Armėnijos vyriausybė patvirtino pasiūlymą sudaryti prekybos ir ekonominį susitarimą su Kazachstanu dėl naftos produktų tiekimo, kurie bus atleisti nuo muitų (EES narės). Derybos dėl šio susitarimo sudarymo vyko 1,5 metų.
–
Birželio mėn. benzino ir dyzelino kainos sumažėjo 0,2%, o gegužės mėn. 1,7%. Palyginus su 2019 m. birželio mėn., benzino ir dyzelino kainos sumažėjo atitinkamai 31,8% ir 33%.
–
Pasaulio banko grupės Tarptautinė finansų korporacija (IFC), ERPB ir ES rems pirmosios saulės elektrinės sukūrimą AM. IFC ir ERPB įsipareigojo šiam projektui skirti 17,7 mln. USD ilgalaikių paskolų. Programa taip pat gaus 3 mln. EUR investicijų dotacijų iš ES.
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas skyrė 90 milijonų eurų 150 km ilgio elektros tinklų statybai Sakartvele. Daugiau rasite čia (nuoroda).
–
Vokietija pagal vyriausybių susitarimą Sakartvelui skirs 170 mln. EUR paskolą bei 28,5 mln. EUR grantą. Pinigai bus skirti 5 projektams:
• tvaraus mietų mobilumui - 120 mln. €;
• energetinio efektyvumo atvirumo programai - €43.2 mln.;
• komunalinės aplinkosaugos ir turizmo infrastruktūros stiprinimui - €30 mln.;
• bioįvairovei ir tvariam vietovių vystymui - €18.5 mln.;
• energetinio efektyvumo priemonėms bei aproksimacijai prie ES energetinio efektyvumo standartų pastatuose – II fazė - €1.8 mln.
–
Sakartvelas užima 58 vietą tarp 166 šalių pagal Vystomojo bendradarbiavimo tikslus, skelbia JT Tvaraus Vystymo ataskaita 2020.
Žiniasklaida kaltina valdžią korupcija vėjo jėgainių parko istorijoje. Šalies žurnalistai praneša, kad „Mozura“ valdomos vėjo jėgainių parko istorija buvo nuo pat pradžių korumpuota. Pranešama, kad Maltos „Enemalta“ įmonė už vėjo jėgainių parko įsigijimą „Mozura“ sumokėjo 10,3 mln. eurų, kai „Mozura“ vos prieš dvi savaites tas pačias akcijas įsigijo už 3,5 mln. eurų. Kaip teigia žurnalistai, už korupcinio sandorio pasekmes teks mokėti Juodkalnijos ir Maltos mokesčių mokėtojams. Nors Maltos energetikos ministerija paviešimo įsigijimo sutartį, Juodkalnijos parlamentas antrą kartą atmetė siūlymą pradėti tyrimą.
Sultono Qaboos universitetas drauge su „Siemens“ kompanija vystys projektą, leisiantį universitetui pereiti prie energijos, gautos iš atsinaujinančių energijos šaltinių bei našesnio energijos panaudojimo. Tai bus pirmasis tokio tipo „Siemens“ technologijų projektas Artimųjų Rytų regione. Plačiau čia (nuoroda).
„Mercedes-Benz“ ketino pradėti gaminti savo elektrinius modelius pastačius antrą gamyklą Kečkemete. Nors tiek iš valdžios, tiek iš Daimler-Benz pusės garsiai sakoma, kad naujos gamyklos statybos 1 milijardo eurų vertės projektas tik atidėtas, tačiau MB jau skelbia apie naujų elektrinių modelių gamybos pradžią senojoje gamykloje.
–
Vengrijos vyriausybė siekia bent iki 2029 m.pratęsti anglimi kūrenamos Matrai elektrinės, generuojančios 14% Vengrijos el.energijos, tarnavimo laiką, turėjusį pasibaigti 2025 m.
–
Užsienio reikalų ministras išsakė viltį, kad Vengrijos įmonės ne tik tęs konsultavimus dėl branduolinės jėgainės Uzbekijoje statybos, bet ir laimės 100 mln. JAV dolerių vertės konkursą dėl AE aušinimo sistemos tiekimo.
