2020 m. birželis

Metsamoro atominė elektrinė liepos mėn. bus sustabdyta planiniam prevenciniam remontui. Tai yra standartinė degalų perkrovimo ir remonto procedūra, kad gamyklos įranga būtų stabili. Remontas atliekamas dėl AE modernizavimo ir įrenginio eksploatavimo laiko prailginimo. Generalinis modernizacijos rangovas yra UAB „Rusatom Service“, priklausanti Rusijos „Rosatom Corporation“ dukterinei įmonei.

–

2020 m. gegužės mėn. benzino ir dyzelino kainos ARM, palyginti su balandžio mėn., sumažėjo atitinkamai 9,8% ir 15,4%. Palyginus su 2019 m. gegužės mėn., nukrito atitinkamai 31,1% ir 31,8%.

–

Armėnijos elektros energijos tinklai CJSC (ENA), vieninteliai elektros energijos tiekėjai šalyje, gaus 25 mln. USD paskolą iš EBRD ir 20 mln. USD paskolą iš Azijos plėtros banko, pranešė pirmadienį. Paramos tikslas – stiprinti likvidumą ir užtikrinti verslo tvarumą, COVID-19 pandemijos ir ekonominės krizės aplinkybėmis.

–

JAE švarios energijos grupė „Masdar“ investuos 300 mln. USD į atsinaujinančios energijos plėtrą Armėnijoje. „Masdar“ pagal susitarimą su Armėnijos nacionalinių interesų fondu pirmojoje sandorio dalyje numato 200 MW galios saulės jėgainės statybą.

–

Metsamoro AE II-ojo bloko modernizavimui skirtos Rusijos paskolos (270 mln. USD yra paskola ir 30 mln. USD yra dotacija), ARM panaudos tik 60 proc. Likusią lėšų dalį skirs iš biudžeto.

Federalinė Vokietijos Vyriausybė po ilgų svarstymų ir diskusijų patvirtino nacionalinę vandenilio kaip energijos šaltinio panaudojimo strategiją. Strategijoje numatyta skirti papildomą finansavimą vandenilio technologijų tyrimams ir diegimui Vokietijoje. Nacionaliniams projektams numatyta skirti iki 7 mlrd. eurų; tarptautiniams projektams, kuriuose dalyvautų Vokietijos įmonės – iki 2 mlrd. eurų.

–

Vokietijos dienraštyje „Handelsblatt“ rašoma, kad JAV senatoriai T. Cruz ir J. Shaheen pateikė įstatymo projektą dėl sankcijų prieš dujotiekio Nord Stream 2 (toliau – NS2) griežtinimo. Straipsnyje teigiama, kad įstatymo projekte „Protecting Europe‘s Energy Security Clarification Act“ numatoma griežtinti sankcijas įmonėms, susijusioms su NS2 projektu ir tokių įmonių, kurioms būtų taikomos ekonominės sankcijos, spektras labai išplečiamas – sankcijos būtų taikomos nuo vamzdynų tiekimo iki jūrų uostus aptarnaujančių įmonių ir pan. Ir tai neišvengiamai turės poveikį kai kurioms Vokietijos įmonėms. JAV ketinimas griežtinti sankcijas susilaukė aštrios Vokietijos parlamento Bundestago narių reakcijos. Valdančiosios SPD frakcijos atstovas ekonomikai ir politikai B. Westphal pareiškė, kad griežtai smerkia eilinį JAV senatorių bandymą sankcijų dėka sustabdyti dujotiekio NS2 tiesimą. Anot B. Westphal, Vokietija turi suverenią teisę užsitikrinti šalies aprūpinimą gamtinėmis dujomis. Berlynas arba Briuselis, o ne Vašingtonas priima sprendimus šiuo klausimu. JAV neturėtų kištis į Europos energetikos politikos formavimą. Federalinė Vokietijos Vyriausybė laikosi nuostatos, kad NS2 projektas prisideda stiprinant Europos energetikos saugumą. Vis tik ne visos Europos šalys pritaria šiai nuostatai – Lenkija ir kitos rytų Europos šalys ne kartą pasisakė prieš NS2. Tokios pozicijos laikosi ir Vokietijos Žaliųjų partija.

