2020 m. balandis

Gazprom-Armenia informuoja apie ketinimus kelti dujų kainą. Šiuo metu 1000 kub/m iš Gazprom perka už 165 USD. Armėnijos rinkoje tos pačios dujos parduodamos už 300 USD.

–

Armėnijos Premjeras N. Pashinyan telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu V. Putinu, kad aptartų Rusijos gamtinių dujų kainą Armėnijai. N. Pashinyan tarėsi dėl mažesnės dujų kainos išgyvenant ekonominę krizę ir pasiūlė už dujas mokėti Rusijos rubliais, o ne JAV doleriais. Šis klausimas sprendžiamas kuriant bendrą Eurazijos ekonominės sąjungos šalių gamtinių dujų rinką, kuri turėtų būti sukurta iki 2025 m.

–

Valstybinės ekonominės konkurencijos apsaugos komisijos duomenimis, įprasto benzino kaina nukrito iki 310 dramų už litrą, aukščiausios klasės benzino iki 330 dramų, o dyzelinio kuro iki 370 dramų. Atitinkamai 2018 m. kaina buvo 450 dramų, 470 ir 460 dramų (1 USD - 496,58 dramų).

2019 m. prie bendro tinklo prijungtų saulės jėgainių panelių skaičius išaugo 19 tūkst. ir pasiekė 44 tūkst. Tai viršijo prognozes. Manoma, kad ir 2020 m. išliks panaši tendencija, nes stiprėja importas iš Kinijos.

–

„Stena Renewables“ į naują 47 vėjo jėgainių parką „Vindpark Tvinnesheda“ (210 MW) investuos 2,2 mlrd. SEK (202 mln. EUR). Projektas vykdomas kartu su Eon ir „Svenska Kraftnät“.

Už Pakšo atominės elektrinėsplėtros projektą atsakingas ministras be portfelio J.Šuli pranešė, kad ES leido parengiamuosius Pakšo AE plėtros darbus pradėti 2021 m. pradžioje, dar prieš suteikiant galutinį leidimą atominės jėgainės statybai. Už projektą atsakinga įmonė „PakšII“ iki birželio mėn. pateiks paraišką statybos leidimui gauti valstybinei atominės energijos tarnybai OAH.  Jei nebus rasta jokių problemų techninėse detalėse, tai antžeminiai darbai galės būti pradėti po šešių mėnesių. Manoma, kad žemės darbai, įskaitant 8 mln. m3  grunto iškasimą ir dirvožemio struktūros stabilizavimą, užtruks 18–26 mėnesius. Buvo planuota, kad dviejų Rosatom‘o 1200 MW reaktorių statyba bus pradėta 2017 m.„PakšII“ tikisi gauti leidimą pagrindinio objekto statybai 2021 m. rugsėjo mėn.

–

Po Vengrijos ir Serbijos ministrų susitikimų balandžio 23 d. ir balandžio 30 d. aiškėja, kad „Turk-Stream“ dujotiekio vengriškoji dalis turėtų būti baigta 2021 m. spalį, o Serbija savąjį infrastruktūros prisijungimo prie „TurkStream“ projektą turėtų užbaigti per artimiausią mėnesį ar du.

–

Šveicarijos fotovoltinės plėvelės gamintojas „Flisom“ investuos 12,5 mlrd. Ft (~34,72mln.EUR), į savo pirmąją gamyklą Vengrijoje, Kečkemete, paskelbė URiP ministras P.Szijjarto. Vyriausybė projektui, sukursiančiam 140 darbo vietų, skirs 3,5 mlrd. Ft (~9,72mln.EUR), t.y. ~28%. Gamykla gamins ypač lengvą elektrą generuojančią plėvelę, kuri sveria 98 % mažiau nei įprastos saulės baterijos. Ši plėvelė gali būti supjaustyta pagal norimą dydį ir montuojama ant transporto priemonių ir elektrinės buitinės technikos.Vengrija siekia iki 2030 m. pasiekti 90 % anglies dvideginio neutralumo gaminant elektros energiją iš branduolinių ir saulės šaltinių.

–

JAV įmonė „Lime“ iš Budapešto gatvių surinko savo elektrinius paspirtukus, iš anksto nieko nepranešus vartotojams ir be skelbimo vengrų kalba. Bendrovė kovo 19 d. nutraukė savo žaliųjų paspirtukų nuomą visose savo veiklos šalyse, išskyrus P.Korėją. Kai kurie vartotojai, įsigiję abonementus (naudotojų srautas karantino metu buvo gerokai išaugęs), nusivylė, tačiau teisinius ginčus pradėti su įmone, kuri Vengrijoje oficialiai neregistruota, sudėtinga – nuomos paslaugą čia teikia Olandijos įmonė.„Lime“ konkurento„Breezy“ elektrinių paspirtukų Budapešto gatvėse taip pat neliko.

