2020 m. lapkritis

Kvebeko provincija paskelbė nuo 2035 m. uždrausianti naujų benzininiais varikliais varomų keleivinių automobilių pardavimą. Pernai apie analogiškus planus 2040 metams yra paskelbusi Britų Kolumbijos provincija. Plačiau rasite čia (nuoroda).

–

Iki metų pabaigos Kanados federalinė Vyriausybė ketina paskelbti vandenilio energijos technologijų vystymo strategiją. Nors Kanados įmonės turi nemažą pasaulinės vandenilio energija varomų krovininių automobilių ir geležinkelių rinkos, šalies viduje didelio masto projektų nėra. Tikimasi sukurti 350 tūkst. darbo vietų ir iki 2050 metų naudojant vandenilio energiją sumažinti GHG emisijas 190 megatonų (tai ketvirtadalis dabartinių Kanados emisijų). Daugiau rasite čia (nuoroda).

Klimato kaitos reitinge „The Climate Change Performance Index“ Portugalija pakilo į 17 vietą. Išsamiau čia (nuoroda).

Kalbėdamas su ES energetikos komisare Kadri Simson, URiP ministras Peteris Szijjarto sakė, kad Krk suskystintų dujų terminale Vengrija yra užsakiusi milijardokubinių metrų pajėgumą per metus, todėl, kai sausio 1 d. šis terminalas pradės veikti, pirmą kartą Vengrijos energijos tinkluose gali atsirasti suskystintų dujų. Europos Komisija Krk terminalo įrengimui skyrė 100 milijonų eurų.

–

Energijos reguliatorius MEKH paspartintos procedūros būdu išdavė elektros energijos naudojimo licenciją dviejų naujų blokų statybai Pakšo atominėje elektrinėje. Ši licencija yra išankstinė sąlyga norint gauti statybą leidžiantį dokumentą, dėl kurio Nacionalinė atominės energetikos tarnyba turėtų nuspręsti iki 2021 m. rudens.

–

Alternatyvios energetikos kompanija Alteogavo konkurencijos tarnybos leidimą įsigyti 15 MW vėjo jėgainių kompleksą, po įsigijimojos turimos vėjo jėgainės pasieks 47 MW pajėgumą, iš atsinaujinančių šaltinių – 69 MW ir bendrą (nes dar turi dujų kogeneracinių elektrinių) 122 MW.

–

Pradėtas konkursas dėl subsidijų elektrinių dviračių pirkimui: programai iš viso skirta 1 mlrd.Ft. (~2,78mln. EUR). Paramos prašyti gali asmenys, kurie e-dviračius naudos kelionei į savo darbo vietą, subsidija gali padengti iki 50% pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip 90 000 Ft (~250EUR) dviračiams su greičio jutikliu ir iki 150 000 Ft (~416,67EUR) už dviračio su sukimo momento jutikliu įsigijimą.

–

Vyriausybė (Inovacijų ir technologijų ministerija) kartu su EIT InnoEnergy pradeda konsultacijas dėl Nacionalinės Akumuliatorių Strategijos sukūrimo ir žada stoti į Europos Akumuliatorių Aljansą (European Battery Alliance).

Dėl skolų už žaliąjį tarifą investuotojai pateikė ieškinius valstybės įmonei „Garantuotas pirkėjas“. Bendra ieškinių suma sudaro UAH 600 mln. Išsamiau čia (nuoroda).

–

Norvegijos kompanija NBT pradeda didžiausio vėjo jėgainių parko Europoje statybą Zaporožėje. Projekto vertė USD 1,4 mlrd., jėgainės galingumas – 792 MW. Plačiau čia (nuoroda).

–

„Žalieji“ investuotojai vis dar turi vilties, kad vyriausybė vykdys memorandumo įsipareigojimus dėl skolų grąžinimo už pagamintą elektrą bei einamuosius mokėjimus atliks laiku.

Europos Delegacija Gruzijoje paskelbė konkursą Verslo akseleratorių programai GREENcubator vystyti ir įgyvendinti. Išsamiau rasite čia (nuoroda).