–

2020 m. birželio 3 d. Vokietijos valdančioji koalicija sutarė dėl priemonių paketo, skirto šalies ekonomikos atsigavimui. Priemonių paketo tikslas – vidaus vartojimo skatinimas. Jo vertė – 130 mlrd. eurų. Pagrindiniai priemonių paketo aspektai:

- Pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas: 2020 m. liepos 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu PVM mažinimas nuo 19 proc. iki 16 proc.

- Šeimoms, turinčioms vaikų, skiriama papildoma vienkartinė 300 EUR išmoka už kiekvieną vaiką

- Elektros kainos mažinimas vartotojams (tiek įmonėms, tiek gyventojams); atsinaujinančios energetikos skatinimas

- Dalies kainos kompensavimas įsigyjant naujus e-automobilius (kompensacija sieks 3000 – 6000 EUR, priklausomai nuo perkamo automobilio kainos)

- Numatyta skirti 50 mlrd. eurų investicijoms (skaitmeninimas, žaliosios ekonomikos skatinimas, inovacijos)

- Papildomos išmokos verslo įmonėms, nukentėjusioms dėl COVID-19 viruso plitimo sukeltos pandemijos. Išmokos bus skirtos toms įmonėms, kurių veikla bus atnaujinama paskutiniuose ribojimų švelninimo etapuose (klubai, parodų organizatoriai, etc.). Tam tikslui numatoma skirti 25 mlrd. eurų; įmonėms bus skiriama 150 000 eurų vienkartinė išmoka 3 mėnesių papildomų kaštų padengimui

- Sveikatos apsaugos sistemos stiprinimas; papildomo finansavimo skiepų nuo COVID-19 viruso tyrimams skyrimas. Numatyta skirti 750 mln. eurų moksliniams tyrimams šioje srityje.

2020 m. birželio 29 d. Vokietijos Bundestagas ir Bundesratas pritarė sutartam priemonių paketui.

SGD terminalas pilnai apkrautas 3 metams į priekį, gauta užsakymų iki 2035 metų. LNG Croatia pranešė, kad 2021-2023 m. SGD terminalo apimtys yra pilnai rezervuotos (2,6 mld. m3). Be to, Kataro įmonė Powerglobe Qatar LLC 2021-2035 m. iš viso rezervavo 10,1 mlrd. m3 dujų.

–

Kroatija ruošiasi išpirkti akcijas iš Vengrijos naftos kompanijos MOL. Premjeras A. Plenkovičius dalyvavo posėdyje, kuriame Niujorke įsikūrusios pasaulinės finansų patarimų ir turto valdymo įmonės „Lazard“ atstovai pateikė savo rekomendacijas dėl galimo Kroatijos naftos bendrovės INA akcijų išpirkimo iš Vengrijos įmonės MOL, kuri šiuo metu valdo kontrolinį INA akcijų paketą. Akcijų vertė viešai neskelbiama.

Žemės ūkio ministras I. Nagy ES komisijos siekį „Žaliojo Susitarimo“ standartus taikyti žemės ūkiui kaip įmanomai greičiau ir išlaikyti tik vienerių metų pereinamąjį periodą išmokoms, laiko „neatsakingu“. Pasak jo, Vengrija ir kitos šalys reikalauja, kad perėjimas prie naujosios žemės ūkio politikos truktų tris metus, išlaikant tą pačią išmokų schemą.

–

Vengrijos energetikos kompanija MOL paneigė Turkijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad MOL nuo 2021 m. prisijungs prie TurkStream. Vengrijos vyriausybė siekia gauti prieigą prie TurkStreamper Serbiją -tam reikia pastatyti 15 km jungtį (planuojami kaštai –15mlrd. Ft. (~42,25mln. EUR). Jungties metinis pralaidumas būtų 6 mlrd. m3, t.y.~60% dabartinio Vengrijos poreikio.

–

2024 m. Vengrija bus pajėgi į Slovakiją eksportuoti tris kartus daugiau dujų nei dabar –5 mlrd.m3 kasmet, kai tik TurkStream dujotiekis pasieks Vengriją.

–

Parama elektrinių automobilių įsigijimui – iki 2,5 mln.Ft (t.y. ~7,04tūkst. EUR) – pasirodė esanti labai patraukli: vien per kelias pirmąsias valandas daugiau nei 1400 prašytojų užregistravo paraiškų beveik visam numatytam biudžetui. Inovacijų ir technologijų ministerija pažadėjo išplėsti bendrą šios programos biudžetą.