–

Nemokamas elektrinių automobilių įkrovimas„e-Mobi“ įkrovimo stotelėse (Vengrijoje tokių –336) baigėsi. Nuo 05-01 „E-Mobi“ įkrovimo stotelėse bus taikomi tokie patys mokesčiai, kaip ir „Mobiliti“ stotelėse. „Mobiliti“ ir „e-Mobi“ savininkas Vengrijoje turi 500 įkrovimo stotelių.Budapešto ir šiaurės Vengrijos elektros paskirstymo įmonė „Elmu-Emasz“ elektromobilių įkrovimo prievaduose 1 kW parduoda už 99 Ft [~0,28EUR] (už tradicinį elektros energijos naudojimą namų ūkiai turi mokėti 37,54 Ft [~0,10EUR] už kW). Greitojo įkrovimo stoteles greitkeliuose valdanti bendrovė „Ionity“ 1 kW parduoda už 280 Ft[~0,78EUR].

Nuo gegužės elektromobilius į EAES bus galima importuoti be muitų. Plačiau čia (nuoroda).

Estijos ir Suomijos energetikos įmonės kreipėsi į Latvijos vyriausybę ir PSO prašydamos atidėti vieneriems metams beveik visą gegužės mėn. planuojamą dujotiekio „Balticconnector“ atkarpos uždarymą. Pažymima, kad įspėjimas dėl planuojamo remonto buvo pateiktas per vėlai. Be to, atkarpos uždarymas atneštų kelių milijonų eurų nuostolius ir keltų pavojų dujotiekio patikimumui. Latvija planuoja remontuoti atkarpą Vireši-Talinas.

Dujų pardavimai Rusijos vidaus rinkoje tapo pelningesni nei eksporto pardavimai dėl staigaus kainų kritimo Europoje. Plačiau čia (nuoroda).

LNG Croatia pradėjo dujų apimčių rezervavimo procedūrą

Įmonė paskelbė, kad iki birželio 15 d. reikia rezervuoti metines ilgalaikes išdujinimo apimtis. Trumpalaikes apimtis galima rezervuoti bet kuriuo metu. Pranešama, kad „MET Croatia“ jau rezervavo apimtis 2021, 2022 ir 2023 metams – pateikiami skaičiai. Išsamiau rasite čia (nuoroda).

Nuo gegužės 4 d. „Galp Energia“ stabdys naftos apdirbimo gamyklos Sinėje veiklą vienam mėnesiui. Drauge su nuo balandžio 10 d. Matosinjos vietovėje sustabdytu mažesniu naftos apdirimo objektu, abiejų objektų veiklos sustabdymas siekia 20 % visos naftos perdirbimo pramonės Iberijos pusiasalyje pajėgumų. Plačiau – https://www.reuters.com/article/health-coronavirus-portugal-galpenergia/portugals-galp-to-halt-sines-refinery-for-a-month-due-to-lack-of-storage-idUSL5N2C900N

Balandžio 29 d. užfiksuotas daugiau nei 19 dienų laikotarpis, kai JK naudojo energiją, kuri yra išgauta be jokio iškastinio kuro pagalbos. Pramonėje įvykus sąstingiui ir sumažėjus elektros energijos poreikiui, susidarė palankios sąlygos energetinius šalies poreikius patenkinti energija, gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Plačiau - https://www.theguardian.com/business/2020/apr/28/britain-breaksrecord-for-coal-free-power-generation

Pilnai elektrinių registruotų transporto priemonių skaičius Nyderlanduose 2020 m. sausio 1 d. pasiekė 107 tūkst. Tai yra 62 tūkst. (140 %) daugiau nei 2019 m. Įkraunamų hibridinių elektrinių transporto priemonių (PHEV) skaičius sumažėjo 3% iki 91 tūkst. Daugiau rasite čia (nuoroda).

–

Namų ūkiai, turintys elektrinį automobilį ar saulės baterijas ir išmanųjį elektros skaitiklį, netrukus galės parduoti perteklinę elektros energiją. Nyderlandų nacionalinis tinklo operatorius „TenneT“ sukūrė platformą, vadinamą „Equigy“, per kurią milijonai žmonių visoje Europoje gali tapti aktyvūs elektros energijos tiekėjai rinkoje. Išsamiau rasite čia (nuoroda).