–

Sakartvelo valstybinė elektros sistema (GSE) kartu su Prancūzijos vystymo agentūra pristatė Sakartvelo energetinės sistemos plėtros planą 2020-2035, kuriame daug dėmesio skiriama saulės ir vėjo energijai, taip pat hidroelektrinių gaminamai energijai. Plačiau galite skaityti čia (nuoroda).

–

Atominė energijos agentūra kartu su Sakartvelo branduolinės ir radiacinės saugos agentūra pasirašė susitarimą, kuriuo Sakartvelui bus skiriama daugiau kaip 10 mln. Eurų įvairiems energetikos, sveikatos ir maisto saugos projektams.

Metsamoro AE atominė elektrinė 2021 m. bus sustabdyta 140 dienų ilgalaikiam remontui ir modernizavimui. 2014 m. Armėnijos vyriausybė nusprendė pratęsti gamyklos tarnavimo laiką iki 2026 m., nes vėlavo statyti naują bloką. Tarnavimo laikotarpio pratęsimas tapo įmanomas Rusijai suteikus finansinę paramą. Armėnijai skirta 270 mln. USD paskola ir 30 mln. USD dotacija. 2019 m. vyriausybė nusprendė panaudoti tik 60 proc. Rusijos paskolos. Rusijos branduolinės energetikos agentūra „Rosatom“ modernizavimo darbus turėjo būti baigti iki 2019 m. pabaigos, tačiau procesas atsiliko nuo grafiko.

–

Tikimasi, kad Armėnija Gazprom dujų tarifai kitais metais nekils. Tai daugiausia lemia naujos tarifo apskaičiavimo metodikos sukūrimas, kuris leis išvengti jo augimo. Metodas numato vidutines įmonės pajamas ir išlaidas ateinantiems 10 metų. Gazprom ketina investuoti daugiau nei 400 mln. USD.

–

Armėnijos parlamentas patvirtino susitarimą dėl paskolos sutarties pratęsimo su Vokietijos banku „KfW“ Armėnijos ir Sakartvelo elektros perdavimo linija statybai, kuri užtikrins sinchronišką Armėnijos energetikos sistemos veikimą su Iranu, Sakartvelu ir Rusija. Sutartyje numatyta 75 mln. eurų paskola. Susitarimas svarbus, nes dabar Armėnijos energetikos sistema veikia sinchroniškai tik su Iranu, o bet kokie sukrėtimai gali sukelti rimtų pasekmių. Visos programos išlaidos šiuo metu siekia 188,2 mln. eurų.

Nyderlandų Karalystės saulės energijos sektoriaus gidas (nuoroda).

–

Gairės į žiedinę ekonomiką plastiko sektoriuje 2050 m. (white paper) (nuoroda).

Flandrijos vyriausybė iš savo 4,3 mlrd. € gaivinimo plano 125 mln. € skirs vandenilio tyrimams ir inovacijoms. Flandrijoje beveik visai vandenilio gamybai vis dar reikia iškastinės energijos („pilkasis vandenilis“), o „žalio“ arba „švaraus“ vandenilio gamyba kainuoja 5 kartus daugiau. Flandrija pereis prie tarpinio varianto – „mėlynojo“ vandenilio, kuomet gamyba yra iškastinė, bet didžioji dalis išmetamo CO₂ yra surenkama.

–

Belgijos atominių elektrinių operatorius „Engie Electrabel“ iki šių metų pabaigos prašo aiškaus vyriausybės sprendimo dėl elektrinių uždarymo. Nors numatytas laipsniškas elektrinių uždarymas iki 2025, visgi galutinis sprendimas atidedamas iki 2021, kai bus įvertinta, ar bus užtikrintas saugus elektros tiekimas iš kitų šaltinių ir pasilikta galimybė pratęsti 2 reaktorių veiklą. „Engie“ teigia, kad tokio vėlyvo sprendimo atveju liks per mažai laiko atlikti modernizavimo darbus, kurie reikalingi pratęsimui, be to neketina investuoti milijonų eurų, nebūdami tikri, ar tai atsipirks, todėl ruošiasi galutiniam uždarymui. Visiškai išardžius atomines elektrines Belgija praras 6000 MW elektros energijos. Tam, kad būtų užtikrintas elektros tiekimo saugumas, siūlomos pakaitinės dujų jėgainės turės tiekti nuo 3 000 iki 4 000 MW elektros energijos. Visgi iki šiol lieka neaišku, ar dujas naudojančios jėgainės bus pastatytos laiku ir paruoštos eksploatuoti iki 2025 m. Neramūs laikai ir 7000 elektrinių darbuotojų, kurių dauguma greičiausiai turės ieškoti naujų darbo vietų. Kai kurie darbuotojai galėtų likti naujose elektrinėse, tačiau jei atominio reaktoriaus eksploatacijai reikia 600–1000 darbuotojų, tai dujų jėgainėje reikia tik 60 darbuotojų.

