2020 m. gegužė

Vokietijos verslo asociacijos paragino federalinę Vyriausybę patvirtinti nacionalinę vandenilio kaip energijos šaltinio panaudojimo strategiją kaip įmanoma greičiau. Anot verslo atstovų, tokia strategija ir jos įgyvendinimo priemonės yra būtinos idant Vokietija neprarastų savo pozicijų tarptautinėje rinkoje. Federalinė Ekonomikos ir energetikos ministerija dar 2020 m. pradžioje pateikė Vyriausybės svarstymui pirmuosius siūlymus, tačiau kilo didelės diskusijos dėl vandenilio išgavimo technologijos.

–

2020 m. gegužės 15 d. federalinė Vokietijos Tinklų agentūra išplatino pranešimą, informuojantį, kad buvo atmestas bendrovės, valdančios Nord Stream 2 (toliau – NS2) prašymas dėl išimties suteikimo tai dujotiekio daliai, kuri eis per Vokietijos teritorinius vandenis. Pagrindinė sąlyga gauti tokią išimtį – dujotiekio teisimo darbai turėjo būti užbaigti iki 2019 m. gegužės 23 d. Kaip teigiama pranešime, ši sąlyga nebuvo įvykdyta, todėl federalinė Vokietijos Tinklų agentūra atmetė bendrovės prašymą (atsižvelgdama į techninius statybai keliamus reikalavimus). NS2 valdanti bendrovė turi teisę skųsti priimtą sprendimą. Visos ES valstybės narės taip pat galėjo pateikti savo vertinimą dėl NS2 pateikto prašymo. Federalinė Vokietijos Tinklų agentūra gavo 10 valstybių narių vertinimus, kurie bus paskelbti Tinklų agentūros puslapyje artimiausiu metu (išėmus konfidencialią informaciją).

–

2020 m. gegužės 26 d. Vokietijos dienraštis „Handelsblatt“ išspausdino interviu su kadenciją baigiančiu JAV ambasadoriumi R. Grenell. Ambasadoriaus teigimu, dujotiekio „Nord Stream 2“ (toliau – NS2) klausimu jis kalbėjęs su Senato ir Atstovų rūmų nariais ir idėja dėl papildomų sankcijų prieš NS2 susilaukė plataus palaikymo. Anot jo, nepaisant prasidėjusios rinkiminės kampanijos JAV, tikėtina, kad atitinkami teisiniai aktai bus priimti artimiausiu metu. R. Grenell neįvardino, kokio pobūdžio tai būtų sankcijos, tačiau diskusijos šiuo klausimu vyksta. Ne kartą pagarsėjęs savo aštriais pasisakymais, R. Grenell dar kartą paragino federalinę Vokietijos Vyriausybę permąstyti jos politiką Rusijos atžvilgiu. Anot R. Grenell, „Vokietija turi liautis maitinusi šią bestiją. Ypač tai aktualu dabar, kai ji (Vokietija) nepakankamai moka už NATO“. Federalinė Vokietijos Vyriausybė yra sunerimusi. Ekonomikos ir energetikos ministro P. Altmaier (CDU) atstovė spaudai pasakė, kad „šis metas, kai visas pasaulis yra paveiktas coronos krizės, nėra pats geriausias laikas grasinti papildomomis ir tarptautinei teisei prieštaraujančiomis sankcijomis“. Tuo tarpu didžiausi projekto NS2 priešininkai Vokietijos politikų tarpe yra Žaliųjų partijos atstovai. Pasak M. Sarrazin, NS2 yra viena didžiausių federalinės Vyriausybės klaidų energetikos ir užsienio politikoje. Vis tik JAV ambasadoriaus pasisakymai ir kišimasis į vidaus politiką nėra pati tinkamiausia forma.

–

Vokietijos automobilių gamintojas „Daimler“ ketina investuoti apie 480 mln. JAV dolerių Kinijoje į ličio baterijų gamybą. Koncerno partneris Kinijoje – įmonė „Farasis“. Tokiu būdu „Daimler“ ketina užsitikrinti reikiamą poreikį baterijų naujos kartos automobilių gamybai.

Bulgarijos Parlamentas priėmė akcizų įstatymo pataisas, pagal kurias kiekvienai kuro saugyklai turi būti gauta atskira licencija. Pasak Vyriausybės, tai leis padidinti kuro srautų kontrolę ir pagerinti akcizo mokesčių surinkimą. Šioms pataisoms labai priešinosi „Lukoil“ valdoma vienintelė Bulgarijos kuro perdirbimo gamykla „LUKOIL Neftochim“ ir 220 degalinių valdanti „Lukoil Bulgaria“, nes jie dabar turės gauti 6 licencijas vietoj vienos (po 1 kiekvienai jų valdomai kuro saugyklai). Pasak „Lukoil“, jiems gali tekti stabdyti veiklą, nes įstatymo suteiktas 1 mėn. laikotarpis licencijoms gauti yra nepakankamas.