–
Pakšo atominės elektrinės pajėgumus plečianti įmonė „PakšII“ gavo leidimą statyti cemento gamyklą. Betonas bus naudojamas 2 naujų branduolinių reaktorių konteinerių statybai. Planuojamas cemento gamyklos tarnavimo laikas – 10 metų.
–
Birželio 30 d įmonė „Pakš II“, atsakinga Pakšo atominės elektrinės plėtros darbus, Vengrijos nacionalinei branduolinės energetikos agentūrai HAEA pateikė paraišką galutiniam leidimui atominės jėgainės plėtrai – dviejų blokų su VVER-1200 reaktoriais statybai. 283 tūkstančių psl. dokumentacija, kaip teigiama pranešime, įrodo, kad projektas atitinka ir Vengrijos, ir ES taisykles ir saugos reikalavimus. HAEA turi 12 mėn. nagrinėjimui, gali, jei reiktų, nagrinėjimą pratęsti 3 mėn., gali per IAEA samdyti užsienio ekspertus. Buvo planuota, kad statyba prasidės 2017 m.
–
Valstybinė įmonė MVM ir Rosatom Service (Rusijos Rosatom padalinys) įsteigė bendrą įmonę EuropeanPower Services – teiks priežiūros paslaugas branduolinės ir konvencinės energetikos srityse.
–
Po susitikimo su Slovėnijos infrastruktūros ministru J. Vrtovec URiP ministras P. Sijarto pareiškė, kad sutarta, jog Heviz-Zirkovce jungtis tarp SI ir HU elektros tinklų bus baigta įrengti sekančių metų pabaigoje. Taip pat patvirtino, jog vyksta derybos dėl HU-SI dujotiekių jungties statybos. Jei tokia jungtis veiktų, Vengrija galėtų pirkti dujas iš Italijos. Pasak P. Szijarto, transporto ir energetikos infrastruktūros jungtys regione turi būti vystomos taip, kad sustiprintų Centrinės Europos konkurencingumą.
–
Liepos 17 d., vizito Baku metu, URiP ministras P. Sijarto pabrėžė dujų tiekimo iš Azerbaidžano svarbą Europos energetiniam saugumui ir sakė, kad, jei statybos darbai Graikijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje vyks kaip numatyta, tai Vengrija 2023 m. galbūt turės naują dujų tiekėją ir bus pajėgi iš Azerbaidžano įsigyti po 1-2 mlrd. m3 dujų per metus. Ministras priminė, kad Vengrijos VĮ MOL už 1,5 mlrd. JAV dolerių įsigijo vieno iš didžiausių pasaulyje naftos telkinių Azerbaidžane akcijų – tai didžiausia kada nors atlikta Vengrijos įmonės investicija užsienyje.
–
Valstybinė įmonė MOL pranešė, jog jos žvalgybinis gręžinys viename iš MOL dalinai priklausančių telkinių gavybos plotų Pakistane pasiekė naują dujų ir kondensato telkinį.
–
Slovėnija ir Vengrija sujungs elektros ir dujų tinklus: elektros tinklai bus sujungti iki 2021 m. pabaigos, o dujotiekiai, leisiantys Vengrijai prieiti prie LNG uostų ir Slovėnijai prie Vengrijos saugyklų, kiek vėliau. SI ministras taip pat įvardijo ir šalis jungiančių geležinkelių plėtrą.
–
P. Sijarto taip pat susitiko su Graikijos aplinkos ir energetikos ministru K. Hatzidakiu, kalbėjosi apie regioninius energetikos saugumo klausimus, svarstė alternatyvius gamtinių dujų koridorius Pietryčių Europoje.
–
Vengrijos įmonės „Volteum“ sukurta programa siūlo elektromobilių vairuotojams unikalų maršruto planavimą, tiksliai įvertinant automobilio važiavimo atstumą ir surandant tinkamą įkroviklį.
Nyderlandų Karalystės vyriausybė, provincijų ir vietos tarybos į elektromobilių įkrovimo punktų tinklą 2030 m. investuos apie 30 mln. Eur. Daugiau rasite čia (nuoroda).