LKAB planuoja didžiausias investicijas Švedijos istorijoje. Švedijos kasybos bendrovė LKAB pristatė grandiozinius investicinius planus, siekiant modernizuoti geležies gamybą bei ženkliai prisidėti prie kovos su klimato kaita. Iki 2040 m LKAB ketina investuoti 400 mlrd. SEK į geležies gamybos proceso modernizavimą, siekiant pradėti gaminti geležį nenaudojant iškastinio kuro. Minėti investiciniai LKAB planai turėtų sukurti papildomai 2-3 tūkst. naujų darbo vietų bei padėtų 35 mln. tonomis per metus sumažinti, dėl naujos kartos akytosios geležies (sponge iron) naudojimo, anglies dvideginio emisijas.

Reaguojama į sunkumus, su kuriais susiduria automobilių sektorius įvedus antrąją karantiną (naujų ir panaudotų automobilių sandorių skaičius nuo spalio pabaigos įvedus karantiną sumažėjo atitinkamai 70 ir 90 proc.), Prancūzijos vyriausybė paskelbė iki 2021 m. birželio 30 d. pratęsianti „ekologinės premijos“ instrumentų galiojimą esama apimtimi. Tai apima iki 7000 Eur siekiančią premiją įsigyjant hibridinius bei elektrinius automobilius. Premija keičiant automobilį į mažiau taršią priemonę siekia iki 3000 Eur (transporto priemonėms su vidaus degimo varikliais) bei 5000 Eur (elektrinių arba hibridinių pakraunamų atveju). Paramos priemonės, skirtingai nei planuota nuo sausio 1 d., paliekamos galioti ir hibridiniams dyzeliniams automobiliams.

–

Grupė „Renault“ skelbiasi apie planus iš pagrindų restruktūrizuoti nuo 1952 m. veikiančią naujų automobilių gamyklą Flins mieste (Paryžiaus Île-de-France regionas), kurioje bus visiškai nutraukiama naujų automobilių gamyba (tame tarpe ir elektromobilio ZOE, kurio gamybos linija iki 2024 m. bus iškelta kitur). Kompanijos planas Flins gamykloje vykdyti automobilių atnaujinimo (remanufacturing) veiklą. 670 tūkst. kv.m. gamykloje bus atliekama terminių variklių konversija į elektromobilius, senų baterijų ir nurašytų automobilių detalių perdirbimas. Flins ateityje taip pat planuojama steigti verslo inkubatorių bei universitetinį klasterį, skirtą žiedinei ekonomikai.

–

Prancūzijos ekonomikos atkūrimo plano rėmuose, Prancūzijos vyriausybė paskelbė kvietimą teikti paraiškas branduolinės pramonės modernizavimo ir į investicijų į šį sektorių srityje, tai taip pat apima gamyklų relokalizaciją. Projektu, kurio finansavimas 470 mln. Eur., siekiama užtikrinti esamo parko ir jo eksploatacijos saugumą, didinti eksporto konkurencingumą bei demontavimo gebėjimus. Finansavimas taip pat numatytas iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti kompetencijas, visų pirma, elektrinių strateginių dalių gamyboje bei mokslinių tyrimų srityje dėl branduolinių atliekų tvarkymo. Branduolinės energetikos srityje FR dirba per 2600 įmonių, sektorius sukuria 220 tūkst. tiesioginių ir netiesioginių darbo vietų.