–

Per pirmus 4 šių metų mėn. Rumunijos Juodosios jūros uostų krova augo 3,31% (viso - 20,5 mln. t), labiausiai išaugo grūdų krovos apimtys (+50%), smuko geležies (-31%) ir naftos produktų (-23%) krova.

LNG Croatia dujų apimčių rezervavimo status quo. Įmonė gegužę paskelbė iki šiol rezervuotas metines ilgalaikes išdujinimo apimtis nuo 2021 iki 2027 metų. Metinis užsakymų vidurkis svyruoja nuo 1,41 iki 2,1 bcm.

–

Kroatijos pirmininkavimo ES metu aktyviausi buvo IT ir energetikos lobistai. Pirmininkavimo ES trio Rumunija, Suomija ir Kroatija sutarė, kad registruos ir viešai skelbs susitikimus su lobistais savo pirmininkavimo metu. Išanalizavus iki šiol Kroatijos paskelbtus susitikimus, paaiškėjo, kad daugiausiai jų vyko Briuselyje su oficialiai užregistruotais aukštųjų technologijų (Apple, Microsoft, Huawei, Facebook), taip pat energetikos (Nord Stream 2, FuelsEurope, IOGP) įmonių atstovais.

–

Dėl Covid-19 valstybinės ir privačios įmonės mažina išlaidas. Valstybinė naftos perdirbimo įmonė INA (valdoma vengrų MOL) pranešė, kad kuro pardavimai pandemijos laikotarpiu sumažėjo 50%, o pajamos I-ąjį 2020 m. ketvirtį sumažėjo 66,5 mln. eurų. INA vadovybei algos sumažintos 25% trims mėnesiams, o darbuotojams iki metų pabaigos sustabdytas priedų mokėjimas. Panašių priemonių ėmėsi ir kitos su naftos pramone susijusios įmonės.

Sakartvelo ekonomikos ministrė skelbia, jog JAV įmonė „Cerberus Frontier“ pastatys nedidelę hidroelektrinę Sakartvelo Gurijos regione. Išsamiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Sakartvelo parlamentas priėmė pastatų energijos efektyvumo įstatymą. Plačiau čia (nuoroda).

–

Prancūzijos vystymo agentūra skirs 190 mln. eurų Sakartvelui kovai su pandemija, o taip pat paremti reformas energetikos srityje.

–

Europos Rekonstrukcijos ir plėtros bankas skirs Sakartvelui 90 mln. eurų sustiprinti energetikos tinklą bei statyti energijos perdavimo linijas visoje šalyje.

„MAZ“ sukūrė savo pirmąjį elektrobusą su vokišku varikliu. Išsamiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Rusija gegužę naftotiekiu „Družba“ eksportavo 20 proc. mažiau naftos – 9,45 mln. barelių per barą. OPEK+ susitarimas numato, kad šis rodiklis turi būti 8,5 mln.

Armėnija kreipėsi į Rusiją dėl naftos kainų sumažinimo (nuo 2019 m. moka 165 USD už 1000 kub/m), atsižvelgiant į strateginę partnerystę, koronaviruso krizę ir kritusias naftos kainas. Plačiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Statistikos komiteto duomenimis, 2020 m. balandžio mėn. palyginus su tų pačių metų kovo mėn. dujų ir dyzelino kainos Armėnijoje sumažėjo atitinkamai 17,1 ir 9,2 proc. Šių metų balandžio mėn., palyginus su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, benzino ir dyzelino kainos sumažėjo atitinkamai 21,5% ir 17%. Išsamiau čia (nuoroda).

–

EES Ekonominės tarybos susitikime Rusija atsisakė paremti Armėnijos ir Baltarusijos prašymą dėl bendro dujų kainų tarifo visai EES rinkai. Anot Rusijos Federacijos, bendras tarifas galėtų būti įvestas tik bendrojoje rinkoje su bendru biudžetu ir bendra mokesčių sistema. Iki šiol EES nebuvo pasiektas toks gilus integracijos lygis.