–

Po Vyriausybės priimtų sprendimų, trys iš penkių Nyderlandų anglies pagrindu veikiančių elektros jėgainių turės ženkliai mažinti gamybos apimtis arba užsidaryti tam, kad būtų galima efektyviai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą šalyje. Karališkojo Nyderlandų meteorologijos instituto (KNMI) atlikti palydoviniai tyrimai rodo, kad anglies dioksido ir azoto dioksido išmetimai jau yra žymiai sumažėję priemonių kovoje su Covid-19, bet šis sumažėjimas be papildomų priemonių bus tik laikinas. Taip pat bus imamasi tokių iniciatyvų kaip dotacijos, skirtos padėti šiltnamių augintojams pereiti prie led apšvietimo ir namų ūkiams, kurie keičia senus šaldytuvus ir šaldiklius. Taip pat planuojama daugiau investuoti į plastiko perdirbimą.

–

Amsterdamo merų kolegija pristatė priemonių rinkinį, kuriuo siekiama iki 2030 m. perpus sumažinti žaliavų naudojimą ir iki 2050 m. Amsterdame sukurti visiškai žiedinę ekonomiką. Priemonių spektras apima gyventojų skatinimą mažiau švaistyti maistą, kiek įmanoma remontuoti senus daiktus, plėtoti „antrų rankų“ parduotuves, didinti statybų tvarumo reikalavimus, etc. Daugiau rasite čia (nuoroda).

–

Vyriausybė ketina atidėti planus įvesti anglies mokestį 300 taršiausių įmonių.

–

Amsterdamo gyventojams nebereikės atskirti plastiko perdirbamų atliekų po to, kai miestui priklausanti atliekų tvarkymo įmonė AEB pradės naudoti naują įrangų, atskiriančią plastiką nuo kartoninių gėrimų pakuočių.

Saudo Arabijos investicinis fondas PIB investuoja į didžiausias Europos naftos kompanijas. Šaltinių duomenimis, investicijos į Prancūzijos „Total“, Nyderlandų „Royal Dutch Shell“, Norvegijos „Equinor“ bei Italijos „Eni“ siekia beveik 1 mlrd. Eur. Daugiau rasite čia (nuoroda).

–

Prancūzijos elektros energijos vartojimui sumažėjus 20 proc., Prancūzijos elektros tiekimo operatorius EDF planuoja vasarą ar rudenį stabdyti kai kuriuos branduolinius reaktorius. Įmonė planuoja, jog metinis elektros energijos suvartojimas sieks 300 TWh (metų pradžioje prognozė siekė 375-390 TWh). Mažėjantis elektros energijos suvartojimas ir krentančios elektros kainos į sunkią padėtį stato kompaniją, kurios skolos jau siekia per 40 mlrd. Eur. Ekspertų nuomone, kompanijai iki 2020 pabaigos gali būti būtinos papildomos valstybės investicijos užtikrinti likvidumui ir išvengti skolų spiralės. Išsamiau rasite čia (nuoroda).

–

Prancūzijos naftos pramonės gigantas „Total“ per savo antrinę atsinaujinančios energetikos įmonę „Total Quadran“ skelbiasi apie planus plėtoti 131 MW saulės energijos projektus (tai sudaro per 20 proc. paskutinio Prancūzijos energetikos reguliavimo komisijos kvietimo teikti paraiškas etapo projektų). Vienas iš artimiausių ir didžiausių kompanijos projektų - 50 MW saulės jėgainės Valenciennes (Šiaurės Prancūzijoje) statyba iki 2022. Tais pačiais metais planuojama baigti didžiausias kompanijos saulės jėgainės projektas Paryžiaus regione (25 MW). „Total“ pasaulyje valdomas atsinaujinančios energetikos parkas siekia 3 GW. Paskutiniame energetikos reguliavimo komisijos kvietimų teikti paraiškas etape „Total“ konkurento „Engie“ laimėta saulės energijos projektų apimtis siekia 165 MW. „Engie“ pasaulyje valdomų saulės jėgainių projektų galia siekia 26,9 GW, per artimiausius kelis metus kompanijos planuose juos padidinti 3 GW. Prancūzijoje elektros energijos operatoriaus „EDF“ per antrinę įmonę „EDF renewables“ valdomo saulės jėgainių parko projektinė galia 2 GW. Kompanijos planuose iki 2035 m. valdyti 30 proc. atsinaujinančios energetikos rinkos Prancūzijoje.