–

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energijos agentūra (AIE) išplatintoje ataskaitoje „Atsinaujinantys ištekliai 2020“ prognozuoja atsinaujinančių išteklių plėtros pagreitį 2021 m., tuo tarpu kai 2025, IAE nuomone, atsinaujinanti energetika turėtų tapti pagrindiniu elektros šaltiniu, tiekiančiu ⅓ pasaulinio elektros energijos poreikio. Šiais metais atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra sudarė 90 proc. pasaulinių energetinių pajėgumų prieaugio (didžiausi projektai įvardijami Kinijoje ir JAV).

–

Baigtos viešosios konsultacijos dėl vėjų jėgainių parko netoli Senos įlankos prie Normandijos krantų, kurio projektinė galia sieks 1GW, įrengimo-demontavimo kaina 1.5-3mlrd. Eur. o jį paleisti planuojama iki 2028 m. Viešieji debatai dėl ketvirtojo projekto truko nuo 2019 m. rudens, pagrindiniai siūlymai – parko statyba toliau nuo krantų, žvejybai ir vietinei ekonomikai kylančių rizikų vertinimas. Tai jau ketvirtasis projektas, statybos kitų trijų – Courseulles-sur-Mer, Fécamp bei Dieppe-Le Tréport – iki šiol nepradėtos. Už jūrų klausimus atsakinga ministrė Annick Girardin teigia, jog Prancūzija vėluoja diegti jūrų vėjo jėgainių parką. Jūros vėjo energetika vadinama šiuo metu vykstančia revoliucija klimato kaitos srityje, kuri vyksta pasauliniu mastu. Pabrėžiama, jog Kinija 2025 m. tarps pirmąją šalimi pasaulyje pagal vėjo jėgainių jūroje pagamintą elektrą. Nors Prancūzija turi didžiausią potencialą jūros vėjo energetikos srityje Europoje, pasak ministrės, Prancūzija turi tik vieną tokio tipo jėgainę (plg. JK - 2225, DE - 1469, DK - 559). Vyriausybės skaičiavimu – 2050 m. perspektyvoje 25 proc. FR elektros energijos galėtų būti pagaminta jūroje, sektoriaus apyvarta galėtų siekti 10 mlrd. Eur.

–

Prancūzijos elektros energijos kompanija Engie, Belgijoje eksploatuojanti 7 branduolinius reaktorius, tikisi, kad dviejų iš jų eksploatacijos terminas bus pratęstas 10-20 metų, nepaisant to, kad šalis yra priėmusi sprendimą atsisakyti branduolinės energetikos iki 2025 m. Engie spaudžia Belgijos vyriausybę iki metų galo apsispręsti, ar būtų keičiamas ankstesnių vyriausybių įsipareigojimas dėl šalies branduolinės energetikos eros pabaigos.

–

Žiniasklaidoje skelbiama informacija, kad Eliziejaus rūmai palaimino EDF reorganizacijos planą. Vadinamasis “Hercules” planas, vykdomas remiantis Briuselio nurodymais dėl didmeninių elektros pardavimo tarifų reformos. EDF turėtų būti skaidoma į tris kompanijas: pirmoji, 100 proc. valstybės valdoma apimtų branduolinės energetikos sritį, antroji – žalioji kompanija apimtų konkurencines veiklas, kaip atsinaujinančią energetiką, dalis akcijų būtų kotiruojamos biržoje, trečioji – “Azur” apimtų hidroelektrinių klausimus, ji būtų branduolinės energetikos padalinio filialas. Atskyrus hidroelektrinių veiklą, jai nebus taikomas bendrojo ekonominio intereso apsaugos statusas, kas atvertų kelią konkurencijai pvz. užtvankų koncesijų srityje.

