2020 m. rugpjūtis

Britų pramoninkų konfederacija („CBI“) ragina JK vyriausybę ekonominiam atsigavimui nuo koronaviruso pandemijos skirtas priemones kryptingai panaudoti mažiau aplinką teršiančios ekonomikos kūrimui. „CBI“ išskyrė 6 prioritetų sąrašą („Green Recovery Roadmap“), kaip tai įgyvendinti. Plačiau rasite čia (nuoroda)

Patvirtintas naftos transportavimo tarifas nuo Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklos iki Lenkijos sienos. Jis sieks 8,43 BYN už 1 toną, be PVM.

–

Baltarusijoje parengtas Nacionalinis energetinio efektyvumo iki 2030 m. planas. Parengti planą padėjo EBRD, finansavo – Slovakija. Taip pat parengta ataskaita, kaip galima padidinti elektros energijos suvartojimo efektyvumą komunaliniame sektoriuje bei pramonėje.

Vokietijos WPD kompanija pasirašė sutartį dėl 101 mln. eurų vertės vėjo jėgainių parko projekto Juodkalnijoje. Vėjo jėgainių parkas bus pastatytas Brajiči vietovėje. Numatoma vėjo jėgainių galia 220 GWh. Projekto užbaigimo data nenurodoma.

–

Juodkalnijos elektros tinklai gavo teisę statyti naują 172 MW galios hidroelektrinę Planuojama, kad nauja hidroelektrinė Komarnica vietovėje kainuos apie 290 mln. eurų. Užtvankos aukštis – 171 m, vandens rezervuaro aukštis – 818 m virš jūros lygio. Tikimasi, kad hidroelektrinės statyba bus užbaigta 2022 metais. Hidroelektrinę planuojama eksploatuoti 60 metų.

Krk SGD – beveik užbaigta povandeninė Omišalj-Zlobin dojotiekio atšaka 08.13 LNG Hrvatska pranešė, kad užbaigiami sudėtingiausios Omišalj-Zlobin dujotiekio atkarpos, einančios po vandeniu nuo Krk salos iki žemininės dalies, tiesimo darbai. Po vandeniu einančios dujotiekio atkarpos ilgis – 750 metrų. Didžiausias jūros gylis šioje atkarpoje yra 55 metrai.

–

Septynios įmonės pateikė siūlymus dalyvauti geoterminėse projektuose Kroatijoje. Kroatijos Angliavandenilių agentūra pranešė, kad septynios įmonės pateikė siūlymus dalyvauti geoterminių vandenų žvalgyboje trijose Kroatijos regionuose – Slavonijoje, Podravinoje ir Medžimurje. Galimų investicinių projektų detalės bus paskelbtos įvertinus gautus įmonių siūlymus.

100 mlrd. SEK bus skirta Švedijos ekonomikos gaivinimui. 2020-08-27 d. SE finansų ministrė Magdalena Anderrson informavo, kad Vyriausybė skirs 100 mlrd. SEK ekonomikos, paveiktos COVID-19, gaivinimui (t.y. didžiausia finansinė injekcija SE ekonomikai per paskutinius kelis dešimtmečius). Minėtos investicinės lėšos pagrindinai bus skirtos socialinei apsaugai, investicijoms klimato kaitos srityje, darbo vietų kūrimui.

D. Obajtek atsakymuose į kritiką dėl nepalankių „PKN Orlen“ ir „Lotos“ sujungimo sąlygų, pateikė pozityvias naujienas Lietuvai: „PKN Orlen“ tikriausiai importuos dujas į Ostrolenkos C elektrinę per Klaipėdą; „PKN Orlen“ atmetė Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos pardavimo galimybę.

Europos Komisijai paskelbus „PKN Orlen“ ir „Grupa Lotos“ sujungimo sąlygas, neoficialiai Lenkijos vyriausybėje iškilo konfliktas tarp PL vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinio P. Naimski ir „PKN Orlen“ vadovo D. Obajtek.

P. Naimskiui artimas Sobieskio Institutas (P. Naimski ir Sobieskio Instituto vadovas P. Szalamacha porą kadencijų sėdėjo šalia PL Seime) išleido analizę, kurioje atvirai kritikuojamas „PKN Orlen“ ir „Grupa Lotos“ sujungimas, EK iškelti sujungimo reikalavimai ir potencialus „PGNiG“ perėmimas. D. Obajtek atsakė į Sobieskio Instituto išreikštą kritiką. Atsakymuose „PKN Orlen“ vadovas pateikė pozityvias naujienas Lietuvai.

