoja gaminti iki 1GW šarminės elektrolizės įrengimų, paremtų kinų technologija. FR gigantas „Air Liquide“, užsibrėžęs kompanijos neutralumo klimatui ambiciją iki 2050 m., skelbiasi apie planus iki 2035 m. investuoti 8 mlrd. Eur į žaliąjį vandenilį bei per 15 m. patrigubinti savo apyvartą, susijusią su vandeniliu. Kovo pradžioje apie naują gamyklą Prancūzijoje taip pat paskelbė Prancūzijos įmonė McPhy.

–

Prancūzija siekia įvesti pasienio CO₂ mokestį. Auganti Europos ambicija klimato kaitos klausimais, atotrūkį su trečiosiomis šalimis padidins bei skatins CO₂ emisijų nutekėjimo fenomeną – turimais skaičiavimais šiandien jis gali siekti 5-35 proc. Nesiimant priemonių nutekėjimas pakirs pastangas mažinti VN emisijas. Prancūzijos iniciatyva paskelbtas jungtinis trijų Prancūzijos ministrų bei Europos partnerių (AT, CZ, DK, LT, LUX, SK, ESP, NL) atviras laiškas dėl tokio mokesčio būtinybės. Kovo 23 d. organizuotas jungtinis politikų, akademikų ir ekspertų seminaras.

Seminaro įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=sh8HUcwj7Xs

Naftą eksportuojančių šalių organizacijai (OPEC) nusprendus nuo gegužės mėn. palaipsniui didinti naftos gamybą, Alžyras ketina savo gamybą didinti 11 000 barelių per dieną gegužės ir birželio mėn. ir 14 000 barelių per dieną liepos mėn.

Bankrutavo viena iš saulės modulių sektoriaus pradininkių Belgijoje „Soltech“ (įkurta 1989 m.).

 –

Išduotas pirmasis leidimas statyti dujų gamyklą „Manage“ (Hainaut). Pasak „Eneco“, šiuo projektu prisidedama prie federalinės vyriausybės planų statyti naujas jėgaines pagal pajėgumų atlyginimo mechanizmą (CRM), siekiant atsisakyti branduolinės energijos.

–

„Deloitte“ tyrimas, kurį užsakė energijos vartotojų federacija („Febeliec“), rodo, kad didieji vartotojai už savo elektrą moka daugiau nei kaimyninėse šalyse. 2020 m. Belgijoje kainos buvo 7–27% didesnės nei Nyderlandų, Vokietijos ir Prancūzijos vidurkis. „Deloitte“ atkreipia dėmesį į Belgijoje taikomus didesnius mokesčius.

VRM ministras A.Avakov pasisako prieš elektros energijos pirkimą iš Rusijos: „geriau maitinti savus oligarchus nei rusų“.

–

Naftogaz ir lenkų PGNiG pasirašė memorandumą dėl bendros dujų telkinių vakarų Ukrainoje paieškos.

Didžiausia Rytų Europos naftos kompanija „OMV Petrom“ pasirašė susitarimą su Sakartvelo valstybine naftos ir dujų agentūra dėl naftos ir dujų gavybos Sakartvelo Juodosios jūros vandenyse. Daugiau čia (nuoroda).

–

Sakartvelas ir Europos Sąjunga svarsto galimybę Juodosios jūros dugnu tiesti aukštos įtampos perdavimo liniją tam, kad būtų galima sujungti Sakartvelo ir ES elektros energetikos sistemas.

–

Europos Investicinis Bankas patvirtino 3,7 mlrd. EUR paramą verslo investiciniams, atsinaujinančios energijos, ligoninių bei mokyklų gerinimo, interneto paslaugų bei miestų infrastruktūros projektams, tarp kurių pateko trys Sakartvelo infrastruktūros projektai: Algeti-Sadakhlo kelio, jungiančio tranzito koridorių į Armėniją, statybą; Rustavi Raudojono Tilto, jungiančio Azerbaidžaną su Sakartvelu ir priklausančiu Trans-Europiniam transporto tinklui, plėtra; bei optinio interneto tinklo kaimo vietovėse plėtra.

Omano elektros tinklų įmonė „Mazoon Electricity“ islamiškųjų finansų pagalba pritraukė 235 milijonus dolerių, kurie bus panaudoti elektros skirstymo tinklo plėtrai. Daugiau čia (nuoroda).

Vienos iš trijų didžiausių skalūnų naftos įmonių „Viru Keemia Grupp“ (VKG) pelnas 2020 m. sumažėjo 75 proc. ir sudarė 8,9 mln. eurų. Išsamiau rasite čia (nuoroda).