–

Prancūzijos parlamente pritarta vyriausybės sprendimui, pagal kurį bus siekiama peržiūrėti turimus valstybės kontraktus su didžiausiais saulės energijos tiekėjais (800 kontraktų iš 235 tūkst.) ir iš naujo derėtis dėl brangios valstybės paramos, numatytos sutartyse, sudarytose iki 2011 m. Vyriausybės nuomone, iki minėtų metų nustatytos subsidijos, apibrėžtos fiksuotame 20 m. laikotarpiui elektros energijos supirkimo tarife, yra gerokai per didelės. Planuojama lėšų ekonomija - 400 mln. Eur (iš viso tokie kontraktai valstybei kainuoja 2 mlrd. Eur per metus). Šis sprendimas sukėlė didelį sektoriaus įmonių ir investuotojų pasipriešinimą. Išpublikuotuoje jungtinėje deklaracijoje, kurią pasirašė per 300 organizacijų, tame tarpe Amundi (Crédit Agricole), Eurazeo, Mirova (Natixis), Eiffel Investment, reiškiamas pasipriešinimas tokiam sprendimui ir neatmetama galimybė kreiptis į šalies konstitucinę tarybą.

–

Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministerija skelbia ekonomikos atkūrimo plano įgyvendinimo švieslentę:

1. Pastatų ir namų renovacijos projektai: prašymų skaičius lyginti su 2020 m. I pusmečiu padvigubėjo, iš viso šiais metais pateikta 135 tūkst. paraiškų. Viešųjų pastatų renovavimui pateikta 5000 projektų, prašoma suma tris kartus viršija numatytą 2,7 mlrd. Eur biudžetą;

2. Elektromobiliai / hibridinės transporto priemonės. Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministerija nepateikia tikslių rugsėjo-spalio duomenų, tačiau pabrėžtina, kad nuo birželio mėnesio įregistruotų naujų elektromobilių skaičius patrigubėjo, lyginant su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu, hibridinių-pakraunamų – penkis kartus.

3. Gamybos relokalizacija, pagalba pramonės modernizacijai. Lapkričio pradžioje kreipimaisi gauti iš 5905 įmonių, 2/3 iš MVĮ, atrinkti 323 finansuotini projektai.

4. Pagalbos eksportui schemos Parama suteikta 500 įmonių už 1 mln. Eur (iš viso numatyta 31 mln. iki 2022.

–

Prancūzijos valstybės taryba (vyriausias administracinis teismas) įpareigojo Prancūzijos vyriausybę per tris mėnesius pateikti paaiškinimus dėl prisiimtų įpareigojimų klimato kaitos klausimais įgyvendinimo pažangos ir kaip papildomų priemonių nesiėmimas yra suderinamas su išsikeltais 2030 m. tikslais dėl ŠESD emisijų mažinimo. Teismas pabrėžė, jog pastaraisiais metais Prancūzijos reguliariai viršydavo savo pačios užsibrėžtas ŠESD emisijų ribas. Dėl vyriausybės „neveikimo“ klimato klausimais į teismą kreipėsi Grande-Synthe (Nord-Pas de Calais) meras. Tai yra Šiaurės Prancūzijos pakrantės miestelis, susiduriantis su klimato kaitos iššūkiais dėl augančio jūros lygio. Šį kreipimąsi palaikė Paryžiaus bei Grenoblio miestai, prie jo prisijungė klimato kaitos NGO. Teismo sprendimas laikomas istoriniu, kuriame pabrėžiama ne tik vyriausybės nusistatytų priemonių, bet ir įsipareigojimų įgyvendinimo svarba.

–

Prancūzijos aukštoji taryba klimato klausimais išplatintoje ataskaitoje konstatavo, jog Prancūzija palyginti su savo kaimynais vėluoja pastatų energetinio efektyvumo didinimo srityje, kas yra labai svarbu klimato kaitos tikslų įgyvendinimo srityje. Pateikiamose rekomendacijose kalbama apie efektyvesnį valstybės finansų naudojimą ir poreikį renovaciją vykdyti „iš esmės“. Energetiškai neefektyvūs pastatai laikomi vienu iš keturių didžiausias ŠESD emisijas (18 proc.) sukuriančių sektorių greta transporto, žemės ūkio ir pramonės sektorių. Ataskaitoje pažymima, jog šalis svariai vėluoja įgyvendinti sektoriaus tikslus kaip tai numatyta strategijoje, kuria siekiama mažinti anglies dioksido kiekį (SNBC). Emisijų mažėjimas šiuo metu siekia 2-3 proc. per metus, siektinas tikslas 5 proc. per metus artimiausiu laikotarpiu.

