2020 m. vasaris

Giriamasi, kad Pakšo AE, pagrindinio Vengrijos anglies dvideginio negaminančio energijos šaltinio, generuojamos elektros energijos kiekiai didėja – pernai atominė jėgainė pagamino 16,286 GWh.

 –

Vengrijos URiP ir Slovakijos ekonomikos ministrai Kechnec, Slovakijoje, pasirašė susitarimą dėl tarpvalstybinės dujų jungties galingumo praplėtimo – iki 5,3 mlrd.m3 per metus į abi puses. Šiuo metu galingumas yra 4,5 mlrd.m3 iš Slovakijos ir 1,8 mlrd.m3 iš Vengrijos. Po 2021 m. didžiuliai dujų kiekiai pasieks Vengriją per TurkStream dujotiekį ir perteklinis kiekis galės būti nukreiptas į Slovakiją.

 –

Tam, kad atitiktų Nacionalinio banko 2019 m. pradėtą korporatyvinių obligacijų programos reikalavimus (kredito reitingą „B+“ ar aukštesnį), Optimum Solar užsakė savo kredito vertinimą. Scope Ratings, jai priskyrė B+ su stabilia prognoze, tarp negatyvių faktorių įžiūrėjo siaurą pardavimų geografinį ir teminį (tik fotovoltaikos sprendimų) pasiskirstymą. 2020 m. ši įmonė planuoja išleisti 6 mlrd. Ft (~17,75mln. EUR) obligacijų laidą.

 –

Valstybinė energetikos kompanija MVM atidarė 13,6 MW saulės jėgainę Rožasentmartone ir tokiu būdu tapo didžiausia saulės jėgainių operatore Vengrijoje. Kampanija jau valdo virš 100 MW bendrą galingumą, kurį 23 jėgainėse įrengė MVM dukterinė įmonė MVM Zold Generacio.

„Dagens Industri“ informuoja, kad „Stockholm Exergi“, priklausanti Stokholmo miestui, ir Suomijos „Fortum“, planuoja per dvejus metus pastatyti CCS technologijos jėgainę, kuri preliminariai kainuos 1,5–2,5 mlrd. SEK (143–239 mln. EUR). Jėgainė sumažintų Švedijos anglies emisijas 1,5 proc.

 –

Pagal „Dagens Nyheter“ ir „Svenska Dagbladet“ informaciją, Švedijos nacionalinės audito biuro Riksrevisionen ataskaita rodo, kad vyriausybės investicijos į „žalius“ automobilius yra ir brangios, ir neefektyvios. Nuo 2006 m. Švedijos vyriausybė tokiems automobiliams skyrė 13 mlrd. SEK (1,25 mlrd. EUR). Ypač kritikuojama taikoma speciali paskatų sistema asmenims, perkantiems mažos emisijos automobilius. Riksrevisionen tvirtina, kad efektyviau būtų apmokestinti išmetamą CO2.

–

„Dagens Industri“ informuoja, kad rekordiškai žema elektros energijos supirkimo kaina ir žlugusi elektros sertifikatų paramos sistema lėmė, kad daug vėjo energetikos įmonių susiduria su didžiulėmis finansinėmis problemomis. Energetikos ministras A. Ygemanas patvirtino, kad vyriausybėje svarstomi keli pasiūlymai problemoms spręsti.

Istorinis precedentas: didžiausio oro uosto Heathrow plėtros planai Jungtinės Karalystės apeliacinio teismo buvo paskelbti neteisėtais. Priežastis – Jungtinės Karalystės įsipareigojimai Paryžiaus klimato sutartimi. Plačiau čia (nuoroda).

 –

Priimti vėjo jėgainių įregistravimą lengvinantys nutarimai. Šis vyriausybės sprendimas sulaukė skirtingų vertinimų. Plačiau čia (nuoroda).

Čekijos kompanijai „Green Resorts“ suteiktas leidimas daugiafunkcinio žaliojo miesto statybai Kobuleti mieste (Juodosios jūros kurortas), atnešiantis 164,6 mln. eurų Europinių investicijų į Adžaros regioną. Išsamiau čia (nuoroda).

 –

 Vokietija skirs 2 mln. EUR paramą Sakartvelui, skirtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimui. Daugiau čia (nuoroda).

„Modus group“ Baltarusijoje pastačiusi 7 biodujų elektrines, planuoja dar 2 statybą. Išsamiau čia (nuoroda).

–

Baltarusijos prezidentas pareiškė, kad visa mediena turi būti perdirbama šalyje. Daugiau čia (nuoroda).

Armėnijos ir Irano vyriausybės derasi dėl elektros energijos tiekimo susitarimo pratęsimo iki 2040 m. Armėnija daugiausia eksportuoja elektrą į Iraną pagal abipusio elektros energijos srautų susitarimą, kuris galioja iki 2026 m. Daugiau rasite čia (nuoroda).

–

Armėnijai reikės mažiausiai 2 mlrd. USD energijos vartojimo efektyvumo problemoms išspręsti. Šiuo metu vykdoma 60 energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektų, apimančių ir visuomeninius, ir vyriausybinius pastatus (daugiau nei 1 560 pastatų). Išsamiau apie šią naujieną galite rasti čia (nuoroda).