Dėl dujų tiekimo į Ostrolenkos elektrinės C bloką: „Panašūs kaltinimai buvo pateikti ir anksčiau, pavyzdžiui, „Energa“ perėmimo metu. Kai kurie žmonės tada sakė, kad norime planuojamą Ostrolenkos elektrinę pakeisti iš anglių dujomis, kad padidintume priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos per Jamalo dujotiekį. Tuo tarpu pakanka pastebėti, kad netoliese yra statomas Lenkijos ir Lietuvos dujotiekis, kuris suteikia mums prieigą, pavyzdžiui, prie žaliavos, einančios iš SGD terminalo Klaipėdoje.“

Dėl derybų su Europos Komisija dėl naftos perdirbimo gamyklų koncentracijos regione: „Iš pradžių Komisija norėjo, kad mes parduotume visą Gdansko naftos perdirbimo gamyklą. Vienu metu net pareikalavo, kad būtų parduota lietuviška naftos perdirbimo gamykla Mažeikiuose ir čekiška naftos perdirbimo įmonė Kralupy vietovėje. Mums pavyko susitarti dėl 70 procentų akcijų išlaikymo atskirtoje įmonėje, kurios operatoriumi mes būsime ir kurią sugebėsime efektyviai valdyti. Derybose su Europos Komisija mums, be abejo, padėjo problemos, iškilusios Europos ekonomikoje dėl koronaviruso pandemijos plitimo ir su tuo susijusios institucijos noro sustiprinti rinką.“

–

Lenkijos ekonomikos institutas (PIE): Lenkija gali pasiekti klimato neutralumą anksčiausiai 2056 m. Valstybinio Lenkijos ekonomikos instituto (PIE) skaičiavimais Lenkija gali pasiekti klimato neutralumą anksčiausiai 2056 metais. Skaičiavimai pagrįsti Pasaulio ekonomikos forumo energijos transformacijos indeksu ir numanomais dekarbonizacijos tikslais kitose ES šalyse. Blogiausiame scenarijuje Lenkija pasieks klimato neutralumą 2067 m. PIE analitikai abejoja ar Bulgarija ir Čekija, valstybės turinčios panašų į Lenkijos energetikos miksą ir panašią vietą Energy Transition Index‘e, pasieks klimato neutralumą 2050 m.

–

Plėtros ministerija planuoja liberalizuoti 10H taisyklę vėjo jėgainių vystytojams. Šią savaitę Lenkijos vėjo energijos asociacijos konferencijos metu plėtros ministerijos žemos emisijos ūkio departamento direktoriaus pavaduotojas Przemyslaw Hofman pristatė vadinamojo atstuminio įstatymo pakeitimų prielaidas. Jis pabrėžė, kad projekte išlaikoma 10 H taisyklė, t. y. draudimas statyti vėjo jėgainę mažesniu nei dešimties kartų didesniu atstumu nei jo aukštis nuo artimiausių gyvenamųjų pastatų, tačiau valsčius (žemiausias savivaldybės lygmuo Lenkijoje), esant tam tikroms sąlygoms, gali leisti sumažinti šį atstumą, mažiausiai iki 500 m. „Remiantis projektu, vėjo turbinos galėtų būti statomos tik remiantis Vietos teritorijos plėtros planu, apimančiu visą 10 H plotą aplink planuojamą turbiną. Tačiau valsčiaus savivaldybė, remdamasi vėjo jėgainių parko vietos teritorijos plėtros planu, bei remdamasi poveikio aplinkai vertinimo rezultatais, galės sumažinti elektrinės atstumą iki artimiausio gyvenamojo namo mažiausiai iki 500 metrų.

–

Klimato ministerija paskelbė 2021 m. AEI aukcionų kvotų projektą. Klimato ministerija paskelbė 2021 m. maksimalių elektros energijos pagamintos iš atsinaujinančių energetikos išteklių aukcionų kiekius. Iš viso 15 metų subsidijavimo laikotarpyje bus parduota 53235 TWh elektros energijos, o subsidijos per visą laikotarpį kainuos 19,822 mlrd. PLN. Klimato ministerijos skaičiavimais nupirkti elektros kiekiai leis pastatyti 300 MW naujų vėjo jėgainių didesniuose nei 1 MW įrenginiuose; 700 MW naujų saulės jėgainių didesniuose nei 1 MW įrenginiuose; 1000 MW naujų saulės jėgainių mažesniuose nei 1 MW įrenginiuose; 100 MW biomasės jėgainių didesniuose nei 1 MW įrenginiuose.

Omano rizikos kapitalo įmonė „Phaze Ventures“ domisi „fintech“, „clean tech“ startuoliais Europoje – Londonas svarstomas kaip patrauklus inovacijų taškas. Daugiau rasite čia (nuoroda).

Įvyko saulės energijos aukcionas. Įvykusių pirkimų analizė – nuorodoje (čia).

–

Aplinkos ministras João Pedro Matos Fernandes pristatė Portugalijos prioritetines kryptis 2021 m. sausį prasidėsiančio pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Tarp prioritetų numatoma klimato kaita, gėlo vandens trūkumas, sausra ir kt. Plačiau rasite čia (nuoroda).

Prancūzijos automobilių gamintojų asociacijos (CCFA) duomenimis, naujų automobilių pardavimai liepos mėnesį išaugo 4 proc. Svarų postūmį elektrinių ir hibridinių automobilių pardavimų išaugimui suteikė Prancūzijos vyriausybės pristatytos skatinančios priemonės keičiantiems senus automobilius į mažiau taršius.

