2019 m. rugpjūtis

Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „Polskie Siecie Elektroenergetyczne“ (PSE) paskelbė, kad šių metų rugpjūčio 1 dieną Lenkijoje buvo įrengta 882,6 MW galios saulės jėgainių. Tokiu būdu užfiksuotas 148,9 procentų augimas, palyginus su 2018 m. rugpjūčio 1 dienos rodikliais, ir 15,1 procentų augimas, palyginus su 2019 m. liepos 1 d. Vien per šį rugpjūtį Lenkijoje įrengta 116,1 MW galios saulės jėgainių.

Kroatija – viena iš mažiausiai nuo naftos importo priklausančių valstybių Europos Sąjungoje. 2017 m. Eurostato duomenimis, šalis importavo 77 proc. vartojimui reikalingos naftos. Likę 23 proc. naftos išgaunama pačioje Kroatijoje. Palyginimui, importuojamos naftos vidurkis visose ES šalyse sudaro 87 proc. Daugiau apie tai rašoma čia (nuoroda).

Kroatijos priklausomybė nuo išorės šaltinių gali dar labiau sumenkti – pranešama, kad šalies vyriausybė išdavė leidimus keturioms įmonėms tyrinėti ir eksploatuoti šešis naujus naftos ir dujų plotus Kroatijos teritorijoje. Leidimai išduoti INA (Kroatijos valstybės ir Vengrijos įmonės MOL valdoma bendrovė), „Crodux“ (privati Kroatijos prekybos nafta įmonė), „Vermilion“ (Kroatijos naftos gavybos įmonė) ir „Aspect Croatia“ (Vengrijos įmonė). Daugiau apie tai čia (nuoroda).

Kaip skelbia portalas Hirado.hu, po Jungtinių Tautų ataskaitos apie dykumėjimą, dirvos eroziją ir maisto saugumą pasirodymo, opozicinė Vengrijos žaliųjų partija LMP pareikalavo, kad šalies vyriausybė paremtų klimatui draugiškas technologijas žemės ūkyje ir pertvarkytų žemės ūkio finansavimo sistemą.

Finansų žurnalas internete „Portfolio“ praneša, kad ant Vengrijoje įsikūrusių automobilių gamintojos „Audi“ logistikos centrų stogų jau montuojamos saulės baterijos. Bendrovei „E.ON“ pabaigus rengti 12 MW pajėgumo projektą ant 160 tūkst. kvadratinių metrų ploto, pastaroji taps didžiausia saulės jėgaine ant stogų Europoje. Tikimasi, kad 36 tūkst.  saulės elementų jau veiks metų pabaigoje ir bendrai generuos 9,5 GWh elektros energijos per metus.

5 investuotojai pateikė prašymą dalyvauti Meghri hidroelektrinės statyboje prie Arakso upės, pasienyje su Iranu. Projekte numatyta pastatyti 100 megavatų galios hidroelektrinę, kuri kasmet pagamintų nuo 750 iki 800 milijonų kWh elektros energijos. Apie tai skelbiama čia (nuoroda).

„Dagens Industri“ rašo, kad visame pasaulyje žinoma bendrovė „H&M“ su 31 konkuruojančia įmone įsteigė aljansą, kuris sieks mažinti klimato kaitos padarinius, saugoti bioįvairovę ir vandenynus. Anot privataus fondo „MacArthur Foundation“, mados pramonė 2050 m. bus atsakinga už ketvirtadalį visos pasaulinės anglies emisijos, jei nebus imtasi reikiamų veiksmų.

Naujoji Švedijos Liberalų partijos pirmininkė Nyamko Sabuni ketina inicijuoti diskusiją apie branduolinę energetiką su ministru pirmininku Stefanu Lofvanu ir kitais atsakingais ministrais. Apie tai praneša „Dagens Nyheter“. Liberalai pritaria Nuosaikiųjų partijos raginimui investuoti į branduolinę energetiką, nors tai ir nenumatyta 2016 m. pasirašytame tarppartiniame susitarime dėl energetikos plėtros. Energetikos ministras Andersas Ygemanas teigė pritariąs tokio susitikimo idėjai, tačiau esantis skeptiškas dėl branduolinės energetikos plėtros šalyje. Centro partija įspėjo, kad dėl 2016 m. susitarimo atšaukimo susidarytų neapibrėžta situacija ir būtų prarastas laikas.