–

Naujai rengiama Armėnijos energetikos plėtros strategija laikotarpiui iki 2040 m. numato Armėnijos atominės elektrinės eksploatavimo pratęsimą po 2026 m. 10 metų laikotarpiui, atitinkamai ją modernizuojant. Anot jo, dabartinė elektrinės būklė po atitinkamo modernizavimo leidžia užtikrinti jos eksploatavimą iki 2036 m. Naujos AE statybos galimybės nenumatomos. Dabar veikianti Metsamoro atominė elektrinė (30 km nuo Jerevano) sukuria nuo 30-35% visos šalies elektros energijos. AE modernizavimas prasidėjo 2019 m.; planuojama baigti iki 2021 m. pabaigos. Daugiau čia (nuoroda).

Prancūzijos Nanto miesto startuolis „Neoline“ plėtoja burinių krovininių laivų technologiją, kuria siekiama iki 90 proc. sumažinti CO2 emisijas (dyzelinis variklis bus naudojamas tik manevravimui uostuose). Pirmoji linija, kurią įgyvendinti planuojama iki 2022 m., sujungs Saint-Nazaire ir Baltimorę (JAV, Merilendas). Krovinių gabenimo pajėgumai sieks 11 tūkst. tonų. Pirmuosius užsakymus jau pažadėjo tokios kompanijos kaip Renault. Projekto įgyvendinime dalyvauja tokios kompanijos kaip EDF ir kt. Daugiau rasite čia (nuoroda).

 –

Eiffel investicinė grupė, Prancūzijos teritorijų bankas, GRTgaz, Société Générale bei Ademe investicijos paskelbė apie 200 mln. vertės fondo Eiffel Gaz Vert įsteigimą. Fondu bus siekiama finansuoti biodujų infrastruktūros plėtrą Prancūzijoje ir Europoje. Teigiama, jog ateityje Europos investicijų bankas planuoja prisijungti prie šio fondo. Prancūzija prognozuoja, kad dujų sunaudojimas atsinaujinančių energijos šaltinių dalyje 2030 m. padidės iki 10% (palyginti su 1,4% 2018 m.). Išsamiau rasite čia (nuoroda).

 –

Prancūzijos komercinių teismų kanclerių nacionalinė taryba (CNGTC) skelbia, jog 2019 m. užregistruotos 436 440 naujos įmonės. Didžiausias augimas stebimas transporto sektoriuje (+25,2 %). Pristatymo į namus paslaugos plėtra sudarė penktadalį 2019 m. sukurtų įmonių, liūto dalis šioje srityje tenka foodtech plėtrai. Naujų elektros energijos šaltinių (saulės, vėjo) gamybos sektoriaus plėtra siekė 45 proc. CNGTC spartų naujų įmonių steigimo fenomeną, visų pirma, aiškina žemomis bankų palūkanomis, palankia valstybės politika, taip pat kaip patrauklią alternatyvą samdomam darbui. Daugiau galite rasti čia (nuoroda).

 –

Prancūzijos naftos pramonės gigantas „Total“ stiprina savo pozicijas atsinaujinančios energetikos srityje. Naujausia kompanijos kryptis  – Ispanijoje, kurioje „Total“ investuos į saulės energijos projektus (pajėgumai 2 GW). Taip pat skelbiama apie 50 proc. kompanijos Indijoje „Adani“ saulės energijos padalinio akcijų įsigijimą, o Katare anonsuota apie jungtinę „Total“, japonų „Marubenį“ ir vietinio verslo investiciją į 2 mln. saulės panelių jėgainę. Kompanijos planuose iki 2025 m. savo pajėgumus saulės energijos sektoriuje padidinti nuo 3 iki 25 GW. Įgyvendinusi savo ambicijas, „Total“ galėtų tapti rimta konkurente tokiems pasauliniams lyderiams kaip EDF, Enel, Nextera, Southern Company. Daugiau informacijos čia (nuoroda).

 –

Prancūzijos įmonės „EDF“, „Thales“ ir „Total“ paskelbė kuriančios jungtinę laboratoriją, kuri specializuosis dirbtinio intelekto srityje. Netoli Paryžiaus esančiame Saclay slėnyje esančioje laboratorijoje planuojama iš pradžių įdarbinti 15 mokslininkų. Prioritetinės tyrimų sritys – kritinės pramoninės sistemos, saulės jėgainių valdymas, prevencinė elektros energijos gamybos vienetų priežiūra, viešojo transporto srautų optimizavimas.

–

Pristatyta ekspertų grupės ataskaita (nuoroda), kurioje identifikuoti prioritetiniai Prancūzijos sektoriai proveržio inovacijų srityje. Ataskaitoje kaip pagrindinės Prancūzijos konkurentės, pastaruoju metu pristačiusios ambicingas inovacijų strategijas, įvardijamos Kinija („Made in China 2025“ strategija), Pietų Korėja (ketvirtosios pramonės revoliucijos komitetas) bei Vokietija (naujoji High-Tech strategija). Ekspertų grupės ataskaitoje iš viso numatyti 22 sektoriai, ties kuriais turėtų būti koncentruojami šalies resursai ir kuriuose Prancūzija turi didžiausią potencialą tapti pasaulio lydere. 10 iš jų – prioritetiniai: tikslusis ūkininkavimas, tvari mityba, gyvūnų ir augalų biokontrolė, bioterapija ir inovatyvioji terapija, vandenilis energijos sistemoms, pramonės dekarbonizacija, naujos tvarios kompozicinės medžiagos, kvantinės technologijos, kibernetinis saugumas. Vyriausybė atliks galutinį prioritetinių sektorių pasirinkimą ir parengs plataus užmojo strategijas, susijusias su minėtų sektorių akseleravimu.

