2019 m. lapkritis

Turkijos MB Holding statys antrą geoterminę elektrinę Kroatijoje. 2019 metų pradžioje pradėjo veikti 16,5 MW pajėgumo ORC (Organic Rankine Cycle) tipo geoterminė elektrinė Velika Ciglena vietovėje šalia Bjelovaro miesto. MB Holding planuoja antros 19,9 MW pajėgumo ORC tipo geoterminės jėgainės statybą Legrade šalia Koprivnicos. MB Holding teigimu, Kroatija turi didžiausią geoterminį pajėgumą Europoje, todėl ketina tęsti veiklą šioje šalyje ir daryti naujus projektus. Išsamiau rasite čia (nuoroda).

Lenkijos Vyriausybėje nelikus energijos ministrui K. Tchorzewskiui tampa neaiški jo rinkiminėje apygardoje statomos Ostrolenkos elektrinės C bloko ateitis.

Š. m. lapkričio 25 d. klimato ministras M. Kurtyką interviu „Dziennik Gazeta Prawna“ teigė, kad Ostrolenkos elektrinės C bloko įgyvendinimo pažadą suteikė buvusios Vyriausybės narys K. Tchorzewski. Perklaustas ar Ostrolenka C bus įgyvendinta atsakė – „šis klausimas privalo būti mažiaus skirtas Vyriaisybei, o labiau elektrinę įgyvendinantiems subjektams (valstybės valdomos energetikos koncernai „Energa“ ir „Enea“), kurie paskutiniu metu įveda esminius strategijos pokyčius. Pavyzdžiui, „Tauron“ prieš keletą mėnesių paskelbė, kad smarkiai padidins investicijas į atsinaujinančią energiją“. Pažymėtina, kad praėjusią savaitę didžiausias Lenkijos elektros energijos gamintojas ir tiekėjas „PGE“ paskelbė, kad traukiasi iš derybų dėl Ostrolenkos elektrinės C bloko statybos ir skirs daugiau dėmesio investicijoms į AEI.

Vėliau dėl Ostrolenkos elektrinės C bloko buvo paklaustas praėjusios kadencijos Lenkijos energijos viceministras ir Vyriausybės kalnakasybos restruktūrizacijos įgaliotinis Grzegorz Tobiszowski. Pasak jo „jei šiuo metu turėčiau lažintis, ši elektrinė nebus įgyvendinta“.

Pažymėtina, kad Ostrolenkos elektrinės C bloko faktinės statybos prasidėjo praėjusiais metais, o 6 mlrd. PLN (1,39 mlrd. EUR) vertės statybos darbų rangovu tapo „GE“ ir „Alstom“ konsorciumas. G. Tobiszowski pažymi, kad nutraukus projektą gali atsirasti problemos dėl statybos kontrakto nutraukimo ir kompensacijų išmokėjimo. Rinkos apžvalgininkai pažymi, kad iki šiol statybos darbai galėjo kainuoti apie 1 mlrd. PLN (231,73 mln. EUR).

Rinkos apžvalgininkai neatmeta galimybės, kad elektrinės statybai trūkstamą finansavimą užtikrins Kinijos bankai.

–

Š. m. lapkričio 25 d. Regioninis Aplinkos Apsaugos Direktoratas Ščecine išdavė aplinkos apsaugos leidimą Baltic Pipe dujotiekiui Lenkijai priklausančioje jūroje ir Lenkijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Dujotiekio išėjimo iš jūros į sausumą bus netoli Niechorze-Pogorzelica vietovių.

Orsted siūlo sukurti offshore ir elektros energijos jungčių tinklą tarp Danijos, Lenkijos ir Švedijos. Š. m. lapkričio 25 d. „Puls Biznesu“ dienraštyje išleistas straipsnis apie „Orsted“ planus / norą sukurti offshore vėjo jėgainių ir elektros energijos jungčių tinklą tarp Danijos, Lenkijos ir Švedijos, kurio epicentras būtų Bornholmo sala.