–

11 tarptautinių grupių (AWS, Carrefour Group, CMA CGM Group, Cluster Maritime Français, Crédit Agricole Corporate and Investment Bank, Engie, Faurecia, Michelin, Schneider Electric, Total ir Wärtsilä) pasirašė tarptautinę konvenciją dėl spartesnio ekologinio perėjimo transporto ir logistikos srityje. Konvencija atvira naujiems nariams. Identifikuoti 9 prioritetiniai projektai, tarp kurių logistikos operacijų valdymo optimizavimas, skaitmeninės ekologiškiausio maršruto nuo durų iki durų apskaičiavimo sistemos sukūrimas, multimodalinių platformų ekologiškumo didinimas ir kt.

–

Prancūzijos Bouches-du-Rhône departamente (pietuose) oficialiai prasidėjo vandenilio sinteze pagrįsto branduolinio reaktoriaus statyba. Reaktoriaus statybos projekte „Iter“ dalyvauja 35 šalys. Šis milžiniškas reaktorius leis atkurti vandenilio sintezės reakciją, natūraliai vykstančią saulės ir žvaigždžių šerdyse. Statybą tikimasi baigti iki 2024 m. Veikti reaktorius turėtų pradėti 2025 m., maksimalią galią pasiekti iki 2035 m. Prijungti prie elektros energijos tinklų jį tikimasi iki 2060 m. „Iter“ laikomas ambicingiausiu projektu pasaulyje energetikos srityje.

–

Prancūzijos elektros energijos kompanijos EDF ir Kinijos Jinko Power konsorciumas paskelbė Abu Dabyje statysiantys galingiausią saulės jėgainę pasaulyje, kurios projektuojama galia 2 GW. Kompanijos EDF planuose iki 2030 metų turimus saulės jėgainių pajėgumus padidinti iki 50 MW, t.y. beveik tiek pat, kiek siekia jos turimi pajėgumai branduolinės energijos srityje.

–

Prancūzijos energetikos kompanijos EDF dukterinė įmonė „Hynamics“ laimėjo konkursą Vokietijoje dėl jos pirmojo vandenilio gamybos projekto Šlėzvigo Holšteino žemėje. Projektas, kurio biudžetas yra 89 milijonai eurų, susideda iš ekologiško vandenilio tiekimo naudojant elektrą iš vėjo jėgainių, esančių Šiaurės jūroje. Jis bus naudojamas pramonės sektoriui dekarbonizuoti. Projektas vykdomas bendradarbiaujant su keliais partneriais, tokiais kaip Danijos „Ørsted“ ir Vokietijos perdirbimo įmone „Heide GmbH“.

–

Kreipimosi į tautą kalboje Prancūzijos prezidentas pranešė, jog rudenį startuos 100 mlrd. Eur vertės ekonomikos atkūrimo planas, apimsiantins investicijas pramonės, švietimo, kultūros, aplinkosaugos ir kitose sritys bei bus skirtas modernizuoti šalį. Prezidentas dar kartą pabrėžė, kad mokesčių didinimas dėl išaugusių viešųjų išlaidų nėra svarstomas. Pensijų reformos idėjos, nepaisant anksčiau kilusio pasipriešinimo, neatsisakoma, tačiau reformos turinys bus peržiūrimas, o įgyvendinimas atidedamas vėlesniam laikui. Didelis dėmesys bus skiriamas jaunimo įdarbinimo skatinimui – pristatoma speciali 1-2 metų trukmės jaunų darbuotojų atleidimo nuo mokesčių sistema (žemos kvalifikacijos, alga iki 1.6 MMA), skiriamas didelis dėmesys profesinio mokymui skatinimui, taip pat skatinant absolventų integraciją į darbo rinką.

Rugsėjo pradžioje planuojamą paskelbti 100 mlrd. Eur vertės ekonomikos atkūrimo planą turėtų sudaryti keturios pagrindinės ašys:

- pramonės reindustrializacija (40 mlrd. Eur), siekiant padėti labiausiai paveiktiems pramonės sektoriams. Šis instrumentas taip pat apims gamybos apmokestinimo mažinimą (20 mlrd. Eur), paramą nuosaviems įmonių, susidūrusių su sunkumais, ištekliams (3 mlrd.), ypatingas dėmesys bus skirtas pramonės relokalizacijai bei inovacijų diegimui (15 mlrd. Eur) tokiuose strateginės svarbos sektoriuose kaip perdirbimas, vandenilio energetika, kvantinės kompiuterinės technologijos bei žaliosios technologijos;

- ekologinis perėjimas (20 mlrd.), prioretizuojant pastatų renovaciją, investuojant į transporto infrastruktūrą bei energetikos projektus, siekiant sumažinti CO2 emisijas;

- parama kompetencijų kėlimo projektams siekiant išsaugoti darbo vietas (20 mlrd Eur.). Šis komponentas visų pirma apims 6,5 milijardo eurų paramos jaunimo užimtumui priemones;

- solidarumo su labiausiai pažeidžiamais užtikrinimas (20 mlrd.), investuojant į sveikatos apsaugą, didinant perkamąją galią.

–

Prancūzijos energetikos reguliavimo komisija paskelbė, jog valstybės parama atsinaujinančios elektros energijos plėtrai 2021 m. turėtų pasiekti 5,7 mlrd. Eur.