–

Prancūzijos aplinkosaugos ministrė patvirtino, jog sprendimas dėl naujų branduolinių elektrinių statybos bus priimtas ne anksčiau kaip 2022 pabaigoje. Tarptautinės energetikos agentūros (AIE) vadovas Fatih Birol teigia, jog Prancūzija turi ir toliau plėtoti branduolinę energetiką, vien tik atsinaujinančių energijos šaltinių 2050 m. perspektyvoje nebus pakankama. Be to, anot jo, branduolinė pramonė yra ta sritis, kuri sudaro dalį Prancūzijos eksporto. Branduolinės energetikos atsisakymas reikštų, jog šalis taps mažiau patraukli užsienio importuotojams, dirbantiems branduolinės pramonės srityje dėl mažėjančios Prancūzijos ekspertizės. F. Birol tvirtinimu, pastaraisiais metais stebimos labai didelės Kinijos investicijos branduolinės energetikos srityje, jei per artimiausius penkerius metus JAV ir Europos šalys nesiims tinkamų priemonių, Kinija taps pirmaujančia pasaulyje branduolinės energetikos sektoriuje. Daugiau galite rasti čia (nuoroda).

–

Paskutinės keturios anglimis kūrenamos Prancūzijos elektrinės sudaro ¼ visų elektros sektoriaus CO2 emisijų. Iki anksčiau Prancūzijos vyriausybės užsibrėžtos datos – 2022 m. – tikėtina, kad uždaryti pavyks tik tris. Ketvirtoji – Cordemais elektrinė Loire-Atlantique regione, skelbiama, kad žemesnio intensyvumo režimu darbą tęs mažiausiai iki 2024 ar 2026 metų. Pastaroji yra svarbi užtikrinant elektros aprūpinimą Vakarų Prancūzijoje, ypač Bretanėje iki bus paleista naujoji EPR tipo reaktoriais aprūpinta atominė elektrinė Flamanvilyje, kurios starto data jau buvo daug kartų nukelta dėl statybos trūkumų.

–

Pradėtas seniausios Fesenheim atominės elektrinės (47 metai) uždarymo procesas, išjungiant vieną iš dviejų elektrinės reaktorių. Antrąjį sustabdyti planuojama 2020 m. birželio pabaigoje. Prancūzijos vyriausybė sausį patvirtino iki 2035 m. planuojanti uždaryti dar 35 reaktorius. Įgyvendinus šiuos planus, branduolinių elektrinių pagaminama energija turėtų sudaryti pusę šalyje pagaminamos energijos.

–

Prancūzijos ekologinio perėjimo ministerija paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą dėl tvaraus orlaivių kuro gamybos projektų (paraiškų termino pabaiga birželio mėn.). Šiuo kvietimu siekiama identifikuoti investicinius projektus į antros kartos aviacinio biokuro gamybos vienetus. Konsultacijose su Prancūzijos vyriausybe dėl būsimosios pramonės struktūros kūrimo dalyvauja „Airbus“, „Safran“, „Total“ ir „Suez“. Kai kurių kompanijų atstovai pabrėžia, jog biokuras, būdamas 3-4 kartus brangesnis, yra tik trumpalaikis sprendimas laukiant vandenilio komercializacijos, be to, jis neįmanomas be valstybės paramos. Daugiau rasite čia (nuoroda).

–

Prancūzijos muitinė skelbia, jog užsienio prekybos deficitas 2019 m. pasiekė 58,9 mlrd. Eur. (3,9 mlrd. Eur mažesnis nei 2018 m., kuris sudarė 62,8 mlrd. Eur). Prancūzijos eksportas 2019 m. nežymiai lėtėjo (3,3 proc., plg. 3,9 proc. 2018 m.), importo augimas 2019 m. sulėtėjo perpus (2,2 proc., plg. 4,3 proc. 2018 m.).

–

Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos komentare skelbiama, jog energijos išteklių eksportas sudaro per 60 proc. Prancūzijos užsienio prekybos (prekių) deficito. Neskaičiuojant energetikos sektoriaus, didžiausias prekių eksporto augimas stebimas farmacijos sektoriuje (+10,4 proc.), tekstilės (+8,5 proc.), žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje (+3,2 proc.). Aeronautikos prekių eksportas pernai augo 11,9 proc. (teigiamas augimas antrus metus). Prekių importo augimas (neskaičiuojant energetikos) augo panašiai kaip ir 2018 metais – 3,2 proc. (sparčiausiai importas augo aeronautikos, pramonės ir žemės ūkio mašinų srityse).

–

Prancūzijos pramonės CO2 emisijos 2012-2017 m. laikotarpiu vidutiniškai mažėjo 1,2 proc. per metus. Atsižvelgus į užsibrėžtą 2030 m. tikslą, vidutinės CO2 emisijos kasmet turėtų būti mažinamos bent 3.2 proc., pasak Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministerijos. 25  labiausiai taršios pramonės gamyklos sudaro per 37 proc. visų pramoninių CO2 emisijų (didžiąją dalimi tai plieno pramonė, chemijos bei cemento gamyklos). Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministerija teigia dėmesį koncentruosianti į labiausiai aplinką teršiančias vietas ir sektorius – medžiagų chemiją, kalnakasybą ir metalurgiją, statybų pramonę, maisto pramonę, siekiant padėti joms pereiti nuo dujų ar anglies prie biomasės ar biodujų, siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, pertvarkyti pramoninius procesus arba efektyviau išnaudoti perdirbtas medžiagas. Svarstomos priemonės – mokestinės lengvatos žaliosioms investicijoms, aplinkosaugos kriterijų integravimas viešuosiuose pirkimuose. Balandžio mėnesį Prancūzijos Prezidentas skelbs Produktyvumo paktą, kuriame, tikimasi, bus didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugos komponentui.