Straipsnyje kalbinamas „Orsted“ offshore departamento direktorius, Martin Neubert teigia, kad įmonės vizijoje yra 1 GW galios offshorevėjo jėgainių parko prie Rønne Banke vietovės Bornholmo saloje statyba bei jos prijungimas prie potencialios Lenkijos-Danijos elektros energijos jungties. Pasak M. Neubert, po to galėtų sekti kiti žingsniai – Švedijos jungtis su Bornholmo sala, vėliau ir Vokietijos jungtis su Bornholmo sala. M. Neubert siūlo paspartinti darbus ir įgyvendinti PL-DK jungtį su prijungimu prie offshore vėjo jėgainių iki 2030 m. Tolimesnėje ateityje būtų įmanoma išplėsti offshore jėgainių prie Bornholmo salos galią iki 3-5 GW.

Orsted idėja remiasi ir gan novatorišku požiūriu į investicijos finansavimą. Vėjo jėgaines Baltijos jūroje ir tarpvalstybinė jungtis privalės kreiptis dėl Danijos organizuojamų aukcionų.

Straipsnyje taip pat kalbinamas Lenkijos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius „PSE“ komunikacijos departamento darbuotojas Maciej Wapinski teigė, kad „PSE“ dokumentai numato: „tarpvalstybinių jungčių plėtros po 2030 m. analizė rodo būsimą poreikį sukurti jungtį tarp Lenkijos ir Danijos“. „PSE“ dokumentuose nenumatomi jokie jungties įgyvendinimo terminai, tačiau numatoma 600 MW pralaidumas abiem kryptimis.

„Audi Hungaria“ ir „E.On“ tiki iki metų galo pabaigsią didžiausią Europoje saulės panelių instaliaciją ant stogo – 2x80 tūkst. m2, 12 MW galingumo, 9,5 GWh metinio pajėgumo. Tai atitinka 6 tūkst.t anglies dvideginio išmetimo sumažinimą.

–

„Alteo“ (alternatyvios energetikos kompanija Vengrijoje) paskelbė 5 m. strategiją, kurioje numato 20 mlrd. Ft (~5,97mln. EUR) investicijas, nagrinėja plėtros į užsienį galimybes.

–

Budapešte vykusioje dešimtoje „Saulės konferencijoje“ ministerijos atstovas sakė, kad Vengrija siekia 2040 m. 90% elektros energijos generuoti iš nacionalinių branduolinių ir atsinaujinančių šaltinių. Šiuo metu yra sugeneruojama 60%. Teisės aktai pakeisti taip, kad yra dotuojami tik elektros energija iš naujų atsinaujinančių šaltinių Vengrijoje. 2,5 mlrd.Ft (~7,46mln. EUR) subsidijos užtikrins 150 mlrd. Ft (~0,45mlrd. EUR) investicijas kasmet.

–

Vengrijos Užsienio reikalų ir prekybos ministras Viroviticoje (Kroatija) atidarė biomasės elektros jėgainę, priklausančią bendrai Vengrijos ir Kroatijos įmonei. 5,7 mlrd.Ft (~17,01mln. EUR) statybą finansavo Vengrijos komercinis OTP bankas.

–

Prasidėjo naujų 20,4 mlrd. Ft (~60,9mln. EUR) paraiškų rinkimas, skirtas foto-voltaikos sistemų diegimo paramai. Paraiškų rinkimas tęsis iki 2020-01-20, arba tol, kol užteks lėšų. Individualios arba MVĮ gali prašyti 3-100 mln. Ft (~8,96-~298,51tūkst. EUR) paramos, iki 55% įrengimo kaštų.

–

Šalies Prezidentas J. Adėris savo kalboje studentams išdėstė daugybę argumentų, kodėl šalyje reikia išlaikyti branduolinę energetiką ir praplėsti Pakšo atominę jėgainę.

–

Lapkričio 6 d. apsilankęs Pakšo atominėje elektrinėje, „RosAtom“ vadovas A. Lichačiovas sakė, kad techniniai projektai buvo pateikti anksčiau laiko, rugsėjo mėn., ir kad paraiška statyti Vengrijos branduolinės saugos tarnybai bus pateikta iki 2020 m. birželio 30 d. Po apsilankymo Lichačiovas sakė, kad yra patenkintas bendradarbiavimu, bet vietos tobulėti dar yra.

–

L. Mesarošo statybų holdingas „Opus Global“ laimėjo 3,2 mlrd.Ft (~9,55mln. EUR) pagalbinių darbų prie Pakšo AE kontraktą (išardyti 35 km kanalizacijos, patiesti naujus 2 km, parengti aikštelę Pakšo AE plėtrai).