Balandžio mėn. automobilių pardavimai krito 37,5 proc., bet elektrines ir hibridines pavaras turinčių automobilių pardavimai išaugo dvigubai. „Scania“ užsakymai krito 23 proc. Bet pranešta, kad vėl pradėjo veikti visos „Volvo Cars“ gamyklos. Daugiau skaityti čia

–

Švedijos energetikos agentūra skyrė 575 mln. SEK (55 mln. EUR) nacionalinei elektra varomų automobilių testavimo laboratorijai SEEL Lindholmene (prie Geteborgo). SEEL bendradarbiauja su „Scania“, „Volvo cars“, „Volvo Group“, „CEVT“. SEEL turėtų pradėti veikti 2023 m., ji teiks paslaugas įmonėms iš automobilių, aviacijos ir jūrų sektoriaus, sudarys sąlygas mokslininkų ir aukštųjų mokymosi įstaigų tyrimams.

World Economic Forum publikuotoje energetinio perėjimo pažangos vertinimo ataskaitoje Prancūzija užėmė 8 vietą iš 115 šalių. G20 šalių tarpe aukštesnę pažangą pademonstravo tik UK.

–

Prancūzijos elektros energijos operatorius „Engie“ siekiantis skolą sumažinti 1 mlrd. Eur., svarsto masinį aktyvų atsisakymą ir veiklos stabdymą 25-iose iš 70 šalių, kuriuose veikia kompanija. Nors kompanijos vadovybė tai neigia, viena iš įmonės profesinių sąjungų kalba apie 15 tūkst. darbuotojų atleidimą, 9 tūkst. iš jų – Prancūzijoje.

–

Prancūzijos energetikos gigantas EDF paskelbė apie pateiktą prašymą dėl leidimo statyti 3,2 GW atominę elektrinę Sizewell C UK Rytų pakrantėje. Projektas bus modeliuojamas pagal EDF Hinkley Point C atominę elektrinę, kuri statoma Somersete, pietvakarių Anglijoje bei plėtojama su ilgamete EDF partnere China General Nuclear Power Corporation (CGN).

–

Paryžiuje įsikūrusi Tarptautinė energetikos agentūra perspėja apie lėtėjančias investicijas į energetikos projektus, dėl ko gali sulėtėti klimato kaitos tikslų įgyvendinimas bei atsirasti didesnis energetikos kainų svyravimas atsigaunant ekonomikai. TEA ataskaitoje teigiama, jog 2020 m. investicijos turėtų mažėti 20 proc. arba 400 mlrd. USD palyginti su 2019 m.

–

ArcelorMittal France vadovas teigia, jog Europos plieno pramonė susiduria su pavojais dėl pigaus plieno iš Turkijos, Kinijos ir Rusijos importo, o importas iš šių šalių vien per balandžio mėnesį padvigubėjo. Siūloma peržiūrėti importo kvotas, kad būtų išvengta tolesnio kainų mažėjimo. Tai taip pat svarbu siekiant užtikrinti Europos plieno sektoriaus konkurencingumą klimato kaitos priemonių įgyvendinimo kontekste.

–

Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras iš automobilių sektoriaus tikisi tam tikrų gamybos grandinių relokalizacijos atgal į Prancūziją manais už jiems suteikiamą finansinę paramą koronaviruso krizės padariniams atremti. Automobilių pramonei, susiduriančiai su dideliais struktūriniais pokyčiais (dyzelio vartojimo mažėjimas, elektrifikacija) šis ministro raginimas buvo paskelbtas dar praėjusių metų gruodį. Automobilių pramonės atstovai tikina, kad valstybė turi mažinti mokesčius ir suteikti pagalbą investicijoms, kad būtų galima išlaikyti sektoriaus konkurencingumą.

–

„Air France“ mainais į valstybės suteiktą paramą įsipareigojo 50 proc. sumažinti CO2 emisijas Prancūzijos oro erdvėje iki 2024 m., mažindama vidinių reisų pasiūlą šalies teritorijoje tais atvejais, kur yra geležinkelių transporto alternatyva, trumpesnė nei 2:30 val. kelio.

Astravo AE / sinchronizacija. Prezidentas E. Levits interviu BNS metu pažymėjo, kad Latvija nedarys kompromisų dėl Astravo AE saugumo, tačiau Vyriausybė vis dar svarsto, ar prisidėti prie bendro įsipareigojimo riboti jėgainės elektros patekimą į Baltijos šalių rinką. Premjeras K. Karinš pažymi, kad Vyriausybėje nėra vieningos pozicijos dėl trijų Baltijos šalių politinės deklaracijos dėl elektros pirkimo iš trečiųjų šalių.