–

Prancūzija 2017 m. priėmusi įstatymą nebeišduoti leidimų naujų naftos telkinių paieškai, kuris taip pat numatė palaipsninį angliavandenilių naudojimo atsisakymą iki 2040 m., šiandien vis dar eksploatuoja 64 naftos ir dujų platformas. Nepaisant vyriausybės atsisakymo pratęsti telkinių paieškos leidimus, iškastinio kuro gausa pasižyminčio Prancūzijos Pietų Sričių išsibarsčiusių Indijos vandenyno salų regione (Mozambiko sąsiauris), aplinkosaugininkai kritikuoja vyriausybę dėl „ekologinės dviveidystės“. Kadangi artimiausiu metu numatomas Prancūzijos užsienio reikalų ministro vizitas Mozambike, kurio tikslas, anot jų, rūpinti kompanijos „Total“ interesais, kuri minėtame regione plėtoja stambius dujų projektus ir kuriems taip pat užtikrinama Prancūzijos institucijų finansinė parama.

Elektros sektorius. Latvijos vyriausybė atidėjo sprendimą, kuriuo turėjo patvirtinti bendrą Baltijos šalių poziciją dėl elektros energijos importo iš Astravo AE. Pasak Ekonomikos ministro R. Nemiro, gautas bendras Baltijos šalių memorandumo tekstas, kuriuo remdamosi LV, LT, EE ir RU energijos skirstymo sistemų operatorės susitars dėl prekybos energija bendros metodikos. Vasario 18 d. Vyriausybė svarstė šį klausimą uždaro posėdžio metu ir pavedė keliems ministrams patikslinti „kai kuriuos teisinius aspektus“. Ekonomikos, Finansų, Užsienio reikalų ir Aplinkos apsaugos ministerijos šiuo metu rengia pasiūlymus dokumento galutinei versijai. R. Nemiro nenurodė, kada galėtų būti baigta galutinė dokumento versija.

–

Remiantis Eurostat duomenims, pagal atsinaujinančios energetikos naudojimą Latvija yra antroje vietoje Europos sąjungoje po Švedijos. Bendrame Latvija energijos balanse atsinaujinantys energijos ištekliai sudaro 56%.

–

Nacionalinės plėtros planas. Vasario 25 d. Vyriausybė pristatė Nacionalinio plėtros plano 2021–2027 m. (NAP2027) projektą. Žemės ūkio ministras plane pasigedo atsako į naujus iššūkius, pavyzdžui, Europo sąjungos klimato politikos tikslus. Atsakydamas į tai, premjeras K. Karinš pažymėjo, kad priemonių, kuriomis siekiama pasiekti klimato neutralumo tikslus, finansavimui numatyta skirti apie 5 mlrd. EUR. Aplinkos ir regioninės plėtros ministras ragino daugiau galvoti apie privačių investicijų skatinimą valstybės lėšomis.

–

Latvija ir Vokietija. Vasario 21 d. E. Rinkevičs susitiko su DE ekonomikos ir energetikos ministru P Altmaier. Ministrai aptarė dvišalius santykius, įskaitant politinį dialogą ir verslo bendradarbiavimą. E. Rinkevičs akcentavo bendradarbiavimą energetikos, informacinių technologijų ir mokslinių tyrimų srityse. Latvijos ministras pažymėjo, kad „Rail Baltica“ visai Europai svarbus projektas, todėl svarbu, kad Vokietija remtų pakankamą projekto finansavimą naujoje DFP. Anot jo, Vokietijos įmonių dalyvavimas yra sveikintinas visuose projekto etapuose.

2019 m. įmonė „Lukoil“ Kaliningrado srityje sumažino naftos gavybą 5,1%, palyginti su 2018 m. – iki 540,5 tūkst. tonų. Daugiau rasite čia (nuoroda).

–

Kaliningrado sritis tapo visiškai nepriklausoma nuo Baltijos šalių energetikos srityje ir gali visiškai patenkinti savo poreikius, o kaliningradiečiai gali ramiai kurti verslą, dirbti, mokytis, nebijodami likti be šviesos – teigė Kaliningrado srities gubernatorius A.Alichanovas. Kaliningrado srities vyriausybė taip pat pranešė, kad 2019 m. gautų mokesčių suma už trijų naujų elektrinių eksploataciją viršijo 1 milijardą rublių (14 mln.eurų). Per pastaruosius šešerius metus bendrovė „Inter RAO“ investavo į Kaliningrado srities energetikos sektorių apie 100 mlrd. rublių ir sukūrė 600 darbo vietų. Išsamiau čia (nuoroda).

Nyderlandams priklausančioje Šiaurės jūros teritorijoje naujų naftos telkinių nerasta, o Groningene naftos gavyba sustabdyta dėl žemės drebėjimų, todėl gali tekti didinti šios žaliavos importą. Daugiau rasite čia (nuoroda).

–

2030 m. planuojama 80% Amsterdamui tiekiamos energijos gaminti naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius. Išsamiau galite rasite čia (nuoroda).

–

Nyderlandų statistikos biuras skelbia, kad Nyderlandai pagal atliekų perdirbimą yra treti Europoje, o žiedinės ekonomikos principai pritaikomi vis geriau. Daugiau rasite čia (nuoroda).

Dujų kompresorių stotis GIPL ir Baltic Pipe reikmėms gavo statybos leidimą

Šių metų vasario 5 d. Kujavų-pamario vaivada išdavė Gustorzyn dujų kompresorių stoties statybos leidimą. Nauja dujų kompresorių stotis bus esminė dujų transportui iš Norvegijos šelfo per Baltic Pipe dujotiekį į Lietuvą, Varšuvos aglomeraciją ir Lenkijos pietryčius.