–

Atsakinėdamas į klausimus apie Pakšo AE plėtrą, J.Šulio sakė, kad naujieji blokai gali būti paleisti apie 2029 m. Taip pat pridūrė, jog „RosAtom“ suskubs ir numatytą 6 m. statybos procesą baigs anksčiau. Iš jo kalbos tapo aišku, kad dėl 10 mlrd. EUR paskolos grafiko pakeitimo su Rusija dar nesutarta. Numatytoji 2026 m. data turės būti nukelta, bet vyriausybė apie naują terminą padarys atskirą pranešimą.

–

Naftos kompanija „MOL“ perka 9,6% Azerbaidžiano ACG naftos telkinio akcijų ir 8,9% naftotiekio Baku-Tbilisi-Ceyhan akcijų už 16 mlrd. JAV dolerių.

Rusijos geležinkeliai įveda naujovę: Iš Maskvos į Kaliningradą vyks traukiniai su platformomis sunkvežimiams gabenti. Rusijos geležinkeliai tiki, kad tokie krovinių pervežimai gali padėti atlaisvinti federalinius kelius ir pagerinti aplinkosauginę situaciją. Daugiau apie tai skaitykite čia (nuoroda).

–

2020 m. „Rosseti“ skirs Kaliningrado srities elektros sistemos investicijoms 3,5 milijardo rublių. (50 mln. eurų). Išsamiau rasite čia (nuoroda).

Ekonomikos ir klimato ministras Eric Wiebes prieštarauja Belgijos planams prijungti savo elektros tinklą prie Nyderlandų jėgainės, nes dėl iki 2030 m. uždaromų anglies jėgainių Nyderlandų Karalystėje taip pat gali pritrūkti energijos. Straipsnį apie tai rasite čia (nuoroda).

–

Energetikos kompanija „Eneco“ bus parduota japonų konsorciumui. Plačiau apie sandorį čia (nuoroda).

Kompanija „Lusorecursos“ svarsto galimybę vystyti ličio gavybą Šiaurės Portugalijoje. „Baltąja nafta“ vadinamas litis yra plačiai naudojamas elektroninių prietaisų bei įkraunamų elektromobilių gamyboje. Portugalija turi didžiausias ličio atsargas Europoje. Plačiau čia (nuoroda).

–

2018 metais 55,2% sugeneruotos energijos buvo gauta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Apie tai išsamiau rašoma čia (nuoroda).

Dėl restruktūrizacijos energetikos įmonė „Npower“ ketina atleisti 4500 darbuotojų. Išsamiau čia (nuoroda).

–

„Scotish Power“ planuoja greta vėjo malūnų parkų vystyti ir saulės kolektorių parką. Daugiau paskaityti apie tai galite čia (nuoroda).

Viešų paslaugų komisija sertifikavo Latvijos gamtinių dujų perdavimo ir saugojimo operatorių „Conexus Baltic Grid“ („Conexus“) esant dviem sąlygoms, kurios turi būti įvykdytos iki šių metų pabaigos. Viena iš sąlygų numato, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. Inčukalnio dujų saugyklos priežiūrą turi vykdyti kompanija, kuri nėra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su „Gazprom“ bei su ja susijusiomis įmonėmis. Antroji sąlyga, kuri buvo įtraukta jau į praėjusių metų sprendimą ir tebegalioja, reikalauja, kad „Conexus“ užtikrintų, jog „Gazprom“ neturi tiesioginių ar netiesioginių svertų įtakoti įmonės veiklą. Be to, iki 2020 m. sausio 1 d. „Conexus“ turi užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams, susijusiems su „Marguerite Gas I“ ir „Marguerite Gas II“ dalyvavimu „Conexus“ ir „Latvijos dujų“ valdyme. „Conexus“ kas antrą mėnesį turės pranešti reguliatoriui apie pažangą įgyvendinant minėtas sąlygas bei planuojamus žingsnius.

–

Informuojama, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. kintamoji elektros paskirstymo tarifo dalis namų ūkiams sumažės nuo 7% iki 20% priklausomai nuo prisijungimo tipo.