„Svenska Dagbladet Online“ skelbia, kad pusė Švedijos degalinėse parduodamo benzino ir dyzelino yra neaiškios kilmės. Todėl nuo 2020 m. gegužės 1 d. visi degalų tiekėjai privalės pateikti informaciją apie parduodamo benzino ir dyzelino poveikį aplinkai, nurodyti sudedamąsias dalis ir kilmės šalį. Pusė įvežamos neapdirbtos naftos, kuri perdirbama Švedijoje, yra iš Rusijos, Šiaurės jūros regiono ir Nigerijos, tačiau nustatyti, kokia yra kitų įvežamų naftos produktų kilmė, neįmanoma, nes tam nėra tinkamos sistemos.

Informuojama, kad kompanija „Skulte LNG Terminal“ planuoja statyti suskystintų dujų (SGD) terminalą Rygos įlankoje, Skultės jūros uoste.Taip pat numatoma ir pastatyti papildomą dujotiekį nuo SGD terminalo iki Inčiukalnio dujų saugyklos. „Skulte LNG Terminal“ atstovų teigimu, projektas kol kas yra pradinėje stadijoje, todėl kalbėti apie jo įgyvendinimo terminus dar yra anksti. Artimiausiu metu apie projektą turėtų būti pateikta daugiau informacijos.

Latvijos vyriausybė sustabdė subsidijų pagal privalomų supirkimų programą mokėjimą 134 žaliosios energijos gamintojams. Birželio mėnesį buvo patikrinta 300 programoje dalyvaujančių elektrinių ir nustatyta, kad 134 iš jų neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Latvijos energetikos rinkos reguliuotoja – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija – pradėjo viešas konsultacijas dėl bendros Latvijos, Estijos ir Suomijos gamtinių dujų rinkos sukūrimo. Kaip teigiama tarnybos pranešime, šių konsultacijų tikslas yra išsiaiškinti parengto gamtinių dujų tarifo skaičiavimo metodiką, taip pat sulaukti pasiūlymų dėl trijų šalių bendros dujų tarifų zonos veikimo nuo 2020 m. Pranešime pažymima, jog šis projektas, numatantis bendrą trims valstybėms tarifų zoną, yra pirmasis toks Europoje. Pasak tarnybos vadovo Rolando Irklio, bendra gamtinių dujų rinka sustiprins Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę, sumažins „Gazprom“ įtaką regione.

Pranešama, kad Omane į elektros perdavimo tinklų sistemą sėkmingai integruotas 50 megavatų galios Dofaro vėjo jėgainių parkas. Tai pirmas vėjo parkas Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai (angl. Gulf Cooperation Council, GCC) priklausančiose šalyse. Pradėjus pilną eksploatavimą, parkas sugebės elektra aprūpinti 16 tūkst. namų ūkių. Plačiau apie tai skaitykite čia (nuoroda).

Kaip rašoma Europos aplinkosaugos agentūros ataskaitoje, dėl klimato kaitos pokyčių dalies auginamų kultūrų derliaus apimtys Pietų Europos regione iki 2050-ųjų metų gali sumažėti iki 50 procentų. Ataskaitoje teigiama, kad prisitaikymas prie besikeičiančių klimato sąlygų, kurias vis dažniau palydi karščio bangos ir smarkios liūtys, turi tapti vienu svarbiausiu Europos Sąjungos žemės ūkio tikslų. Rašoma, kad su šiomis problemomis vis dažniau susiduria ne vien Pietų, bet ir kitos Europos šalys. Daugiau apie tai skaitykite čia (nuoroda).

Londone sugalvotas išradingas namų šildymo būdas, panaudojant šilumos siurblį. Vienoje iš požeminio metro linijų susidaranti išmetama šilumos energija bus tiekiama 1350 Islingtono rajono namų, taip pat biurams ir laisvalaikio centrams apšildyti. Teigiama, kad tokiu būdu bus užtikrinami net trys tikslai: mažinamos gyventojų ir patalpų nuomininkų išlaidos šildymui, CO2 emisijos bei temperatūra požeminiuose metro tuneliuose. Daugiau apie tai skaitykite čia (nuoroda).

55 tūkst. Jungtinės Karalystės ūkininkų vienijanti asociacija užsibrėžė iki 2040 m. šalies žemės ūkyje pasiekti nulines šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Tam ūkininkai numato pasitelkti įvairias inovacijas ar mokslinius sprendimus: naudoti specialius ūkio robotus ir dronus, sodinti daugiau medžių, išvesti mažiau metano išmetančias gyvulių rūšis ir... laikyti jas ilgiau laukuose. Kodėl šis sprendimas prisideda prie šiltnamio dujų emisijų mažinimo – skaitykite BBC straipsnyje čia (nuoroda).