–

Vokietija, Prancūzija, Italija ir Lenkija sudarė koaliciją dėl įmonių susijungimų ir perėmimo politikos sušvelninimo

Lenkijos plėtros ministrė Jadwiga Emilewicz pasirašė po bendru Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos ekonomikos ministrų laišku Europos Komisijos konkurencingumo komisarei Margrethe Vestager. Laiške raginama per kelias savaites pateikti ES įmonių susijungimų ir perėmimo politikos sušvelninimo planą, t. y. išsamų tokių pakeitimų darbo kalendorių. Pranešama, kad Lenkijai esminis yra „PKN Orlen“ ir „Grupa Lotos“ sujungimo sąlygų sušvelninimas.

–

 „PGE“ baigė vėjuotumo tyrimus Baltijos jūroje

Šių metų vasario 11 d. „PGE“ baigė vėjuotumo tyrimus įmonės priklausančiose jūrinių vėjo jėgainių koncesijose Baltijos jūroje. Pasak dukterinės „PGE“ įmonės „PGE Baltica“ vadovės Monika Morawiecka, vėjuotumo tyrimai parodė, kad vėjuotumas viršija 9 m/s ir dėl šios priežasties įmonė planuoja statyti min. 10 MW galios turbinas savo koncesijose. Po vėjuotumo tyrimų įmonė žada įgyvendinti meteorologines ir okeanografines analizes. Pranešama, kad įmonė įvykdė vėjuotumo tyrimus pasinaudodami LiDAR technologiją (Light Detection and Ranging).

 –

„PSE“ prisijungs prie Imbalance Netting mechanizmo

Lenkijos elektros energijos perdavimo operatorius „PSE” vasario 12-14 dienomis vykdė atsiskaitymų ir mainų energijos balansavimo testus pagal Europos disbalanso kompensavimo mechanizmą Imbalance Netting. Sėkmingai įvykdžius testus „PSE“ išpildys visus formalius ir techninius reikalavimus prisijungti prie International Grid Control Cooperation (IGCC) projeko, kurio rėmuose yra įgyvendinamas Imbalance Netting mechanizmas. „PSE“ teigimu prisijungimas prie mechanizmo leis sumažinti energijos tiekimo iš kitų rinkų balansavimo išlaidas, kurios susidaro dėl Vokietijos ir Austrijos iš taip vadinamų loop flows.

 –

Rengės ruožo atidarymas: „PKN Orlen“ praneša naujienas apie veiklą Lietuvos rinkoje

Savaitgalį atidarius atstatytą Rengės geležinkelio ruožą „PKN Orlen“ valdybos pirmininkas Daniel Obajtek Lenkijos spaudai pranešė kelias žinias apie veiklą Lietuvoje ir pakomentavo paskutinius su įmone susijusius įvykius.

Apie naujas investicijas Mažeikiuose – artimiausia investicija gilesnio žalios naftos perdirbimo įrenginys (BoB – bottom of the barrell). Planuojama iki š. m. vidurio pasirinkti įrenginio įgyvendinimo rangovą. Investicija planuojama įgyvendinti iki 2023 m. „PKN Orlen“ neatskleidžia investicijos išlaidų, tačiau panašaus pobūdžio įrenginiai paprastai kainuoja daugiau nei 1 mlrd. PLN (234,77 mln. EUR). Pasak D. Obajtek, įrenginys leis pagaminti daugiau aukštos maržos naftos produktų ir padidins įmonės veiklos pelną vidutiniškai po kelis šimtus zlotų per metus.

Degalinių tinklo plėtra Lietuvoje – „PKN Orlen“ pranešė, kad po 12 metų pertraukos atidarė naują degalinę Lietuvoje. Žadama, kad dar šiemet bus atidarytos papildomos 3 degalinės: Žirmūnų mikrorajone Vilniuje, Ringauduose, prie Via Baltica, Kaune, greitkelyje Vilnius-Kaunas, netoli Elektrėnų. „Turime dar 5 vietas Vilniaus apylinkėse, paruoštas investavimo procesui, tai reiškia, kad taip pat įgyvendinsime kitas degalines“, –teigė D. Obajtek. „Per kelerius metus pasieksime numatytą 70–80 degalinių skaičių Lietuvoje, o tai turėtų užtikrinti, kad dalis mūsų mažmeninėje rinkoje sudarytų apie 20 proc.“, – informavo „Orlen Baltics Retail“ vadovas Rafal Balazy.

Jis pranešė, kad 2019 m. buvo modernizuotos 8 degalinės, o šiemet planuojamos modernizuoti dar 3. Modernizacija vyksta „griauk ir statyk“ pagrindu – senos degalinės vietoje statomas visai naujas pastatas su didesnė mažmeninės prekybos erdve.

„PKN Orlen“ vadovas Daniel Obajtek pranešė, kad įmonė svarsto įžengti į degalinių rinką Latvijoje ir Estijoje. Jo asmeninė svajonė yra, kad klientai galėtų nuo Talino iki Prahos ar Berlino piltis degalus „Orlen“ degalinėse.

Apie krepšinio klubų rėmimą Lietuvoje – „Mes žinome, kad sportas, ypač krepšinis, Lietuvoje yra nepaprastai svarbus. Atsakingas požiūris į verslą, atsakomybė už vietos bendruomenes ir šalies, kurioje dirbame, gyventojus yra labai svarbi. Todėl manau, kad ir toliau įsitrauksime į šios populiariausios sporto disciplinos Lietuvoje reikalus.“, – teigė „Orlen Lietuva“ vadovas Michal Rudnicki.