–

Pristatydama Nacionalinį energetikos ir klimato planą 2030, Ekonomikos ministerija pažymi, kad atsinaujinančių energetikos išteklių dalis bendrame energijos balanse 2030 m. turėtų sudaryti 50%. Teigiama, kad vienas didžiausių iššūkių bus 10% atsinaujinančių energijos išteklių dalies pasiekimas transporto sektoriuje.

–

Latvijos premjeras K. Karinš pažymėjo, kad klimato politika gali būti puikia galimybe užtikrinti šalies gerovę, tačiau prieš tai reikia pakeisti mąstymą ir įpročius. Anot jo, daugelį metų buvo klaidingai manoma, kad veiksmai, nukreipti prieš klimato kaitą, gali kenkti šalies ekonomikai. Jam pritaria Aplinkos apsaugos ir regioninės plėtros ministras J. Puce, kuris teigia, kad klimatui neutrali ekonomika nesulėtins augimo. Ministro teigimu, nors daugiausiai emisijų yra iš Kinijos, Indijos ir kitų Azijos šalių, tačiau šiose šalyse gaminama produkcija daugiausiai yra vartojama Vakarų šalyse.

Protestuodama dėl vyriausybės planų didinti mokesčius degalams, viena iš trijų kelių transporto profesinių sąjungų OTRE skelbia gruodžio 9 d. įrengsiant 15 barjerų krovininiam transportui visoje šalies teritorijoje (išskyrus Paryžių ir jo priemiesčius ir centrinę Prancūziją/Luaro slėnį). Lapkričio 28 d. FNTR ir OTRE sąjungų vežėjai jau blokavo du sienos kirtimo punktus su Belgija A2 ir A22 greitkeliuose, tokia pati akcija vyksta gruodžio 5 d. Daugiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Prancūzijos nacionalinėje asamblėjoje diskutuojama dėl ekonomikos ir finansų ministerijos pasiūlymo įstatymu apriboti finansavimo garantijas Prancūzijos įmonių projektams užsienyje, susijusiems su anglies išgavimo, gamybos ir tyrimų veikla. Ateinančiais metais svarstoma uždrausti eksporto garantijas naftos ir dujų projektams užsienyje, kurie yra uždrausti Prancūzijoje (įskaitant iškastinį angliavandenilinį kurą ir skalūnines dujas). Vidutinio laikotarpio perspektyvoje svarstoma apie valstybės garantijų uždraudimą užsienio naftos platformų projektams. Nuo 2009 m. Prancūzija suteikė daugiau nei 9 mlrd. Eur garantijų dujų ir naftos projektams (didžioji dalis – garantijų eksporto kreditams forma). Pagrindinės Prancūzijos įmonės, kurias palies nauji apribojimai – Total ir Engie. Daugiau galite sužinoti čia (nuoroda).

–

Lapkričio 3-6 d. įvyko Prancūzijos Prezidento vizitas Kinijoje. Eliziejus skelbia, jog Pekine pasirašytų kontraktų vertė siekia 15 mlrd. Eur. Svarbiausi sektoriai – aeronautika, energetika, maisto pramonė, finansai. Pagrindiniai kontraktai / memorandumai:

• GTT (Engie filialas) ir Beijing Gas Group 1 mlrd. Eur vertės kontraktas dėl LNG terminalo Tianjin statybos ir 230 km dujotiekio iki Pekino įrengimo;

• Safran kontraktas su Nacionaline plėtros ir reformų komisija dėl straitasparnių motoro WZ16 komercializavimo šiam tikslui sukuriant jungtinę įmonę;

• Memorandumas, kuriuo siekiama skatinti bendradarbiavimą tarp šalių įmonių lėktuvų, straigtasparnių, dronų ir oro kontrolės sistemų srityse;

• Memorandumas dėl Airbus pramoninio bendradarbiavimo stiprinimo Kinijoje;

• Skelbiama apie Total susitarimus su CHN partneriais dėl jungtinių įmonių kūrimo ličio elementų gamybos, LNG tiekimo ir saulės energijos srityse;

• Prancūzija ir Kinija patvirtino ketinimą iki 2020 m. sausio 31 d. pasirašyti galutinę sutartį dėl panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklos statybos Kinijoje. Šiam projekte dalyvauja Prancūzijos įmonė Orano. Skelbiama kontrakto vertė 20 mlrd. Eur, projektiniai gamyklos pajėgumai iki 800 t. per metus;

• Vizito metu taip pat buvo pasirašytas susitarimas dėl abipusio saugomų geografinių nuorodų pripažinimo ir apsaugos. Vizito metu išplatintas jungtinis FR-CHN pareiškimas dėl bioįvairovės apsaugos bei klimato kaitos, kuriame šalys įsipareigoje tęsti Paryžiaus klimato kaitos tikslų įgyvendinimą.