–

Už Pakšo atominės elektrinės plėtros projektą atsakingas ministras be portfelio J.Šuli pranešė, kad įmonė „Pakš II“, atsakinga už Pakšo AE plėtros darbus, paraišką galutiniam leidimui atominės jėgainės statybai pateiks iki birželio 30 d. Buvo planuota, kad dviejų Rosatom‘o 1200 MW reaktorių statyba bus pradėta 2017 m. „Pakš II“ tikisi gauti leidimą pagrindinio objekto statybai 2021 m. rugsėjo mėn.

–

URiP ministras P. Sziijartopo susitikimų Maskvoje metu paskelbė, kad pasiektas susitarimas su Gazprom, jog nuo š.m. spalio iki 2021 m. spalio Vengrija įsigys 4,2 mlrd. m3dujų. Jis teigė, kad siekia pasirašyti susitarimą 15-ai metų, kurį kas 5 m. galima būtų atnaujinti arba nutraukti. Kartojo, kad visi sprendimai dėl Serbijos-Vengrijos tinklų sujungimo 15 km dujotiekiu priimti, projektavimas jau vyksta.

–

Kipro gamtinių dujų infrastruktūros kompanija (ETYFA) birželio mėn. paskelbė tęsianti SGD terminalo rangos darbus, kuriuos atlieka konkursą laimėjęs tarptautinis konsorciumas, susidedantis iš JV China Petroleum Pipeline Engineering Co Ltd, METRON S.A., Hudong-Zhonghua Shipbuilding Co. Ltd ir Wilhelmsen Ship Management Limited. SGD terminalo sukūrimas – stambiausias Kipro energetikos projektas, kurio bendra vertė 289 mln. EUR. Dalį lėšų, 101 mln. EUR, projektui skiria ES, 43 mln. EUR įneša Kipro elektros tarnyba, likusią sumą bus skolinamasi iš Europos Investicijų Banko bei Europos Rekonstrukcijos ir plėtros banko.

Grupė „Carrefour“ skelbiasi didinanti savo įsipareigojimus klimato kaitos tikslais. Kompanijos planuose stiprinti vietinės produkcijos pasiūlą, mažinti pakuočių ir plastiko naudojimą, ieškoti naujų augalų alternatyvų, 20 proc. iki 2030 m. mažinti krovinių vežimo srautus bei per dvejus metus apsirūpinti 300 krovininių automobilių, varomų biometanu.

–

Prancūzijos ekologinio perėjimo ministerija pradėjo 250 mln. Eur vertės paramos įmonėms įgyvendinančioms ekologinių priemonių diegimo tikslus programą. Pagrindinės plano priemonės:

• „žaliosios paskolos“, kuriomis siekiama skatinti įmones mažinti poveikį aplinkai. Priemonės apimtis 100 mln. Eur, paskolos įmonei dydis 10tūkst. -1 mln. Eur, paskolos grąžinimo atidėjimas iki 10 metų;
• Paskolos, kurioms siekiama didinti įmonių energetinį efektyvumą. Priemonės apimtis 140 mln. Eur., taikoma ne jaunesnėms kaip 3m. įmonėms, paskolos dydis 10 tūkst.-500 tūkst.
• Kurti įmonių, sėkmingai įgyvendinusių ekologinio perėjimo tikslus, tinklą skleidžiant informaciją apie ekosistemos privalumus.

–

Prancūzijos vyriausybė įsipareigojo skirti 100 mln. Eur skatinant pramonės sektorių inovacijas paramos R&D veiklai forma. 320 mln. Eur. (iki 2023 m.) fondas taip pat numatytas technologinių tyrimų bei ekologinio perėjimo tyrimų institutams, kurie yra paskirstyti atsižvelgiant į konkrečias tyrimų sritis.

–

Prancūzija skelbia apie planus iki 2035 m. sukurti klimatui neutralų orlaivį, kuris būtų varomas vandeniliu. Planuojamas 1,5 mlrd. paramos aeronautikos sektoriaus planas R&D veiklai apima siekį modernizuoti 1300 Prancūzijos įmonių šiame sektoriuje, sujungiant jas į „totemo“ projektą, galintį tapti prancūzų ir Europos inžinerijos kompetencijos simboliu.