„Nereaguojame į neigiamus komentarus žiniasklaidoje, kad remiame krepšinį Lietuvoje. Mes palaikome mažesnes ir didesnes komandas, pavyzdžiui, iš Mažeikių miesto. Mes to nederiname su jokia politika. Anksčiau Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija mums yra visiškai nesuprantama. Kaip didžiausia įmonė Lietuvoje ir regione, natūralu, kad mes remiame krepšinio komandas“, – informavo M. Rudnicki.

 –

Lenkijos ir JAV susitikimas dėl energetikos

Š. m. vasario 14 d. įvyko Lenkijos Vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinio Piotr Naimski ir klimato viceministro Adam Guibourgé-Czetwertyński susitikimas su JAV prekybos sekretoriumi Wilbur Ross. Susitikimo metu kalbėta apie dujų tiekimo diversifikaciją, apie galimą Lenkijos ir JAV bendradarbiavimą vystant atominę energetiką, jūrinę vėjo energetiką.

–

E. Macrono vizitas Varšuvoje: bendradarbiavimas energetikos srityje

Š. m. vasario 4 d. Prancūzijos prezidento Emannuelio Macrono vizito Varšuvoje metu, Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki pasirašė su E. Macronu Lenkijos ir Prancūzijos bendradarbiavimo deklaraciją europinės politikos srityje. Energetikai ir klimatui skirto deklaracijos fragmente rašoma, kad Lenkija ir Prancūzija priima Euriopos Sąjungos tikslą iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą, kuriam pritarė Europos Vadovų Taryba. Siekdamos įgyvendinti šį užmojį, visų pirma įgyvendindamos Europos žaliąjį susitarimą, kurį Europos Komisija pateikė 2019 m. gruodžio mėn., Lenkija ir Prancūzija pabrėžia tris pagrindinius principus:

1) Perėjimas link klimato neutralumo „turi būti sąžiningas“. „Todėl Lenkija ir Prancūzija palaiko sąžiningo transformacijos mechanizmą, kuris turėtų teikti tikslinę paramą regionams ir sektoriams, kuriuos labiausiai paveikė ši transformacija“.

2) Kad transformacija būtų veiksminga, „reikia gerbti valstybių narių teisę spręsti dėl savo energetikos mikso ir tinkamiausių energetikos technologijų pasirinkimo". „Lenkija ir Prancūzija sustiprins bendradarbiavimą nulinės emisijos pramonėje bei energetikoje, įskaitant branduolinę energetiką, kuri bus būtina pereinamuoju laikotarpiu“, – rašoma kitame deklaracijos fragmente.

3) Transformacija „turi būti vykdoma remiantis tarptautine sistema, saugančia konkurencingumą ir darbo vietas“. „Dėl šios priežasties Lenkija ir Prancūzija visapusiškai remia Europos Sąjungos reglamentavimą, įskaitant viešosios pagalbos ir viešųjų pirkimų reglamentavimo, pritaikymą, taip pat anglies dioksido korekcijos mechanizmo įgyvendinimą prie pasienio, skirto didelius anglies dvideginio apimčių išmetantiems sektoriams“, – rašoma energetikai ir klimatui skirtame fragmento pabaigoje.

Vizito metu švaraus oro deklaracijas pasirašė Lenkijos vyriausybė ir Prancūzijos valstybės valdoma „Orange Polska“. Susitarimą dėl bendradarbiavimo klimato kaitos bei švaraus oro srityje pasirašė Plėtros ministerija, Nacionalinio aplinkos apsaugos ir vandens tvarkymo fondo prezidentas ir „Orange Polska“ atstovas. Antrasis susitarimas pasirašytas tarp Lenkijos valstybės valdomos „Grupa Azoty“ ir Prancūzijos įmonės „Air Liquid“.

–

„PERN“ paskelbė Draugystės naftotiekio reverso išplėtimo projekto konkursą. Lenkijos naftos perdavimo sistemos operatorius „PERN“ paskelbė Draugystės naftotiekio atkarpos iš bazės prie Plocko iki bazės Adamowe (prie Baltarusijos sienos) išplėtimo projekto rengimo konkursą. Pagal „PERN“ paskelbtus duomenis, išplėstas naftotiekis leistų tiekti į Baltarusiją 15,8 mln. tonų per metus. Pasiūlymus konkursui galima teikti iki š. m. kovo 12 d.

„PERN“ valdybos pirmininko Igor Wasilewski teigimu antrame etape „PERN“ iki 2022 m. norės išplėsti Draugystės naftotiekio reversą Baltarusijos kryptimi iki 22 mln. tonų per metus.

Rinkos apžvalgininkai sieja „PERN“ paskelbtą konkursą su JAV ir Lenkijos delegacijų pokalbiais Vašingtone tiekti žaliavinę naftą Baltarusijai per Lenkiją.

–

Lenkijos Vyriausybės AEI reikalų įgaliotinis I. Zyska: iki 2030 m. 5 GW offshore vėjo jėgainių, iki 2033 m. virš 10 GW. Š. m. vasario 25 d. Lenkijos Vyriausybės atsinaujinančių energetikos išteklių įgaliotinis Ireneusz Zyska pareiškė, kad Lenkija iki 2030 m. planuoja pastatyti 5 GW galios jūrinių vėjo jėgainių savo išskirtinėje ekonominėje zonoje, o iki 2033 m. tikisi pasiekti 10 GW arba daugiau galios.