–

Latvijos dujų PSO „Conexus“ apyvarta per I ketv. smuko 8,8% iki 16,196 MEUR. Pelnas sumažėjo 19,6% iki 5,097 MEUR.

Kaliningrado srityje pradėjus veikti naujoms šiluminėms elektrinėms, elektros kaina verslui labai išaugo. Taip pareiškė gubernatorius A. Alichanovas. Anot jo, regioninės valdžios institucijos jau kreipėsi į federalinę vyriausybę, kad sureguliuoti elektros tarifų padidinimą „kitokiais sprendimais“. Išsamiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Rusijos Federacijos vyriausybė prognozuoja, kad elektros eksportas iš Kaliningrado srities mažės. Rusijos Federacijos premjeras taipogi nurodė peržiūrėti elektros kainas regione. Kaliningrado verslas jau kuris laikas skundžiasi labai aukštomis elektros kainomis. Plačiau skaitykite čia (nuoroda).

Š. m. gegužę šalies parlamentas ministrui pirmininkui pristatė siūlomas įgyvendinti priemones šaliai išėjus iš karantino: siūlomi įvarūs investiciniai projektai, biurokratijos mažinimas, perėjimas link „žaliosios“ ekonomikos ir kt. Plačiau čia (nuoroda)

–

„Huawei“ su nauja programa „Huawei Fusion Solar“ sieks įsitvirtinti Portugalijos saulės energijos rinkoje. Išsamiau rasite čia (nuoroda).

Siekdami nacionalinių tikslų klimato srityje, Nyderlandai turės pirkti daugiau biomasės energijos gamybai. Daugiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Nyderlandų taikomųjų mokslinių tyrimų organizacijos (TNO) studija (nuoroda čia) apie aprūpinimą energija 2050 m. Ir kaip optimizuoti jūros vėjo jėgainių eksploatavimo laiką (nuoroda čia).

–

Amsterdamas sieks kurti socialiai, ekonomiškai ir ekologiškai tvarią turizmo pramonę. Užuot traukęs naktinių vakarėlių mėgėjus, Amsterdamas sieks tapti įdomia kryptimi kultūros ir istorijos mėgėjams. Plačiau čia (nuoroda).

–

Siekdama nacionaliniame klimato susitarime nustatytų tikslų, Nyderlandai buvo suskirstyti į 30 energetikos regionų. Kiekvienas regionas iki spalio 1 d. turi pateikti savo žaliosios energijos ateities plano projektą. 24 iš 30 energetikos regionų jau pasidalino išankstiniais planais, kurie rodo didesnį palankumą saulės nei naujų vėjo jėgainių įrengimui. Jei šios regioninės energetikos strategijos (AEI) bus įgyvendintos, vėjo ir saulės energijos santykis pasikeis nuo 60% vėjo ir 40% saulės, į 20% vėjo ir 80% saulės. Vis tik tinklų valdytojai nurodo, kad geresnis būtų lygesnis vėjo ir saulės energijos santykis, nes saulės energijai išgauti reikia daugiau infrastruktūros, ji yra brangi. Išsamiau skaitykite čia (nuoroda).

–

2019 m. beveik 1 mln. būstų Nyderlandų Karalystėje turėjo saulės baterijas. Plačiau galite sužinoti čia (nuoroda).

–

2019 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sumažėjo 3% (5,7 megatonos) iki 182,5 megatoninių CO2 ekvivalento. Nydarlandų Karalystė siekia, kad iki 2030 m. (lyginant su 1990 m.) šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas būtų sumažintas bent 25%. 2019 m. išmetamų teršalų kiekis sumažėjo 18% lyginant su 1990 m.

–

Šiaurės jūroje, Hollandse Kust (noord), bus be Vyriausybės subsidijos pastatytas mažiausiai 700 megavatų galios vėjo jėgainių parkas, kuris gamins atsinaujinančią elektrą Tai sudarys maždaug 2,5% viso dabartinio elektros energijos suvartojimo Nyderlandų Karalystėje. Konkursą laimėjusi įmonė bus paskelbta iki liepos pabaigos.

„PGNiG“ pristatė įmonės vandenilio strategiją

Š. m. gegužės 12 d. „PGNiG“ pradėjo darbus, susijusius su vandenilio panaudojimu energetikos ir automobilių sektoriuose. Nauja įmonės programa pavadinimu „Hydrogen – Clean Fuel for the Future“, susideda iš 5 dalių:

1) Vandenilio degalinė „Hydra Tank“. Labiausiai pažengęs projektas. „PGNiG“ pasirašė su britų-lenkų konsorciumu vandenilio degalinės projektavimo ir statybos darbais. Planuojama, kad degalinė iškils 2021 m. Varšuvoje, prie dabar esančios „PGNiG“ suslėgtų gamtinių dujų degalinės.