–

Paskelbta Prancūzijos daugiametė energetikos programa 2028, kurioje numatomas siekis mažinti šalies priklausomybę nuo branduolinės energetikos bei plėtoti atsinaujinančios energetikos projektus. Prancūzija tikisi energetikos išteklių suvartojimą iki 2023 m. sumažinti 7,5 proc. bei 16,5 proc. iki 2028 m. Užsibrėžti tikslai iki 2028 m. pirminių iškastinės energijos šaltinių atžvilgiu palyginti su 2012 m.: gamtinės dujos - 22 proc.; nafta - 34 proc.; anglis - 80 proc. Priklausomybę nuo branduolinės energetikos tikimasi sumažinti 20 proc. iki 2035 m. Taip pat paskelbta mažų anglies dioksido emisijų strategija, kuria užsibrėžiama iki 2050 m. siekti klimatui neutralios ekonomikos.

Lenkijos saulės jėgainių galia pasiekė beveik 1700 MW

Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „PSE“ duomenimis 2020 m. balandžio 1 d. prie tinklo buvo prijungta 1695,35 MW galios saulės jėgainių, o tai yra 6,2 proc. augimas nuo 2020 m. kovo 1 d. Taip pat PSO praneša, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. saulės jėgainių galios augimas siekia 181,5 proc.

–

Ataskaita „US LNG for Ukraine. Towards regional markets integration“

„Esperis“ konsultacijų įmonė paruošė ataskaitą „US LNG for Ukraine. Towards regional markets integration“. Nuoroda į ataskaitą anglų kalba - https://esperis.pl/wp-content/uploads/2020/04/Ukraine_LNG.pdf

–

Prasideda paskutinis „PKN Orlen“ ir „Grupa Lotos“ sujungimo derybų su Europos Komisija etapas

Europos Komisija suteikė galimybę „PKN Orlen“ susipažinti su analizėmis, atliktomis antrajame „Grupa Lotos“ įsigijimo proceso etape. „PKN Orlen“ informuoja, kad buvo panaudota būdinga šiam procedūros etapui taikoma procedūra „Statement of Objections“. Pasak „PKN Orlen“ sutikimas koncentracijai prieš tai išleidus „Statement of Objections“ yra įprasta praktika. Naftos pramonės koncernas praneša, kad tokia procedūra buvo naudojama „TMobile NL“ ir „Tele2 NL“, „Dow“ ir „DuPont“, „Bayer“ – ir „Monsanto“ arba „ArcelorMittal“ ir „Ilva“ susijungimų atveju. Visi jie baigėsi palankiu Europos Komisijos sprendimu arba sąlyginiu sutikimu vykdyti įmonių sujungimą. „PKN Orlen“ praneša, kad gavus EK rašytinės pastabas parengs taisomasiąs priemonės dėl „Grupa Lotos“ įsigijimo ir pateiks jas Europos Komisijai.

–

Lenkijos think tanko „Law4Growth“ pasiūlymas importuoti elektros energiją iš Astravo AE ir statyti anglinę elektrinę prie Gardino; P. Naimski reakcija

Š. m. balandžio 15 d. Lenkijos think tank’as „Law4Growth“ išleido Konrad Hennig autorystės publikaciją „Atominė energija Lenkijai“. Nuoroda į publikaciją lenkų kalba: http://law4growth.com/wpcontent/uploads/2020/04/Law4Growth-policy-paper-7-energia-j%C4%85drowa.pdf

K. Hennig 2018-2019 m., nepilnus metus dirbo Strateginių Analizių Centre Lenkijos Premjero kanceliarijoje.

„Law4Growth“ įspėja apie gamybos pajėgumų trūkumą Lenkijoje dėl ilgo sisteminių elektrinių investavimo proceso. Primena, kad procesas trunka vidutiniškai šešerius metus. Pastebima, kad Aukščiausi Kontrolės Rūmai (NIK) nustatė, kad visi devyni tokio tipo projektai, pastaraisiais metais įgyvendinti Lenkijoje, vėlavo.

„Law4Growth“ pažymi, kad Lenkija galėtų susieti diskusijas apie reversinio naftos tiekimo pradžią Baltarusijai su pasiūlymu pastatyti elektrinę „netoli Gardino“ ir importuoti iš jos energiją. „Elektros pirkimas iš Astravo AE būtų optimalus papildymas elektros tiekimo spragai šiaurės rytų Lenkijoje, sustabdžius Ostrolenkos C statybas, nors tam prireiktų politiškai jautraus susitarimo su Lietuvos valdžia“, – vertina K. Hennig.