Ostrolenkos elektrinės C blokas: pradėta diskusija dėl dujų tiekimo iš GIPL, sustabdytas finansavimas ir statybos darbai

Šių metų sausio 30 d. Lenkijos energetikos rinkos viešojoje erdvėje po BiznesAlert.pl žurnalisto straipsnio „Ostrolenka varoma dujomis iš Lietuvos? Gaz-System neatmeta galimybės“ prasidėjo diskusija dėl statomo Ostrolenkos elektrinės C bloko transformacijos iš anglinės į dujinę elektrinę.

Aukščiau minėtame straipsnyje B. Sawicki pažymėjo, kad pakeitus elektrinės projektą į dujinį ir pastačius atšaką iš Lietuvos-Lenkijos dujotiekio GIPL, dalis dujų į elektrinę galimai būtų tiekiamos iš Klaipėdos SGD terminalo. Tačiau 1,9 mlrd. m3 planuojamas GIPL dujotiekio pralaidumas iš Lietuvos į Lenkijos pusę gali būti per mažas potencialiam dujiniam blokui Ostrolenkoje. Palyginimui, PGE statomi Dolna Odra elektrinės du dujiniai 700 MW blokai suvartos po 1-1,5 mlrd. m3 dujų per metus.

Valstybės aktyvų ministerijos pozicija

Pastebimas ir Valstybės aktyvų ministerijos (energijos ministerijos tęsėja) pozicijos pokytis – iki šiol ministerija tvirtai laikėsi pozicijos, kad Ostrolenka C bus 1000 MW anglinė elektrinė. Tačiau šių metų vasario 10 d. valstybės aktyvų ministras, vicepremjeras Jacek Sasin teigė, kad „reikia rimtai peranalizuoti naujos Ostrolenkos elektrinės investicijos esmę“. Ministras tame pačiame pokalbyje pažymėjo, kad „Lenkija turi prieigą prie dujų, dujos yra mažiau taršios, ir galutiniame atsiskaityme elektros energija gaminama iš dujų yra pigesnė. Šiandien norime keisti anglinius blokus į dujinius“. Rinkos analitikai pastebi, kad pakeitus „Energa“ ir „Enea“ koncernų vystomą Ostrolenkos C bloką į dujinį Lenkijos Vyriausybė gali turėti savų interesų – galimas biudžeto pajamų padidėjimas pardavus „Energa“ koncerną „PKN Orlen“ koncernui didesne kaina. Pasak J. Sasin, sprendimas dėl Ostrolenkos C kuro tipo bus priimtas iki „PKN Orlen“ ir „Energa“ perėmimo sandorio pabaigimo.

Žiniai: 2019 m. gruodžio mėnesį „PKN Orlen“ paskelbė kvietimą įsigyti 414 067 114 „Energa“ grupės akcijų, t. y. 100% kapitalo, po 7 PLN (1,65 EUR) už akciją. Nustatyta, kad akcijų pagal šį pasiūlymą įsirašymo į išpirkimą priėmimo data yra 2020 m. sausio 31 d., o įsirašymo į išpirkimo paskutinė data - 2020 m. balandžio 9 d. 2020 m. vasario 14 d. „Energa“ koncerno akcijų vertė siekia 7,5 PLN (1,77 EUR). Jei „PKN Orlen“ išpirks „Energa“ po 7 PLN už akciją, valstybės iždą papildys 2,9 mlrd. PLN (683 mln. EUR).

Lenkijos Vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinio P. Naimski ir jam pavaldžios „Gaz-System“ pozicija

Šių metų vasario 12 d. apie Ostrolenkos elektrinės C bloką pasisakė ir PL Vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotre Naimski: „Šiame Lenkijos regione būtina elektrinė. Priimas sprendimas ne dėl to, ar elektrinė bus statoma, bet kokiu iškastiniu kuru bus varoma. Kuro klausimas Ostrolenkos C bloke yra svarstomas ir galutinis sprendimas dar nepriimtas. Greitu metu šis sprendimas bus priimtas“. P. Naimski pažymėjo, kad keičiant Ostrolenkos elektrinės C bloko projektą į dujinį, projekto įgyvendinimas vėluotų, tačiau „dujinė elektrinė yra statoma greičiau nei anglinė, todėl projekto įgyvendinimas priklausytų nuo daugelio veiksnių“.

Dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Gaz-System“ viceprezidento Artur Zawartko informavo, kad įmonė iki šiol negavo elektrinės vystytojų „Energa“ ir „Enea“ įmonių prašymo prijungti Ostrolenkos C bloką prie perdavimo tinklo. A. Zawartko teigimu GIPL dujotiekio atšakos į Ostrolenkos elektrinės C bloką projektavimo ir statybos darbai užtruktų apie 5 metus (anglinės elektrinės statyba planuojama iki 2023 m.) – 42 mėnesiai projektavimo ir leidimų gavimo darbai ir apie 2 metus trunkančios statybos.

Kainų skirtumas tarp dujinio ir anglinio projektų

2018 m. Ostrolenkos elektrinės C bloko vystytojai „Energa“ ir „Enea“ išrinko „GE“ ir „Alstom“ įmonių konsorciumą kaip naujo 1000 MW anglinio bloko statybos rangovus. Kontrakto vertė – 6,023 mlrd. PLN (1,418 mlrd. EUR). Pasak rinkos analitikų ir plėtros ministrės J. Emilewicz, reali anglinės Ostrolenkos C statybos kaina sieks apie 8-9 mlrd. PLN (1,885-2,120 mlrd. EUR).

