Prancūzijos naftos kompanija „Total“ skelbia apie 2020 m. Paryžiuje planuojamą atidaryti skaitmeninį centrą, kuriame įdarbins 300 duomenų mokslininkų ir ekspertų. Centre bus plėtojama kompanijos veikla ir projektai tokiose srityse kaip 5G, daiktų internetas, dirbtinis intelektas ir kt. Išsamiau galite skaityti čia (nuoroda)
_
Atsinaujinančios energetikos srityje, Prancūzijos vėjo jėgainių parkas 2018 m. padengė tik 5,84 proc. šalies energetikos poreikio. Įdiegtų jėgainių pajėgumas siekia 15 tūkst. MW. Tuo tarpu kai Jungtinės Karalystės ir Vokietijos vėjo jėgainių plėtra lėtėja, Prancūzijos augimo tempas išlieka stabilus. Atsinaujinančios energetikos srityje, vėjo energetikos sektorius išlieka pagrindiniu darbdaviu, pagrindinės užsienio kompanijos dalyvaujančios projektuose – danų „Vestas“ ir vokiečių „Enercon“. Daugiau apie tai skaitykite čia (nuoroda)
_
Prancūzijos Vaucluse departamente (Pietryčių Prancūzijoje) dirbtiniame ežere paleista didžiausia plaukiojanti saulės elektrinė Prancūzijoje, kurios pajėgumas 17 MW. Plačiau apie šią žinią skaitykite čia (nuoroda)
_
Dienraščio „Le monde“ paskelbtame Prancūzijos aplinkosaugos ministrės laiške, adresuotame Prancūzijos elektros operatoriui EDF prašoma iki 2021 m. išanalizuoti galimybes statyti 6 naujus branduolinius reaktorius (tris poras). Sprendimas dėl 6 reaktorių statybos priimtas siekiant sumažinti statybos kaštus. Nors Vyriausybė neigia, jog galutinis sprendimas dėl papildomų reaktorių nėra priimtas, savo interviu EDF vadovas Jean-Bernard Lévy teigia – „akivaizdu, kad Prancūzija ruošiasi naujų reaktorių statybai, niekas negalvoja, kad su atsinaujinančia energetika ir energijos kaupimo stotimis pavyks išgyventi.“ Spalio 25 d. konferencijos metu tą patvirtino ir Prancūzijos Ekonomikos ir finansų ministras, teigdamas, jog kova su klimato kaitos pasekmėmis be atominės energetikos nepavyks. ES diskusijų dėl žaliųjų investicijų apmokestinimo kontekste, Prancūzija sieks, kad branduolinė energetika būtų įtraukta į ekologinių priemonių sąrašą. Šiandieniniai Prancūzijos branduolinių elektrinių pajėgumai siekia 63 GW.
_
Air France paskelbė nuo 2020 m. 100 proc. kompensuosianti visų kompanijos skrydžių Prancūzijos viduje išskiriamą CO2. Kompanija nepritaria Prancūzijos planuojamam įvesti ekologiniam mokesčiui (1,5 Eur už keleivį ekonominėje klasėje bei 18 Eur verslo klasėje) visiems iš Prancūzijos išvykstantiems skrydžiams. Akcentuojama, avialinijų konkurencingumas sausumos transporto atžvilgiu mažės, be to, geležinkelių transportui ir taip yra skiriamos didelės subsidijos.
_
Europos sunkiasvorių transporto priemonių gamintojų konsorciumas skelbia projekto „H2Haul“ startą. Projekte dalyvaujančios įmonės, užsakovai, tiekėjai realiomis sąlygomis FR, BE, DE ir CHE penkerių metų laikotarpiu testuos sunkiasvores transporto priemones, varomas vandeniliu. Automobilių baterijų gamyboje dalyvaus DE „ElringKlinger“ ir „Hydrogenics“ (DE) bei SE „Powercell“. Kuro tiekimo grandinėje dalyvaus CHE „H2 Energy“, BE „Eoly“ ir FR „Air Liquide“. Projektas kofinansuojamas ES (12 mln. Eur).