2) Vandenilio gamyba „InGrid –Power to Gas“. „PGNiG“ taip pat pradėjo tyrinėti galimybę saugoti ir transportuoti vandenilį naudojant gamtinių dujų tinklą. Vykdant projektą „InGrid –Power to Gas“ įmonės filiale Odolanove bus pastatytas įrenginys, kuriame 2022 m. turėtų būti pradėta gaminti „žaliasis vandenilis“. „PGNiG“ šiuo tikslu nori naudoti saulės baterijų pagamintą elektrą.

3) Vandenilio tyrinėjimas laboratorijoje „New Fuel Lab“. Savo ruožtu „PGNiG“ centrinė matavimo ir tyrimų laboratorija išplės savo analitinę veiklą, kad taptų pirmąja laboratorija Lenkijoje ir viena iš nedaugelio Europoje, tyrinėjanti vandenilio grynumą. Gavusi akreditaciją laboratorija ištirs alternatyvius PGNiG degalus, tačiau taip pat siūlys tokias paslaugas išorės subjektams.

4) Vandenilio pasaugojimas dujų saugyklose.

5) Vandenilio išnaudojimas pramoninėje energetikoje.

–

„Gaz-System“ pasirašė paskutinę šiaurinės Lenkijos GIPL dalies statybos sutartį. Š. m. gegužės 12 d. Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius „Gaz-System“ pasirašė 61 km atkarpos tarp vietovių Rudka Skroda–Konopki, GIPL dujotiekio dalies statybos rangovo sutartį su „IDS-BUD“ įmone.

Šiuo metu šiaurinėje GIPL dalyje yra perkeliamos nekilnojamo turto teisės statybos darbų reikmėms bei bus pradėti tiekti užsakyti vamzdžiai ir statybai reikalinga armatūra. Artimiausiomis savaitėmis „Gaz-System“ planuoja pasirinkti rangovus dviem pietiniams GIPL ruožams.

–

Švedija išdavė paskutinį Baltic Pipe statybos leidimą. Š. m. gegužės 7 d. Švedijos verslumo ir inovacijų ministerija išdavė statybos leidimą 85 km Baltic Pipe dujotiekio atkarpai per Švedijos Išskirtinę Ekonominę Zoną. „Gaz-System“ pabrėžia, kad jau anksčiau gavo visus Baltic Pipe administracinius sprendimus Lenkijoje ir Danijoje.

–

Lenkijos saulės jėgainių galia viršijo 1,8 GW. Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „PSE“ pranešė, kad š. m. gegužės 1 d. į tinklą buvo prijungta 1832,7 MW galios saulės jėgainių. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. augimas per metus siekė 181,42 proc.

 –

„PGE“: Neinvestuosime į atominę elektrinę, elektromobilių gamyklą. „Polska Grupa Energetyczna“ valdybos pirmininkas Wojciech Dąbrowski pareiškė, kad  yra atominės energetikos šalininkas. Pasak jo, atominė elektrinė privalo atsirasti Lenkijoje ir pakeisti senas anglines elektrines. Tačiau, pagal W. Dąbrowski, tokiai investicijai reikia didžiulių lėšų iš išorės, taip pat partnerio, kuris parūpins technologijas. Todėl „PGE“ neinvestuos į branduolinį projektą. Taip pat W. Dąbrowski atmetė galimybę, kad „PGE“ investuos į Lenkijos elektromobilių gamyklą.

 –

Danija ketina Baltijos ir Šiaurės jūrose statyti energetines salas, vienoje iš jų siūlo dalyvauti Lenkijai. „Financial Times“ praneša, kad Danijoje bus pastatytos dvi didelės energetikos salos. Projektas bus finansuojamas pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę. Bornholmas, Danijos sala Baltijos jūroje, ir nauja dirbtinė sala Šiaurės jūroje taps didelių vėjo jėgainių centrais. Aplink kiekvieną iš salų bus pastatytos 2 GW galios vėjo jėgainių parkai. Projektą ketinama įgyvendinti iki 2030 m. Danija paskelbė, kad įgyvendinant energetikos salą Bornholme bendradarbiaus su kitomis šalimis, įskaitant Lenkiją, Švediją, Nyderlandus ir Vokietiją. Šios šalys galės panaudoti dalį naujos infrastruktūros projekto pajėgumų.