Ostrolenkos elektrinės C blokas turi pajėgumų rinkos mechanizmo kontraktą, pagal kurį privalo 2023 m. tiekti pajėgumus. Pagal pajėgumų rinkos įstatymą investuotojas turi pateikti perdavimo operatoriui „PSE“ Finansinį Milestone likus metams iki numatomo sutartinių pajėgumų pristatymo. Pagal rinkos analitikų skaičiavimus maksimalios baudos už Finansinio Milestone nepateikimo per 3 metus nuo 2022 m. gali siekti 500 mln. PLN (117,66 mln. EUR). Optimistiniu scenarijumi baudos siektų virš 100 mln. PLN (23,54 mln. EUR).

Pakeitus anglinį elektrinės projektą į dujinį projektą, taip pat reikėtų atsižvelgti į jau patirtas išlaidas, kurios jau siekia apie 900 mln. PLN (211,95 mln. EUR).

Palyginimui, 1400 MW galios dujinės Dolna Odra elektrinės statybos kaina sieks 4 mlrd. PLN (942 mln. EUR). Taip pat pažymima, kad anglinėje elektrinėje emisijos siektų 730 kg CO2/MWh, o dujinėje apie 330 kg CO2/MWh, o tai automatiškai mažina reikalingų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Dėl šios priežasties dujinis elektrinės projektas gali būti dar pigesnis palyginus su angliniu.

„PKN Orlen“ pozicija

Šių metų vasario 13 d. „PKN Orlen“ valdybos pirmininkas Daniel Obajtek informavo, kad Ostrolenkoje tikrai bus statoma nauja elektrinė, tačiau analizuojama kokio tipo ji bus. „Ostrolenkos atveju mes žiūrėsime tik iš verslo pusės. Pirmiausia kalbame apie verslą, o ne apie kokią nors socialinę pagalbą“, – teigė D. Obajtek.

Verta pažymėti, kad 2019 m. gruodžio 16 d. valstybės valdomo koncerno „Energa“ stebėtojų taryba išrinko Jacek Golinski į „Energa“ valdybos pirmininko postą. Koncerno viceprezidentė tapo Adrianna Sikorska. Pažymėtina, kad Jacek Golinski iki šiol buvo „PKN Orlen“ dukterinės įmonės „Orlen Paliwa“ vadovu, o Adrianna Sikorska vykdė „Orlen Ochrona“ vadovės funkcijas. Abu nauji „Energa” valdybos nariai „PKN Orlen” koncerne buvo įdarbinti „PKN Orlen” valdybos pirmininko Daniel Obajtek vadovavimo metais ir yra siejami su juo.

Finansavimo ir statybos darbų sustabdymas

Šių metų vasario 13 d. vakare „Enea“ ir „Energa“ koncernai paviešino pranešimą, kad dėl pasikeitusios situacijos rinkoje, dėl sunkumų užtikrinant projekto finansavimą bei dėl „PKN Orlen“ ketinimo išpirkti „Energa“ akcijas, įmonės nusprendė sustabdyti Ostrolenkos elektrinės C bloko finansavimą.

Šių metų vasario 14 d. „Energa“ koncernas per Varšuvos Vertybinių Popierių Biržą (GPW) pranešė, kad dėl sustabdyto Ostrolenkos elektrinės C bloko finansavimo išsiuntė statybos rangovui „GE Power“ ir „Alstom Power Systems“ konsorciumui įsakymą sustabdyti statybos darbus.

Pranešama, kad statybų kontraktas numato maksimalų 90 dienų statybų sustabdymo terminą.

Portugalijos energijos kompanija „Galp Energia“ paskelbė planuojanti sukurti 10 gigavatų atsinaujinančios energijos pajėgumus per ateinančius 10 metų. Plačiau galite perskaityti čia (nuoroda).

 –

Nutarta vykdyti viešąjį pirkimą atsinaujinančios energetikos – saulės jėgainės – įrengimui. Tikimasi, kad šis projektas leis dalį Lisabonos viešojo transporto aprūpinti elektra ir taip padaryti viešąjį susisiekimą gamtai draugiškesniu. Plačiau čia (nuoroda).

 –

Vystomas tarptautinis projektas tarp Portugalijos Algarvės bei Ispanijos Andalūzijos regionų. Tikslas yra elektromobilių integracija į viešojo transporto tinklus turistų itin pamėgtuose maršrutuose. 2018 m. sudėjus bendrą šių regionų statistiką, turistai šiame regione turėjo 24 milijonus nakvynių. Išsamiau čia (nuoroda).

28% Kroatijoje suvartotos energijos buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Šis rodiklis gerokai didesnis nei Europos sąjungos iki 2020 m. užsibrėžta 20% riba ir nei šiuo metu Europos sąjungos pasiektas vidurkis (18%). Jau 2004 m. 23,4% Kroatijoje suvartotos energijos buvo iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Didžiausią dalį sudaro hidroelektrinėse pagaminta energija. Energija šalyje taip pat išgaunama iš vėjo, saulės, biomasės ir geoterminių šaltinių. Daugiau rasite čia (nuoroda).

–

Europos Žaliojo susitarimo įgyvendinimui Kroatija naudos išorės finansavimą. Premjeras A. Plenkovičius pareiškė, kad perėjimas prie mažai CO2 turinčios energijos turės savo kainą. Anot jo, Europos Žaliojo susitarimo įgyvendinimas reikalaus lėšų, kurias Kroatija ketina gauti iš 3 šaltinių: Teisingo perėjimo fondo (Fund for Just Transition), InvestEU programos ir Europos investicijų banko (EIB). Išsamiau čia (nuoroda).