–

Prancūzijos ir Vokiečių dujų perdavimo operatoriai GRTgaz ir Creos paskelbė “MosaHYc” projektą, kuriuo siekiama esamus dujotiekius, jungiančius Völklingen, Perl (Sarre žemė DE pietvakariai), Bouzonville ir Carling (FR Moselle departamentas) konvertuoti vandenilio transportavimui, kuris bus naudojamas transporto ir pramonės reikmėms. Sprendimus dėl investicijų tikimasi priimti iki 2022 m. Ilgalaikėje perspektyvoje projektu tikimasi atverti kelią kitoms gamtinių dujų vamzdynų pertvarkymo į 100% vandenilio transportavimą galimybėms, užtikrinant spartesnę vandenilio rinkos plėtrą Europoje.

–

Siekiant išsaugoti ekonominės zonos aktyvumą uždaromos seniausios (43 m. eksploatavimo) Prancūzijos branduolinės elektrinės Fessenheim teritorijoje (II reaktorius sustabdytas 06.29), skelbiama apie investicijas steigiant naujos kartos medienos granulių gamyklą, kurią startuoti planuojama 2023-2024 m.

„Elering“ vadovas dėl nepasiekto Baltijos šalių susitarimo elektros pirkimo klausimu kaltę verčia Lietuvai. Plačiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Ekonomikos ministerija susirūpinusi dėl nesutarimų prekybos elektra metodologijos klausimo ir kviečia Lietuvą ieškoti būdų, kaip atsižvelgti į savo ir kitų šalių įstatymų bei ES vidaus rinkos taisyklių reikalavimus dėl prekybos elektra iš trečiųjų šalių srityje. Išsamiau skaitykite čia (nuoroda).

Lukoil, išgaudamas naftą Baltijos jūroje, pažeidžia Rusijos Federacijos aplinkosauginius reikalavimus. Tokią išvadą padarė Rosprirodnadzor, atlikęs naftos platformos D6 patikrinimą.

–

Kaliningrado srities verslas skundžiasi, kad yra priverstas mokėti už Rusijos Federacijos energetinius projektus. Elektros kaina metų pradžioje padidėjo apie 20–30 proc., o nuo liepos 1 d. elektros tarifai didės dar 10 proc.

–

Kaliningrado pramonės ir prekybos rūmų vadovas: elektros kainų kilimas regiono verslui yra nepakeliamas, Kaliningrade gaminamos prekės tampa nekonkurencingos.

–

Kaliningrado regioninė Dūma paprašė Rusijos Federacijos premjero apriboti elektros kainų verslui didėjimą, atsižvelgiant į infliaciją.

Nuo rugpjūčio 1 d. „Triodos“ bankas nebeteiks 100% hipotekos namams, kurių energinis ženklas yra C ar žemesnis, nebent būsimasis namo savininkas pateiks konkrečius planus kaip namą pavers tvaresniu. Išsamiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Projektui „COBRA“ suteikta 11,8 mln. EUR parama naujos kartos kobalto neturinčioms baterijoms kurti. Projektas tęsis iki 2024 m. sausio mėn. Plačiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Vyriausybės planai palaipsniui nutraukti dujų naudojimą maisto ruošimui gali būti priimami labai skirtingai. Nors 76% namų ūkių pasirengę pereiti prie elektros, tik 49% palaiko vyriausybės ambicijas naudoti ekologiškesnius energijos šaltinius, o 27% prieštarauja tam. Jaunimas, žmonės, turintys aukštąjį universitetinį ir turintys didesnes pajamas, labiau linkę atsisakyti dujų. Vyresnio amžiaus žmonės pereiti linkę mažiau.

–

2019 m. Nyderlandai sunaudojo 16% daugiau energijos pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių, tačiau bendra ekologiškos energijos gamyba vis dar sudaro tik 8,6% sunaudojamos energijos.

–

2019 m. komercinių ir pramoninių saulės energijos sistemų pajėgumai pirmą kartą viršijo privačių būstų saulės energijos sistemų pajėgumus. Bendra galia padidėjo 2265 – iki 6 874 megavatų (MW), ty 49% lyginant su ankstesniais metais. Verslo saulės energijos įrenginių augimas buvo didesnis (+59%.) nei gyvenamųjų namų (+39 %).