_
Prancūzija skelbia siūlysianti ekologinį mokestį lėktuvų ir laivų kurui taikyti Europos lygiu.
Portalas LSM informuoja, kad Skultės SGD terminalo projekto įgyvendinimui surastas strateginis investuotojas. Juo turėtų tapti Pietų Korėjos kompanija Korea Gas Corporation (Kogas). Pranešama, kad susitarimas su Kogas gali būti sudarytas spalio antroje pusėje vyksiančio Ekonomikos ministro R. Nemiro vizito į P. Korėją metu. Pažymima, kad Skultės SGD terminalas taps pigiausiu pasaulyje dėl jo artumo nuo Inčukalnio dujų saugyklos, dėl ko nereikės statyti papildomos saugyklos prie kranto. „Latvijas gaze“ valdybos pirmininko A. Kalvitis teigimu, Skultės SGD terminalas sukurtų sveiką konkurenciją SGD terminalui Klaipėdoje. Anot jo, „Latvijas Gaze“ seka Europos ir pasaulio energetikos rinkų tendencijas ir aktyviai remia naujų energetikos produktų patekimą į LV bei Baltijos šalių rinkas.
_
Spalio 8 d. Rygoje įvyko Ekonomikos ministro R. Nemiro susitikimas su JAV energetikos sekretoriumi R. Perry. Susitikimo metu buvo aptarti įvairūs energetikos klausimai, įskaitant tiekimo saugumą užtikrinimą ir sinchronizaciją su Europos tinklais, taip pat regioninė dujų rinkos plėtrą. R. Nemiro ir R. Perry sutarė, kad dujų saugyklos vaidina svarbų vaidmenį užtikrinant energetinį saugumą, kartu pabrėždami dujų tiekimo šaltinių ir maršrutų diversifikacijos svarbą. Susitikimo metu pasidžiaugta glaudžiu dvišaliu bendradarbiavimu. Didelis dėmesys buvo skirtas kibernetinio saugumo klausimui. R. Perry taip pat susitiko su Latvijos prezidentu ir premjeru.
_
Saeima (Latvijos parlamentas) per galutinį svarstymą priėmė Energetikos įstatymo pataisas, kurios numato pašalinti kliūtis regioninės dujų rinkos su Estija ir Suomija sukūrimui. Bendros rinkos entry-exit tarifų sistema pradės veikti 2020 m. sausio 1 d.
Aplinkos ministerijos parengtame teisės akto projekte numatoma 5 tūkst. EUR parama Estijos gyventojų ir įmonių perkamiems naujiems elektromobiliams, kainuojantiems iki 50 tūkst eurų, su sąlyga, kad per 4 metus Estijos teritorijoje jais bus nuvažiuota ne mažiau kaip 16 tūkst. km kasmet. Plačiau apie tai skaitykite čia (nuoroda)
Dienraštis „Dagens Nyheter“ rašo, kad plieno gamintojas SSAB, valstybinė kalnakasybos įmonė LKAB ir valstybinė energetikos įmonė „Vattenfall“ kartu su Švedijos energetikos agentūra investuos 200 mln. SEK (18,7 mln. EUR) į neiškastinio vandenilio saugyklą, kuri turėtų pradėti veikti 2022-2024 m. Šis projektas yra „Hybrit“ iniciatyvos dalis.
_
„Dagens Industri“ rašo, kad pietų Švedijos prekybos rūmų vadovas P. Trydingas pranešė, kad Švedijos pietuose esantis Skonės regionas negali garantuoti investicijų saugumo dėl elektros energijos stygiaus. „Pågen“, „Polykemi“, „Lindab“, „Ecolean“ yra tik kelios įmonės, kurios buvo informuotos apie tai, kad negali būti užtikrintas elektros energijos tiekimas. Elektros energijos tiekimas tapo nestabilus dėl politinio sprendimo uždaryti Barsebecko AE neužtikrinus alternatyvių šaltinių ir padidinus kogeneracijos mokesčius.