–

Suomijos valstybinė energetikos įmonių grupė „Fortum“, Estijoje valdanti Tartu ir Piarnu šilumines elektrines, parduoda savo verslą Baltijos šalyse. Daugiau čia (nuoroda).

–

Elektros energijos paskirstymo operatorius „Elektrilevi“ nusipirko konkurentę – suomių kompanijos „Imatra Elekter“ dukterinę įmonę Estijoje. Plačiau čia (nuoroda).

–

„Postimees“ svarsto, ar Vokietijos kompanija „Vattenfall“ jai skirtą kompensaciją už vyriausybės sprendimą atsisakyti atominės energetikos galėtų panaudoti investicijoms Estijoje.

–

„Eesti Energia“ vadovas H.Suuter: siekiant mažinti energetikoje CO₂ išmetimus, alternatyvų atominei energetikai mažai, socialiniai-ekonominiai jos kaštai Estijai būtų dideli.

–

„Enefit Green“ įsigijo vėjo energetikos įmonę „Raunistal“ ir iki 2023 m. naują 40 MW galios vėjo jėgainių parką Purtse vietovėje (Ida-viru apskritis).

–

Visi nauji ir renovuojami pastatai privalės turėti elektromobilių įrovimo stotelių infrastruktūrą.

–

ES griežtinant transporto priemonių išmetamųjų dujų normas, ekonomikos ir infrastruktūros ministras T.Aas ragina neskubėti su pasiūlymais dėl automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimų ribojimo ir numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį.

–

Eurostat duomenimis, pagal išteklių produktyvumą Estija tarp ES šalių lenkia tik Bulgariją ir Rumuniją, o išteklių naudojimas vienam gyventojui – antras didžiausias (po Suomijos).

Prabangos segmento automobilių gamintojas „Aston Martin“ žada elektra varomų automobilių gamybą nuo 2025 m. vykdyti Jungtinėje Karalystėje.

–

Jungtinėje Karalystėje svarstoma galimybė nuo 2022 m. įvesti privalomą klimato kaitos keliamų rizikų didiesiems verslams raportavimą.Toks raportavimas atitiktų „Force on Climate-related Financial Disclosure“ (TCFD) principus. Plačiau čia (nuoroda).

–

Per ateinančius 15 metų, bus siekiama aplinkos taršą sumažinti dviem trečdaliais. Tam bus paskirtas specialus 1 milijardo svarų fondas, skirtas industrinių pastatų, ligoninių bei mokyklų našesniam energijos panaudojimui.

Sojitz korporacijos 2021 metų planuose Lietuva pateko į 5 prioritetinių šalių sąrašą Europoje. Kitos šalys – Airija, Latvija, Estija ir Lenkija.

Prioritetinės Sojitz dominančios sritys investicijoms:

1. Startuoliai

2. Energetika (tiek įmonių akcijų įsigijimas, tiek atskiri projektai; ypač vandenilio ir LNG projektai)

3. Logistika

4. Automobilių pramonė

–

Panasonic paskelbė apie susitarimą su Norvegijos energetikos įmonėmis Equinor ir Hydro dėl galimos elektromobilių baterijų gamyklos Norvegijoje. Taipogi šis Panasonic projektas tieks bent dalį baterijų Tesla Gigafactory Berlin. Įmonės taip pat sieks įvertinti, kokius baterijų komponentus įmanoma gaminti Europoje, kokios įrangos investicinės aplinkos ir elektromobilių rinkos sąlygos.

–

Japonijos vyriausybė paskelbė planą 2050 m. tapti carbon-neutral valstybe, išskiriančia mažiau CO₂ negu sugers šalies miškai, carbon capture technologija ir Japonijos perkami CO₂ kreditai. 2050 m. terminas kritikuojamas kaip per mažai ambicingas, taip pat dėl galimo manipuliavimo „carbon neutral“ terminu – ne iki nulio sumažinant CO₂ emisijas, o ieškant alternatyvių būdų jas kompensuoti.

Šis tikslas paskatino verslo užmojus investuoti į atsinaujinančią energetiką, švarų transportą, energetinį efektyvumą. Japonija šiose srityse yra sąlyginai menkai pažengusi, tad ši politikos kryptis atveria daug nišų lietuviškam verslui eksportuoti tvarius sprendimus į Japoniją.