–

Prancūzijos geležinkelių kompanija skelbiasi apie 160 mln. Eur kontraktą dėl 6 vandeniliu varomų traukinių tiekimo Italijai. Kompanija taip pat yra sudariusi kontraktą dėl 41 vandeniliu varomu traukinio gamybos Vokietijai, kurie komerciniu pagrindu kursuoti turėtų pradėti nuo 2022. Prancūzija taip pat svarsto dėl dalies geležinkelių linijų, kuriose cirkuliuoja dyzeliniai traukiniai modernizavimo - susidomėjimą išreiškę keturi regionai dėl 14 traukinių įsigijimo. Tačiau, kaip skelbiama žiniasklaidoje, diskusijos su „Alstom“ ir SNCF užtruko, tad pirmieji prototipai cirkuliuoti turėtų pradėti ne anksčiau kaip 2023 m.

Pasak „Times of Oman“, Omane įsikūrusios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) sulaukia dėmesio iš tarptautinių investuotojų švariosios energetikos projektų vystymo srityje. Sultonatas pasižymi itin tinkamomis sąlygomis vėjo bei saulės energetikos plėtojimui. Plačiau čia (nuoroda)

–

Omanas įsteigė naują valstybinę naftos kompaniją „Energy Development Oman“, taip tikimasi sumažinti biudžeto deficitą. Nauja kompanija taip pat vykdys prekybą atsinaujinančios energijos sektoriuje. Išsamiau čia (nuoroda).

–

Pradėti viešieji pirkimai saulės energijos kolektorių įrengimui gyvenamuosiuose namuose. Projektas padeda įgyvendinti „Oman’s Vision 2040“ strategijos netaršios energetikos tikslus. Daugiau skaitykite čia (nuoroda).

Jungtinės Karalystės premjeras B. Johnson pristatė Žaliosios pramonės revoliucijos 10 punktų planą. Teigiama, jog tai leistų sukurti 250 000 naujų darbo vietų. Plačiau skaitykite čia (nuoroda)

–

Žaliosios pramonės revoliucijos planas numato ankstesnį benzinu ir dyzelinu varomų automobilių prekybos draudimą, su išimtimis keliems hibridiniams modeliams. Naujai paskelbta data – 2030 m. vietoj anksčiau buvusių 2035 m. bei 2040 m. Išsamiau galite rasti čia (nuroda).

–

Pasak „Climate Change Committee“(CCC), norint pasiekti nulinę tarša („net-zero“) iki 2050 m., Jungtinė Karalystė turi iki 2035 m. sumažinti išmetamų dujų kiekį 78%. Kad šis tikslas būtų pasiektas, CCC rekomenduoja, kad iki 2030 m. pusė automobilių parko turėtų būti varomi elektra, būtų pastatyta 10 000 vėjo jėgainių Šiaurės jūroje bei investuota į gyvenamųjų namų šildymo modernizaciją. Plačiau čia (nuoroda)

Vicepremjero ir valstybės aktyvų ministras Jacek Sasin susitikime su Suomijos ambasadoriumi Lenkijoje Juha Ottmanu išreiškė palaikymą Lenkijos valstybinių įmonių konsorciumui perimti „Fortum“ aktyvus Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Ministerija spaudos pranešime pastebėjo, kad tarp valstybės iždo bendrovių yra bendrovių, kurios sėkmingai veikia šildymo segmente ir galėtų toliau plėtoti šią veiklą, siekdamos, kaip buvo apibrėžta, „suteikti Lenkijos vartotojams energetinį saugumą“.

–

Sėkmingos „PGNiG“ dujų paieškos Norvegijos šelfe. Š. m. lapkričio 12 d. „PGNiG“ pranešė, kad „PGNiG Upstream Norway“ Norvegijos jūroje „Warka“ dujų paieškų prospekte įgyvendino sėkmingus gręžimus. Pradiniai naujai atrasto telkinio gamtinių dujų ir kondensato ištekliai skaičiuojami nuo 8 iki 30 mlrd. m3.Numatoma, kad „Warka“ telkinyje atrastos dujos bus tiekiamos į Lenkiją per statomą Baltic Pipe dujotiekį.