_
Tame pačiame dienraštyje pranešame, kad Švedijos Vyriausybė pateikė pasiūlymą, kad visi užsienio mažmenininkai turėtų mokėti chemijos mokestį. Finansų ministrė M. Andersson teigia, kad tai yra vienodų konkurencinių sąlygų klausimas užsienio e. prekybos įmonėms konkuruojant su Švedijos įmonėmis. Kitose ES šalyse esančios įmonės turėtų mokėti chemijos mokestį, jei pardavimai Švedijoje viršytų 100 tūkst. SEK (9346 EUR) per metus. Reikalavimai būtų taikomi ir toms interneto svetainėms, kurios siūlo įvairių tiekėjų prekes.
_
Dienraštis „Dagens Nyheter“ taip pat rašo, jog Švedijos Vyriausybė svarsto, kad parduodant ar reklamuojant ilgas keliones autobusu, traukiniu, lėktuvu ar keltu turėtų būti privaloma nurodyti ir poveikį aplinkai. Transporto analizės agentūrai pavesta pateikti pasiūlymą, kaip galėtų atrodyti šios deklaracijos, kad būtų suprantamos vartotojams, kam būtų taikomas šis reikalavimas ir kaip jis būtų įgyvendinamas.
_
„Dagens Industri“ informuoja, jog Švedijos Vyriausybė netenkino „Swedegas“ prašymo prijungti planuojamo dujų terminalo Geteborge prie Švedijos dujų tinklo, nes tai prieštarautų Riksdago iškeltiems klimato kaitos stabdymo tikslams. „Swedegas“ kaip tik tvirtino, kad terminalas bus naudingas pereinant prie žaliosios energetikos.
_
„Dagens Nyheter“ dienraštyje pranešama, kad Moderatų partijos vadovas U. Kristerssonas pareiškė, jog partija pasiruošusi pasitraukti iš 2016 m. energetikos susitarimo ir pradėti naujas derybas su Krikščionių demokratų, Liberalų partijomis ir Švedijos demokratais dėl atominių elektrinių išsaugojimo. U. Kristerssonas mano, kad nebus sunku pasiekti trijų partijų sutarimą dėl ilgalaikės energetikos politikos. Jis mano, kad Socialdemokratų partija turinti nuspręsti, ko nori: patikimo elektros energijos tiekimo ar, kaip Žaliųjų ir Centro partijos, bet kokia kaina uždaryti visas veikiančias AE. Švedija per metus gamina daugiau elektros energijos nei suvartoja, tačiau kai kuriose vietose ir kai kuriuo metu jaučiamas stygius. Švedijos hidroenergijos pajėgumai koncentruojasi šiaurinėje šalies dalyje, o AE – pietinėje, tačiau aktuali elektros energijos perdavimo tinklų problema. Energetikos ministras A. Ygemanas jau ne pirmą kartą atmetė Moderatų partijos raginimą persiderėti 2016 m. susitarimą dėl energetikos ateities Švedijoje.
_
Tų pačių dienraščių puslapiuose aptariama, kad Riksdago Pramonės ir prekybos komitetas išsikvietė energetikos ministrą A. Ygemaną aptarti elektros energijos stygiaus Pietų Švedijos Skonės regione klausimą. Ministras pažadėjo pateikti planą, kaip bus stiprinami elektros energijos perdavimo tinklai ir kaip geriau įtraukti vietos elektros energijos gamintojus. Ministras taip pat svarsto galimybes mažinti elektros energijos eksportą. Komiteto pirmininko pavaduotoja H. Hellmark Knuttson teigia, kad verslo įspėjimai dėl elektros energijos stygiaus neramina. Ji sako, kad iš esmės elektros energijos stygiaus Švedijoje nėra, šalis kasmet eksportuoja 15-20 TWh, tačiau kyla iššūkių dėl augančių miestų, tad būtinos investicijos į elektros energijos perdavimo tinklus. Švedijos energetikos rinkos inspekcijai pavesta iki 2020-10-01 atlikti tyrimą ir pateikti pasiūlymus, kaip spręsti problemą.