–

ES-JP pramoninio bendradarbiavimo centras vykdo projektą „EU-Japan Cooperation for Climate“, kurio rėmuose bus vykdomi webinarai ir fiziniai renginiai apie bendrus ES šalių ir JP projektus atsinaujinančios energetikos, energetinio efektyvumo, tvaraus transporto srityse. Kviečiami kalbėtojai iš ES šalių narių, kurie turi tokių projektų patirties su JP partneriais, taip pat ir tiesiog dalintis patirtimi, jei esami projektai atitinka renginio temą. Susidomėjusios institucijos ar įmonės gali rašyti tiesiai koordinatoriui stefan.le-du@eu-japan.or.jp

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) investavo rekordinius 160 mln. eurų 2020 m. Armėnijoje energetikos, bankininkystės, transporto ir prekybos projektams finansuoti. Nuo savo veiklos pradžios šalyje 1992 m. bankas investavo 1,47 mlrd. Eurų į 187 projektus. Plačiau čia (nuoroda).

–

Armėnijos valstybinė ekonominės konkurencijos apsaugos komisija teigia, kad benzino ir dyzelino kainų kilimas susijęs su armėnų dramos nuvertėjimu ir pirkimo kainų padidėjimu. Išsamiau čia (nuoroda).

–

Vyriausybė kuria Kazachstano benzino ir dyzelino importo per Rusiją ir Iraną gabenimo schemą, kas padidintų konkurencingumą ir sumažintų kainas.

–

Rusijos gamtinės dujos bus laikinai tiekiamos į Armėnija per AZ teritoriją dėl Šiaurės Kaukazo ir Užkaukazės dujotiekio atkarpos remonto. „Gazprom“ pasirašė trumpalaikę sutartį su AZ valstybine naftos kompanija dėl dujų gabenimo.

–

„Fotowatio Renewable Ventures“ (FRV) pasirašė finansavimo sutartį dėl didžiausios AM komunalinių saulės jėgainių plėtros. Gegharkunik regione įsikūrusi 55 MW galios saulės elektrinė yra pirmoji tokio pobūdžio šalyje, kuri padės padidinti AM atsinaujinančios energijos tiekimą ir kartu sumažinti jos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Projektą finansuoja International Finance Corporation, ERPB ir ES.

–

Teritorinės administracijos ir infrastruktūros ministerija pranešė, kad 2021–2023 m. bus išleista apie 100 mln. USD daugybei priemonių, skirtų Armėnijos AE tarnavimo laikui pailginti. Metsamoro AE yra vienintelė P. Kaukaze, joje pagaminama apie 40% visos AM pagamintos elektros energijos. AE modernizavimo darbus vykdo Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“.

Airijos įmonė planuoja 4,5 mln. USD investicijas Minsko LEZ optimizuojant energijos suvartojimą. Plačiau čia (nuoroda).

–

Vyriausybė patvirtino energijos taupymo valstybinę programą 2021-2025 m. Išsamiau čia (nuoroda).

Į Kroatijos SGD terminalą iš planuotų 5 atvyko tik 2 tanklaiviai. Nuo š. m. sausio 1 d. į SGD terminalą Krk saloje turėjo atvykti 5 SGD laivai, tačiau atvyko tik 2 – pirmas 01.01, o antras 03.02 („Adam LNG“). Paskutinis tanklaivis atvyko į Kroatiją po to, kai pradėjo mažėti SGD kainos Azijos rinkoje. Anot „LNG Croatia“ vadovo H. Krheno, SGD terminalas dėl to nepatirs nuostolių, nes tėra operatorius ir neatsako už užsakovų ir tiekėjų tarpusavio susitarimus.

–

Naftos įmonė „INA“ pernai patyrė 84 mln. eurų nuostolių. Po 2019 m. gauto 101,2 mln. eurų pelno, pernai „INA Group“ patyrė 84 mln. eurų nuostolių. Įmonė tai aiškina kritusia paklausa naftos produktams ir sumažėjusiomis kainomis, dėl ko nuostolių patyrė net didžiausi pasaulyje sektoriaus žaidėjai. Pernai įmonės grynosios pardavimo pajamos sudarė 1,94 mlrd. eurų ir buvo 34,5% mažesnės nei 2019 m. Pernai INA sumažino numatytas investicijas 40 %. Pusę INA akcijų valdo HR valstybė, pusę – Vengrijos MOL kompanija.