Išsamiau galite rasi čia (nuoroda) ir čia (nuoroda).

–

Lenkijos antimonopolio kontrolės tarnyba (UOKiK) Prancūzijos energetikos kompanijai „Engie“, dalyvaujančioje „Nord stream 2“ projekte, skyrė 40 mln. Eur baudą už tai, jog kompanija atsisako bendradarbiauti suteikiant informaciją, susijusią su projekto „Nord stream 2“ finansavimu bei kompanijos turimus susitarimus su Rusijos „Gazprom“. Detaliau skaitykite čia (nuoroda).

–

Prancūzijos elektros tiekėjo EDF skaičiavimais galimų 6 naujų branduolinių reaktorių statyba galėtų atsieiti 45 mlrd. Eur. Prancūzijos aplinkosaugos ministrė Elisabeth Borne teigia, jog sprendimas dėl galimo naujų reaktorių statybos bus priimtas 2021 viduryje ir tik startavus šiuo metu baigiamam statyti EPR tipo reaktoriui Flamanvilyje. Prancūzija užsibrėžusi branduolinės energetikos dalį bendrame šalies energetikos žemėlapyje sumažinti nuo 75 iki 50 proc. iki 2035 m. Daugiau skaitykite čia (nuoroda).

–

Prognozuojama, kad Prancūzijos automobilių pramonė ateinančiais metais ir toliau lėtės. 2021 m. naujų automobilių gamyba pasieks 1,7 mln. (plg. 2004 m. šis rodiklis siekė 3,6 mln.) Sektoriaus sukuriamų tiesioginių darbo vietų skaičius nuo 300 tūkst. (2006 m.) sumažėjo iki 185 tūkst. (2019 m.). Europoje buvusi antra didžiausia automobilių gamintoja, Prancūzija šiandien užima 5-ą vietą. Lyginant su kitomis Europos šalimis, Pranzūcijos automobilių pramonė yra labiausiai delokalizuota. Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie 50 mln. paramos fondus didinti automobilių pramonės konkurencingumą. Pirmasis (25 mln.) skirtas užtikrinti ekologinę sektoriaus transformaciją, antrasis – mažų ir vidutinių įmonių paskolų garantijoms. Detaliau skaitykite čia (nuoroda).

Atsinaujinančių išteklių ir energijos vartojimo efektyvumo fondas teigia, kad energijos taupymo strategija, paremta atitinkamais teisės aktais, padės sumažinti iki 2036 m. gyventojų energijos suvartojimo dalį bendroje energijos suvartojimo dalyje iki 29 proc. Daugiau skaitykite čia (nuoroda).

-

Iki šiol didžiausia Armėnijos saulės energijos elektrinė - „ArSun 1-2“ bus atiduota eksplotacijai. Gamyklos kaina 2 mln. USD. Finansavimą teikė „ArmSwissBank“ su Vokietijos „KfW Bank“. Išsamiau galite skaityti čia (nuoroda).

-

Armėnija visiškai pereis prie elektroninės prekybos elektra sistemos. USAID padeda sukurti elektroninę kompiuterinę programą, kuri užtikrins prekybą elektra elektroniniu formatu. Daugiau skaitykite čia (nuoroda).

Dėl energijos taupymo Baltarusija sausį-rugsėjį sunaudojo 635 tūkst. tonų mažiau sąlyginio kuro. Iš viso šiemet tikimasi sutaupyti 1 mln. tonų sąlyginio kuro. Daugiau skaitykite čia (nuoroda).

-

Sausį-rugsėjį Baltarusija eksportavo 8,1 mln. tonų naftos produktų. Tai – 13,5 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2018 m. Pajamų gauta 17,8 proc. mažiau.

-

Pasirašytas susitarimas su Europos investicijų banku dėl projekto, skirto plėsti darnų energijos vartojimą, finansavimo. Išsamiau rasite čia (nuoroda).