–

Lenkijos Vyriausybės AEI reikalų įgaliotinis I. Zyska: svarbiausi Lenkijos saulės jėgainių sektoriaus subjektai kalbasi dėl konsorciumo įsteigimo

Š. m. balandžio 14 d. Lenkijos klimato viceministras ir Lenkijos Vyriausybės AEI reikalų įgaliotinis Ireneusz Zyska informavo, kad svarbiausi Lenkijos saulės jėgainių gamintojai kalbasi dėl bendro konsorciumo, kuris galėtų Europoje konkuruoti su Kinijos įmonėmis, sukūrimo. Pasak I. Zyska, šiuo metu Klimato ministerija ruošia energetikos įstatymo pataisas, kurios padės įmonėms sukurti tokius konsorciumas bei prisidės prie greitesnio AEI plėtros Lenkijoje.

–

„Gaz-System“ pradėjo eksploatuoti esminį Lenkijos-Ukrainos dujų jungčiai dujotiekį

Š. m. balandžio 22 d. Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius „Gaz-System“ pradėjo eksploatuoti 72 km ilgio 700 mm skersmens Hermanowice – Strachocina dujotiekį. „Gaz-System“ informuoja, kad tai svarbiausia atkarpa būsimoms Lenkijos-Slovakijos bei Lenkijos-Ukrainos dujų jungtims. Naujas dujotiekis yra prijungtas prie 500 mm skersmens Maćkowice – PL/UA siena, 600 mm skersmens Maćkowice – PL/UA siena, 700 mm skersmens Maćkowice – PL/UA siena dujotiekių. Planuojama nauja Lenkijos – Ukrainos dujų jungtis drieksis nuo Hermanovicų Lenkijoje iki Bliche Volytsa Ukrainos pusėje.

–

Bulgarijos dujų tiekėjas „Bulgargaz“ paskelbė susitaręs su „Gazprom“ dėl 40 proc. mažesnių dujų tarifų, naujas tarifas bus taikomas atgaline data nuo 2019 m. rugpjūčio. Tai reiškia, jog už šį periodą „Bulgargaz“ vartotojams grąžins 75 mln. € (kaip permoką). Dabartinis kontraktas su „Gazprom“ galioja iki 2022 m.

–

EK skyrė 77 mln. € iš Regionų plėtros fondo integruotai atliekų valdymo sistemai Sofijoje. Tai – paskutinė 3 dalių programos dalis, pernai EK jau skyrė 94 mln. € kogeneracinės elektrinės Sofijoje statyboms.

–

Per pirmą nepaprastosios padėties mėnesį benzino suvartojimas Bulgarijoje krito 35,5%, dyzelino – 23,7%, tai reiškia, kad į biudžetą bus surinkta 175 mln. € (arba 35%) mažiau PVM nei prognozuota.

Rumunijoje kariniu įsakymu iki nepaprastosios padėties pabaigos užšaldytos vandens, elektros, dujų ir kuro kainos (jos gali mažėti, bet ne augti). Nepaprastoji padėtis baigiasi balandžio 15 d., bet jos galiojimą ketinama pratęsti bent mėnesiui.

–

Kovo pradžioje Rumunijos automobilių gamykla „Dacia“, valdoma Prancūzijos koncerno „Renault“, paskelbė nuo 2021 m. ketinanti paleisti į rinką pirmąjį „Dacia“ elektromobilį – „Dacia Spring“. Tai bus mini segmento keturvietis automobilis, išoriškai primenantis visureigį.

–

Planai didinti dujų eksporto apimtis iš Rumunijos į Vengriją patyrė nesėkmę – atvirojo sezono procedūra dėl papildomos Rumunijos-Vengrijos jungties, kuri būtų leidusi padidinti dujotiekio apimtis iki 4,4 Bcm/metus vietoj planuotų 1,75, užbaigta, pripažinus, kad nebuvo sulaukta susidomėjimo iš potencialių dujų importuotojų. Ekspertų teigimu, šio proceso, kuris yra bendro BG-RO-HU-AT dujotiekio (BRUA) projekto dalis, nesėkmę lėmė susidaręs užburtas ratas – įmonės nenori įsipareigoti pirkti dujų, kol neturi garantijų, jog Juodojoje jūroje bus vystomi nauji dujų gavybos projektai, o šių projektų vystytojai savo ruožtu nenori tęsti projektų, kol nėra garantuoti, jog bus kam šias dujas parduoti. Šiuo metu didžiausias toks projektas – „Neptūno“ telkinys Juodojoje jūroje, kurio žvalgyba užsiima „Exxon Mobil“, tačiau projektas jau kuris laikas įšaldytas dėl pastaraisiais metais vykusių reguliacinių pokyčių Rumunijoje, o dabar – ir dėl bendro energetikos industrijos nuosmukio, dėl kurio apkarpytos lėšos naujiems projektams.