Japonija paskelbė naują tarptautinių energijos išteklių strategiją. Kadangi Japonija importuoja 100% iškastinio kuro, kuris sudaro apie 90% energijos gamybos šalyje, tokia strategija yra ne mažiau svarbi negu vietinės energijos gamybos strategija. Japonijai, kaip didžiausiai LNG importuotojai pasaulyje, ateityje kyla grėsmė prarasti įtakingo pirkėjo statusą, nes kitų šalių LNG suvartojimas augs, o Japonijos mažės dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus ir augančio energetinio efektyvumo. Dėl šios priežasties dar svarbesnė taps energetinė diplomatija su JAV, Rusija ir Persijos įlankos valstybėmis. Japonija išteklių strategija atkreipė dėmesį į retųjų metalų (kobalto, ličio, volframo, nikelio) prieinamumo geopolitinį aspektą. Pasaulyje daugėjant elektromobilių, pramoninių baterijų ir elektronikos pramonei darant vis didesnę geopolitinę įtaką, minėti metalai, reikalingi jų gamybai, taps dar vertingesni. 60% pasaulio kobalto išgaunama Kongo Demokratinėje Respublikoje, kurioje didelę įtaką turi Kinija; Kinija valdo 90% pasaulio volframo rūdos ir 60% fluorescencinių mineralų, todėl Japonija pramonei išteklių diversifikacija ne mažiau svarbi negu gamybos diversifikacija. Taip pat vienas iš sprendimų yra intensyviau tobulinti baterijų cheminę sudėtį vengiant retųjų elementų naudojimo.

„Enea“ ir „Iberdrola“ pasirašė ketinimų protokolą dėl offshore vėjo jėgainių derybų. Š. m. birželio 3 d. Lenkijos valstybės valdomas energetikos koncernas „Enea“ ir Ispanijos įmonė „Iberdrola“ pasirašė ketinimų protokolą, kuriame pradedamos derybos dėl 3,3 GW galios vėjo jėgainių Baltijos jūroje parkų statybos. Pasirašytame ketinimų protokole numatytos išskirtinės „Enea“ teisės bendradarbaiuti Lenkijoje su „Iberdrola“ bei numato „Enea“ įmonės mažumos akcininko rolę potencialiose „Enea“ ir „Iberdrola“ jūrinėse vėjo jėgainių parkuose. Pažymėtina, kad šiuo metu „Enea“ neturi koncesijų Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje.

–

Lenkijos saulės jėgainių galia pasiekė beveik 2 GW. Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „PSE“ pranešė, kad š. m. birželio 1 d. į tinklą buvo prijungta 1953,1 MW galios saulės jėgainių. PL Klimato ministerijos duomenimis apie 1,2 GW galios yra vartojančių gamintojų namų ūkiuose įsteigtos saulės jėgaines, o likusieji apie 0,9 GW yra didelių apie 1 MW galios saulės jėgainių parkai.

–

„PGE“ gavo jūrinės vėjo jėgainių parko Baltica-1 prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas. Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „PSE“ išdavė prijungimo prie perdavimo tinklo sąlygas potencialiai jūrinei vėjo jėgainių parkui Baltica-1. Potencialaus „PGE“ priklausančio jėgainių parko galia –896 MW. Potencialus parkas yra notolęs apie 80 km nuo kranto, o jo įgyvendinimas planuojamas po 2030 metų.

 –

Lenkijos AEI galia perkopė 10 GW, tikimasi šiemet pasiekti 15% AEI rodiklį. Lenkijos Vyriausybės AEI reikalų įgaliotinis ir klimato viceministras Ireneusz Zyska pranešė, kad Lenkijos atsinaujinančių energetikos išteklių galia perkopė 10 GW. Taip pat viceministras pranešė, kad dėl koronaviruso pandemijos sumažėjusio elektros energijos poreikio bei stipraus vėjo sausio, vasario ir kovo mėn. Lenkija šiemet turėtų pasiekti 15 proc. AEI pagamintos elektros energijos tikslą.

Darbą pradeda naujas 100 megavatų saulės jėgainių parkas. Plačiau skaitykite čia (nuoroda)

Birželį sukako du mėnesiai, kai Jungtinės Karalystės energetikos sektorius visiškai nenaudojo anglies. Tai yra kryptingų britų pastangų diversifikuoti sektorių bei pereiti prie atsinaujinančios energijos šaltinių, taip pat ir dėl koronaviruso sustojusiospramonėsdėka pasiektasrezultatas. Dar 2010 m. iš anglies buvo išgaunama 40% reikiamos energijos. Plačiau čia (nuoroda)