–
Nyderlandų Karalystė kasmet vis dar teikia daugiau kaip 8 mlrd. Eur valstybės pagalbą iškastinio kuro sektoriui. Išsamiau čia (nuoroda).
–
„CrossWind“, konsorciumas, kurį sudaro „Shell“ ir „Eneco“, ketina pastatyti ir eksploatuoti trečiąjį nesubsidijuojamą vėjo jėgainių parką Šiaurės jūroje.
Bulgarijos Energijos ir vandens kainų reguliacinė komisija sumažino dujų kainas vartotojams 9,04% – tai jau ne pirmas kainų mažinimas, atliekamas kovo mėn, pasiekus susitarimą su „Gazprom“ dėl dujų kainos sumažinimo. Nustatyta kaina – 10,38€ už MWh.
Rumunijos ekonomikos ministerija kaltina dujų tiekėjus arogancija ir naudojimusi dominuojančia pozicija rinkoje. Pasak ministerijos, nuo liepos 1 d., kuomet galutinai liberalizuota dujų rinka šalyje, dujų kainos namų vartotojams turėtų mažėti 10-15 proc., tačiau dujų tiekėjai kainų mažinti nenori. Jei kainos nemažės, valstybės institucijos yra pasiruošusios įsikišti.
–
Rumunijos ekonomikos viceministro teigimu, Rumunija turi didžiulį offshore vėjo jėgainių potencialą – iki 70 000 MW (20 000 MW – iš turbinų įtvirtintais pamatais, ir 50 000 MW – iš plaukiojančių vėjo jėgainių fermų).
–
Rumunijos Premjeras L. Orban, lankydamasis Černavodos atominėje elektrinėje, teigė, kad Vyriausybė planuoja 8-9 mlrd. € investicijas į elektrinę, kurios apimtų 1-ojo reaktoriaus atnaujinimą ir 3-io bei 4-to reaktorių statybas. Tam bus ieškoma partnerių iš euroatlantinės zonos, investicinių planų kūrimui ir partnerių paieškai turėtų būti sukurta Vyriausybinė darbo grupė. Primename, kad ši Vyriausybė neseniai nurodė nutraukti ankstesnės Vyriausybės sudarytą susitarimą su Kinijos įmone dėl reaktorių statybos.
–
Rumunijos Vyriausybė pritarė 1 mlrd. € skyrimui šalies dujotiekio tinklo plėtrai. Šiuo metu prie dujotiekio yra prisijungę 32% vietovių, norima šį skaičių padidinti iki 70%
„Reuters“ šaltiniai: „PKN Orlen“ gaus Europos Komisijos leidimą perimti „Grupa Lotos“. „Reuters“ agentūros šaltiniai Briuselyje praneša, kad „PKN Orlen“ gaus Europos Komisijos pranešimą „Grupa Lotos“ išpirkimui. Sprendimas bus paskelbtas iki š. m. liepos 22 d. Pranešama, kad Europos komisijos sąlygos dėl „PKN Orlen“ ir „Grupa Lotos“ sandorio įtrauks aviacijos degalų rinkos, asfalto, tepalų ir mažmeninės prekybos rinkos padalijimą. Tačiau „Orlen“ išlaikys aktyvą, kuris jam rūpi labiausiai, t. y. Gdansko naftos perdirbimo gamyklos, įsigijimą.
–
Lenkijos Klimato ministro M. Kurtyka laiškas Europos Komisijos komisarams dėl atominės energetikos rolės energetikos transformacijoje. Lenkijos Spaudos Agentūra gavo Lenkijos klimato ministro Michal kurtyka laiško Europos Komisijos vicepirmininkams Frans Timmermans ir Valdis Dombrovskis bei komisarei Kadri Simson kopiją.
Kurtyka, pagyrė Europos Komisiją už pastangas skatinti perėjimą prie klimato atžvilgiu neutralių energijos sistemų ir patikino, kad Lenkija visiškai palaiko šią paradigmą ir nuosekliai stengiasi laipsniškai pritaikyti savo energetikos sektoriųprie jos.