Nyderlanduose įsteigtoms įmonėms, investuojančioms į energetikos efektyvinimo technologijas, teikiamos subsidijos. Daugiau informacijos rasite čia (nuoroda)
BBC rašo, jog tam, kad būtų pasiekti kovos su klimato kaita tikslai, reikalinga centrinio namų šildymo modernizacija. 14% šiltnamio efektą sukeliančių dujų Jungtinėje Karalystėje išskiriama namuose. Šis procentas panašus į automobilių išmetamų teršalų kiekį. Tikimasi, kad naujai pastatytiems namams nuo 2025 m. bus privalomai diegiama mažiau tarši šildymo sistema. Daugiau apie tai skaitykite čia (nuoroda)
_
Artėjančiuose gruodžio rinkimuose dalyvaujančios partijos siūlo ne tik skirtingus požiūrius į „Brexit“ klausimo sprendimą, itin svarbų vaidmenį vaidins ir pozicija dėl klimato kaitos. Nuomonės apklausos rodo, kad 27% rinkėjų nurodė klimato kaitą kaip vieną iš trijų svarbiausių klausimų – po „Brexit“ ir sveikatos apsaugos. Plačiau apie tai galite skaityti čia (nuoroda)
_
Britų vyriausybė įsteigė 315 mln. svarų fondą gamyklinę bei kitą taršą mažinančių technologijų vystymui. Smulkiau skaitykite čia (nuoroda)
Energetikos tarnyba MEKH paskelbė saulės energetikos rėmimo programos „Metar“ konkursus dviejose pretendentų kategorijose: 0,3-1MW galingumui, ir 1-20MW galingumui. Žadantys gaminti seniau buvusiose industrinėse zonose ir pradėsiantys tiekti elektros energiją ne vėliau kaip po trijų metų gaus pirmenybę. Paraiškas dalyvauti „Metar“ galima teikti nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 2 d., sprendimai paaiškės kitąmet.
_
Paskelbdama saulės energetikos rėmimo programos „Metar“ konkursus, energetikos tarnyba MEKH viešina saulės energetikos dinamikos statistiką: visų saulės panelių bendras galingumas šalyje siekė 1,1 gigavatą (kai metų pradžioje buvo 726 megavatų). Valdžia yra išdavusi leidimų naujoms jėgainėms, po kelių metų generuosiančioms papildomus 1,4 gigavatus.
_
Naftos kompanija MOL paleido į darbą 3 saulės jėgaines, visas šalia savo naftos perdirbimo gamyklų, jų bendras galingumas 18,4 MW. Įmonė jau turėjo 5 MW jėgainę. Įmonės teigia, kad jėgainės generuoja energijos tiek, kad kasmet apsaugos gamtą nuo 11,5 tūkst. tonų CO2 emisijos, prilygstančios 2500 lengvųjų automobilių generuojamai taršai.
_
ALTEO, alternatyvios energetikos kompanija, išleidžia 10 m. akcijų emisiją už 9,3 mlrd.Ft (~28,18 mln. EUR). Vokietijos Siemens ir Prancūzijos Framatome konsorciumas laimėjo Rosatomo paskelbtą konkursą atominės jėgainės valdymo sistemai pateikti Pakšo atominės elektrinės plėtros projekte. Spalio 21 d. Maskvoje 3 įmonių vadovai pasirašė atitinkamą sutartį.
_
Vengrijos Užsienio reikalų ir prekybos ministras P. Szijjarto Maskvoje susitiko su pramonės ir prekybos ministru D. Muratovu, energetikos ministru A. Novaku ir sporto ministru P. Kolobkovu. Po susitikimo su Gazpromo vadovu A. Mileriu, P.Szijjarto sakė, kad sutarta, jog Gazprom nuo kitų metų balandžio pradės tiekti papildomus dujų kiekius. Vengrijos ministras sakė, kad buvo aptariami ir bendri projektai su Rusija trečiose valstybėse.