–

Lenkijos jūrinės vėjo energetikos įstatymo priėmimas įstrigo Lenkijos Vyriausybėje. Š. m. spalio pabaigoje Lenkijos Klimato ministerijos vadovybė viešai užtikrindavo, kad jūrinės vėjo energetikos įstatymas bus greitai priimtas Vyriausybėje, o netrukus ir Lenkijos Seime. Nors įstatymas buvo svarstomas 2 Lenkijos Vyriausybės posėdžiuose (Vyriausybės posėdžiai nėra vieši) iki šiol įstatymas nėra priimtas. Šaltinių teigimu, pastabas įstatymui turėjo specialiąsias tarnybas atstovaujantis vidaus reikalų ministras ir spec. tarnybų koordinatorius Mariusz Kaminski. Neseniai paviešintame š. m. spalio 28 d. Vyriausybės posėdžio protokole rašoma, kad klimato ministrui pavesta persiųsti konsultacijoms įstatymo projektą valstybės saugumo ir kovos su korupcija srityje atsakingoms atitinkamoms institucijoms, o vėliau per naują pateikti įstatymo projektą Vyriausybės svarstymui. Šaltinių teigimu, Lenkijos spec. tarnybos nori artimiau susipažinti su įstatymu dėl potencialaus užsienio valstybių kapitalo įmonių dalyvavimo jūrinių vėjo jėgainių statybose bei dėl valstybėspagalbos mechanizmų. Paskutinėmis dienomis Lenkijos klimato ir aplinkos viceministras I. Zyska informavo, kad tikimasi jūrinės vėjo energetikos įstatymą priimti per artimiausią Vyriausybės posėdį.

–

Lenkijos Vyriausybė priėmė jūrinės vėjo energetikos skatinimo įstatymo projektą. Š. m. lapkričio 27 d. Lenkijos vyriausybė priėmė įstatymo projektą dėl elektros gamybos skatinimo iš jūroje esančių vėjo jėgainių parkų. Pagal praėjusį pirmadienį paskelbtą Ministrų Tarybos darbo grafiką Vyriausybė turėjo apsvarstyti offshore įstatymą antradienio susitikime, tačiau įstatymas per posėdį nebuvo priimtas. Gan netikėta, tačiau įstatymas buvo priimtas „apyvartiniu“ būdu, o tai reiškia, kad parlamentas galės svarstyti šį įstatymą artimiausiame posėdyje, t. y. šių metų gruodžio 10 d.

– 

P. Naimski apie energetikos transformaciją ir atominę energetiką. Lenkijos Vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotr Naimski dalyvavo Sobieskio Instituto konferencijoje, kurioje pristatytas raportas apie atominę energetiką.

P. Naimski savo kalboje išskyrė:

- Lenkija per artimiausius 20 metų privalo atsisakyti anglies.

- Dėl šios priežasties atominės energetikos plėtros programa privalo trukti 20 metų.

- Elektros energetikos priklausomybė nuo dujų importo nėra geras sprendimas, todėl lieka atominė energetika.

- JAV pasiūlymas Lenkijos atominės programos įgyvendinimui bus paruošta iki 2021 m. pabaigos, tačiau jei atsiras kiti pasiūlymai (Prancūzija, Pietų Korėja, Japonija), Vyriausybė juos svarstys.

- 20 metų trukmės 6-9 GW galios atominės energetikos programa kainuos apie 30 mlrd. USD. Pusę šių išlaidų turėtų padengti Lenkija. Valstybės dalyvavimas yra būtinas, finansinis modelis dar nėra išdirbtas.

- Vyriausybės galutinis sprendimas vėliausiai 2021-2022 m. sandūroje – tai bus paskutinis momentas priimti sprendimą dėl anglinių blokų ekaploatavimo nutraukimo.

- Kitais metais Lenkija privalo parengti personalo aptarnaujančio atominės elektrines mokymo programą.