„Lenkija tebėra pasiryžusi siekti klimato neutralumo, kurį ketina remti įgyvendindama atsinaujinančios ir branduolinės energijos technologijas, kartu pasinaudodama neįkainojama jų tarpusavio sąveika“.
Jis pabrėžė, kad elektros energijos gamyba atsižvelgiant į apkrovą Lenkijoje šiuo metu labai priklauso nuo iškastinio kuro deginimo, o Lenkijos geografinės sąlygos neleidžia vystytis stabiliems atsinaujinantiems šaltiniams, tokiems kaip hidroenergija. Tuo pat metu „devintojo dešimtmečio pabaigoje savavališko sprendimo dėka buvo prarasta galimybė plėsti branduolinę energetiką“,– pažymėjo Kurtyka.
Jis įvertino, kad šios aplinkybės kartu su dideliu gyventojų skaičiumi ir pramone, rodančia augantį energijos poreikį, stato Lenkiją į kitą startinę poziciją palyginus su likusiais mūsų ES partneriais.
„Štai kodėl Lenkija, remdamasi geru pavyzdžiu ir kitų valstybių narių patirtimi, ketina plėtoti branduolinę energetiką, kad anglies tiekiamos elektros energijos gamybos pagrindas būtų pakeistas nuline emisija, stabilia gamyba už prieinamą Lenkijos piliečiams ir ekonomikai kainą“, – rašė Kurtyka.
Ministras laiške išreiškė įsitikinimą, kad reikia remti visas prieinamas mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas, kurios galėtų padėti pasiekti klimato atžvilgiu neutralią ES iki 2050 m.„Todėl mes nustebome, kai branduolinė energija nebuvo atspindėta naujausioje ES politikoje, įskaitant European Green Deal paketą, o jos vieta ES taksonomijoje vis dar abejojama“, – rašė Kurtyka.
Kurtyka laiške atkreipė dėmesį į tai, kad tuo metu, kai pusė ES šalių naudojasi ar ketina plėtoti branduolinę energetiką kaip energetikos transformacijos dalį, ši technologija, kuri sukuria beveik pusę mažo išmetamųjų teršalų ES pagamintos energijos kiekio, yra atmesta iš plačių energetikos transformacijos teikiamų finansinių galimybių. Tai, jo vertinimu, panaikina vienodą požiūrį į energetikos sektorių.
„Branduoliniam sektoriui netaikant su energetikos transformacija susijusių investicijų galimybių yra nesuderinama ir nesutampa su valstybių narių energetikos suvereniteto principu ir pažeidžia įsipareigojimus, kylančius iš Euratomo sutarties, skatinant ES branduolinio sektoriaus plėtrą“, – tęsė M. Kurtyka.
„Neabejodamas žaliąja transformacija kaip tokia, bet uždavęs esminį klausimą apie jos bendrąją kryptį ir principus technologijoje, norėčiau dar kartą pabrėžti būtiną vaidmenį, kurį branduolinė energetika turi atlikti švarios energijos sistemose, o tai labai patvirtina ir paskutinės paskelbtos ataskaitos, kurias pateikė IPCC ir Tarptautinė energetikos agentūra “, – rašė Kurtyka.
„Todėl mes raginame Europos Komisiją, kaip sutarčių, įskaitant Euratomo sutartį, sergėtoją užtikrinti, kad ES energetikos ir klimato politika būtų plėtojama technologiškai neutraliai ir įrodymais pagrįstais būdais, įskaitant darbą, vykdomą pagal Europos Žaliojo Susitarimo ir tvaraus finansavimo paketą", – pažymėjo M. Kurtyka.