_
Rusijos prezidento vizito Budapešte metu turėjo būti pasirašytas kontraktas dėl kompensacijos Vengrijos kompanijai MOL už užterštos naftos tiekimą gegužės mėnesį – iki 15 JAV dolerių už barelį, kas sudarytų ~11 mln. JAV dolerių.
_
Viešėdamas Katare, Vengrijos Užsienio reikalų ir prekybos ministras P. Szijjarto sakė, jog tiki, kad paleidus suskystintų dujų terminalą Kroatijoje, Vengrija iš Kataro nuo 2021 m. galės įsigyti iki 1,6 mlrd. m3 dujų kasmet. Vengrijos bendras poreikis – 6,5 mlrd. m3 dujų kasmet. Kataras šiuo metu kasmet parduoda ~100 mlrd. m3 suskystintų gamtinių dujų, eksportą planuoja didinti iki 145 mlrd. m3.
_
Galutinai suskaičiavus dujų sunaudojimą 2018 m., paaiškėjo, kad 2018 m. dujų buvo suvartota 6% mažiau nei 2017 m., t.y. 9,88 mlrd. m3, nors dujų vartotojų padaugėjo.
_
Spalio pradžioje Vengrijos Užsienio reikalų ir prekybos ministras P. Szijjarto iškilmingai atidarė MOL kompresorinę dujų stotį ant sienos su Rumunija. Ši stotis leidžia dujas vamzdžiai pumpuoti abiem kryptimis tarp Vengrijos ir Rumunijos. Pasak ministro, tai žingsnelis link dujų koridoriaus iš Bulgarijos link Austrijos, per Rumuniją ir Vengriją.
Kaliningrado srityje vienos iš didžiausių dujų kainos tarp Rusijos regionų. Daugiau informacijos rasite čia (nuoroda)
_
Rusijos vyriausybė atidėjo naujos anglimis kūrenamos elektrinės Kaliningrado sityje paleidimo terminus 7 mėnesiais. Pirmojo energetinio bloko įvedimas planuojamas 2020 m. rugpjūčio 1 d. Išsamiau skaitykite čia (nuoroda)
Armėnijos atominė elektrinė „Metsamor“ atnaujino elektros gamybą ir buvo sujungta su nacionaliniu elektros tinklu. „Rusatom-Service“ teigimu, atliekant atominės elektrinės remontą reikėjo atnaujinti reaktoriaus valdymą ir apsaugą bei purkštuvų sistemas, taip pat buvo pakeista dalis įrangos. Visa tai žymiai padidino maitinimo bloko darbo saugumą ir patikimumą. Pagrindinis objekto modernizavimo tikslas – pratęsti jo tarnavimo laiką iki 2026 m. Tikimasi, kad modernizavimas bus baigtas iki 2021 m. pabaigos. Daugiau informacijos rasite čia (nuoroda)
_
Armėnijos Vyriausybė nusprendė suteikti „ArmPower“ įmonei, kuri Jerevane stato naują šiluminę elektrinę, įrangos importo lengvatas. Susitarimas dėl naujos 250 mln. USD (apie 226 mln EUR) vertės šiluminės elektrinės statybos buvo pasirašytas 2018 m. ir vyriausybės patvirtintas 2019 m. sausį. Pradėjus eksploatuoti, naujoji šiluminė elektrinė palaipsniui pakeis Hrazdano elektrinę. ArmPower konsorciumą sudaro Siemens ir dvi italų kompanijos. Plačiau skaitykite čia (nuoroda)
_
LA Solar Company (JAV) investuos 2,6 mln. USD (apie 2,36 mln EUR) į saulės energijos įrenginių gamybą Armėnijoje. Bendrovė planuoja gaminti saulės baterijas ir eksportuoti jas į savo rinką. LA Solar vykdo panašią veiklą Kalifornijoje ir turi savo rinkas. Planuojama sukurti 15 darbo vietų. Išsamiau rasite čia (nuoroda)
_