–

Italijos „Eni“ ir Rusijos „Novatek“ pradeda naftos ir dujų žvalgybą jūroje „Eni-Novatek“ konsorciumas baigė paskutinius pasirengimo darbus žvalgomajam naftos ir dujų gręžimui Juodkalnijoje atviroje jūroje. Gręžimo platforma „Topaz Driller“ netrukus bus atgabenta į vietą. Baro uoste įkurta logistikos bazė, į kurią pristatyta didžioji dalis medžiagų, naudojamų gręžimo metu. „Eni“ ir „Novatek“ atliko 3D seisminius tyrimus 2018 m. pabaigoje, 2020 m. atlikti geomechaniniai dirvožemio bandymai. 2016 m. rugsėjo mėn. Juodkalnija pasirašė koncesijos sutartį su „Eni-Novatek“ konsorciumu dėl kelių žvalgymo blokų, kurių bendras plotas yra apie 1200 kvadratinių kilometrų.

–

Kovą į Kroatijos SGD terminalą atvyko trečias tanklaivis (iš 7 suplanuotų). 03.24 į SGD terminalą Krk saloje atvyko SGD laivas „Patris“. Tai jau trečias SGD tanklaivis, atplaukęs į nuo 21.01.01 pradėjusį veikti SGD terminalą. Tačiau iš suplanuotų 7 laivų, neatvyko 4. Vieno neatplaukusio laivo dujos buvo skirtos Kroatijos elektros tinklams (HEP), o likę 3 laivai dujas turėjo atgabenti Vengrijos užsakovams.

Kanados Vyriausybė skyrė daugiau nei 55 mln. CAD švariųjų technologijų moksliniams tyrimams energetikos, žemės ūkio ir gamtos išteklių sektoriuose. Finansavimą gaus 20 Kanados įmonių. Daugiau čia (nuoroda).

–

Dėl savaitę trukusio žvarbaus oro Teksaso valstijoje Kanados įmonės „Just Energy Group Inc.“ nuostoliai siekia 315 mln. CAD ir gresia įmonės likvidumui. Kanados gamtinių dujų tiekėjų eksportas į JAV dėl arktinio oro pietuose augo beveik 25 proc. lyginant su sausio mėn.

–

EK finansuojamoje programoje Low Carbon Business Action in Canada ES įmonės kviečiamos siūlyti savo technologijas atliepiant Kanados įmonių poreikius kovoje su klimato kaita. Pirmajame šios programos šaukime atrinktų įmonių prisistatymas vyks balandžio 13-15 d., virtualus renginys atviras dalyvauti visiems norintiems.

–

Inovacijoms sumažinant neigiamą klimato kaitos poveikį šalies žemės ūkiui federalinė Vyriausybė yra numačiusi 185 mln. CAD per kitus 10 metų. Keliose provincijose veikianti programa numato grantus mokslininkų ir ūkininkų bendriems projektus ieškant geriausiai praktikoje pritaikomų sprendimų.

–

Kanada ir Vokietija pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo energetikos srityje siekiant vykdyti šalių įsipareigojimus pagal Paryžiaus klimato kaitos susitarimą.

–

Naujojo Bransviko provincijoje veikiančiai Moltex Energy Canada Inc. iš tikslinių federalinių programų skirta 50,5 mln. CAD mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (Small Modular Reactors, SMRs) technologijai vystyti – siekiama išgauti žaliąją energiją iš panaudoto branduolinio kuro.

–

Kanados Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad federalinė valdžia gali nustatyti minimalų mokesčio už anglies dvideginio emisijas dydį, nepaisant to, kad aplinkos apsauga yra provincijų kompetencijos klausimas. Išsprendus konstitucinį ginčą, Vyriausybė galės toliau vykdyti anksčiau skelbtą 15 mlrd. CAD 10 metų planą, kuriuo įgyvendinami Kanados įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos.

–

Kalnakasybos sektoriaus parodoje Prospector’s and Developer’s Association of Canada Convention Kanados gamtos išteklių ministras paskelbė sąrašą iš 31 kritinio mineralo, kurie būtini Kanados ekonominiam ir energetiniam saugumui užtikrinti. Šių žaliavų išgavimui federalinė valdžia skirs papildomas lėšas.

–

Kanados energetikos sistemų priežiūros agentūra (Canada Energy Regulator) prognozuoja, kad iškastinės energijos šaltiniais turtingos Saskačevano ir Albertos provincijos pirmaus Kanadai pereinant prie atsinaujinančios energetikos, aplenkdamos šiuo metu lyderės pozicijoje esančią Ontarijo provinciją. Pasak agentūros, atsinaujinantys šaltiniai 2023 m. sudarys 71,2 proc. šalies energetikos portfelyje.