Japonija paskelbė naują tarptautinių energijos išteklių strategiją. Kadangi Japonija importuoja 100% iškastinio kuro, kuris sudaro apie 90% energijos gamybos šalyje, tokia strategija yra ne mažiau svarbi negu vietinės energijos gamybos strategija. Japonijai, kaip didžiausiai LNG importuotojai pasaulyje, ateityje kyla grėsmė prarasti įtakingo pirkėjo statusą, nes kitų šalių LNG suvartojimas augs, o Japonijos mažės dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir augančio energetinio efektyvumo. Dėl šios priežasties dar svarbesnė taps energetinė diplomatija su JAV, Rusija ir Persijos įlankos valstybėmis. Japonija išteklių strategija atkreipė dėmesį į retųjų metalų (kobalto, ličio, volframo, nikelio) prieinamumo geopolitinį aspektą. Pasaulyje daugėjant elektromobilių, pramoninių baterijų ir elektronikos pramonei darant vis didesnę geopolitinę įtaką, minėti metalai, reikalingi jų gamybai, taps dar vertingesni.
Taline išbandomi biometanu varomi autobusai. Teigiamu atveju 100 inovatyvių transporto priemonių pakeis seniausiuosius Talino autobusų parko autobusus. Daugiau skaitykite čia (nuoroda).
–
Pirmoji Estijoje planuojama branduolinės energijos elektrinė nepradės veikti iki 2035 metų. Išsamiau čia (nuoroda).
–
Ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavi Aas teigė, kad EK pateiktame kompromisiniame pasiūlyme dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės rekomenduojamos griežtesnės saugos priemonės, bet neatmetama galimybė pirkti elektrą iš trečiųjų šalių. Daugiau čia (nuoroda).
–
Estijos valstybinės energetikos grupės „Eesti Energia“ atsinaujinančios energijos įmonė „Enefit Green“ per pirmus šešis 2020 m. mėnesius pagamino 737 gigavatvalandžių elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių, t.y. 18 procentų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
–
2019 m. atsinaujinančios energijos kaina buvo 0,125 euro už kWh, tačiau šiais metais „Elering“ padidino kainas iki 0,136 euro už kWh. Žadama, kad atsinaujinančios energijos kainos turėtų būti padidintos beveik 30 procentų - nuo 0,136 euro už kWh iki 0,175 euro už kWh.
Pažangios energijos klubas
El. paštas: pazangienergija@ignitis.lt
Kai lankotės mūsų svetainėje ir duodate sutikimą, mes naudojame slapukus, kad galėtume rinkti duomenis apibendrinti statistiką, pagerinti savo paslaugas bei prisiminti jūsų pasirinkimus būsimiems apsilankymams svetainėje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Detalesnė informacija skelbiama slapukų valdymo puslapyje.
Būtini slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų ir kad galėtumėte naudotis jos bent minimaliomis funkcijomis: ją naršyti, sutikti ar nesutikti su slapukų naudojimu. Šie slapukai negali būti išjungti.
Šie slapukai leidžia svetainei įsiminti Jūsų pasirinkimus, nustatymus, nuo kurių priklauso, kaip ir ką matote svetainėje, pvz., kurią svetainės kalbinę vesriją Jums rodyti ir pan. Jie taip pat suteikia galimybę Jums rodyti suasmenintą informaciją. Jei išjungsite šiuos slapukus, kai kurios svetainės funkcijos gali neveikti. Šiuo metu funkciniai slapukai yra nenaudojami.
Šie slapukai naudojami analizuojant svetainės lankomumo statistiką. Jie leidžia skaičiuoti apsilankymus ir srauto šaltinius, kad galėtume išmatuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti, siekdami ją padaryti kuo naudingesnę ir patogesnę lankytojams. Jie padeda mums sužinoti, kurie puslapiai yra labiausiai ar mažiausiai lankomi, kaip lankytojai vaikšto per svetainės puslapius. Visa informacija, kurią renka šie slapukai, yra anoniminė, nes saugomi tik visų lankytojų bendri rodikliai.
Šiuos slapukus nustato trečiosios šalys, pvz., YouTube.com. Jos stebi jūsų elgesį su jų tiekiamu turiniu, pvz. peržiūrint vaizdo įrašus. Jei išjungsite šiuos slapukus, svetainėje negalėsite žiūrėti jų teikiamo turinio, pvz., YouTube.com vaizdo įrašų. Slapukų teikėjas gali naudoti šiuos slapukus, kad sektų jūsų pomėgius ir pagal juos Jums parinktų panašų turinį kitose svetainėse. Šiuo metu reklaminiai slapukai yra nenaudojami.