Armėnijos Ministras Pirmininkas N. Pashinyan tarptautiniame forume „Eurazijos žemyno tranzito potencialas“ teigė, kad Armėnija gali tapti elektros ir energijos centru tarp Eurazijos šalių ir Irano. Daugiau apie tai galite perskaityti čia (nuoroda)
_
Hidro Caskad „ContourGlobal“ investuos 27,5 mlrd. Dramų (0,05 mlrd. EUR) į hidroelektrinės Vorotan kaskados modernizavimą. „Vorotan Hydro Cascade“ yra trijų hidroelektrinių, kurių bendra jėgainė yra 405 MW, blokas Vorotan upėje pietų Armėnijoje. JAV įsikūrusi įmonė jį nusipirko už 180 mln. USD (apie 163 mln. EUR) 2016 m. Šis įsigijimas yra didžiausia individuali JAV investicija Armėnijos istorijoje ir pirmoji JAV investicija Armėnijos energetikos sektoriuje. Plačiau rasite čia (nuoroda)
Norint iki 2050 m. pasiekti nulinę išmetamųjų dujų emisiją, iš europinių fondų Portugalijai paskirta virš 100 milijonų eurų energetiniam našumui didinti. Plačiau galite skaityti čia (nuoroda)
_
Lisabona siekia tapti „žaliausia“ sostine Europoje. Pasak miesto mero Fernando Medina, Lisabonos savivaldybė sieks kurti iniciatyvas, skatinančias tvarios energetikos ir ekologiško judumo projektus. Norėdami sužinoti daugiau, skaitykite čia (nuoroda)
Pažangios energijos klubas
El. paštas: pazangienergija@ignitis.lt
Kai lankotės mūsų svetainėje ir duodate sutikimą, mes naudojame slapukus, kad galėtume rinkti duomenis apibendrinti statistiką, pagerinti savo paslaugas bei prisiminti jūsų pasirinkimus būsimiems apsilankymams svetainėje. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Detalesnė informacija skelbiama slapukų valdymo puslapyje.
Būtini slapukai reikalingi, kad svetainė veiktų ir kad galėtumėte naudotis jos bent minimaliomis funkcijomis: ją naršyti, sutikti ar nesutikti su slapukų naudojimu. Šie slapukai negali būti išjungti.
Šie slapukai leidžia svetainei įsiminti Jūsų pasirinkimus, nustatymus, nuo kurių priklauso, kaip ir ką matote svetainėje, pvz., kurią svetainės kalbinę vesriją Jums rodyti ir pan. Jie taip pat suteikia galimybę Jums rodyti suasmenintą informaciją. Jei išjungsite šiuos slapukus, kai kurios svetainės funkcijos gali neveikti. Šiuo metu funkciniai slapukai yra nenaudojami.
Šie slapukai naudojami analizuojant svetainės lankomumo statistiką. Jie leidžia skaičiuoti apsilankymus ir srauto šaltinius, kad galėtume išmatuoti svetainės efektyvumą ir ją tobulinti, siekdami ją padaryti kuo naudingesnę ir patogesnę lankytojams. Jie padeda mums sužinoti, kurie puslapiai yra labiausiai ar mažiausiai lankomi, kaip lankytojai vaikšto per svetainės puslapius. Visa informacija, kurią renka šie slapukai, yra anoniminė, nes saugomi tik visų lankytojų bendri rodikliai.
Šiuos slapukus nustato trečiosios šalys, pvz., YouTube.com. Jos stebi jūsų elgesį su jų tiekiamu turiniu, pvz. peržiūrint vaizdo įrašus. Jei išjungsite šiuos slapukus, svetainėje negalėsite žiūrėti jų teikiamo turinio, pvz., YouTube.com vaizdo įrašų. Slapukų teikėjas gali naudoti šiuos slapukus, kad sektų jūsų pomėgius ir pagal juos Jums parinktų panašų turinį kitose svetainėse. Šiuo metu reklaminiai slapukai yra nenaudojami.
