Energetinis efektyvumas Lietuvoje: kalbama daug, daroma lėtai

Energetinis efektyvumas Lietuvoje: kalbama daug, daroma lėtai

Nors viešojoje erdvėje keliama nemažai diskusijų apie klimato kaitą ir energetinio efektyvumo sprendimų naudą, šios srities rinka, jos dalyvių teigimu, mūsų šalyje plečiasi iš lėto. Didelei daliai verslo organizacijų energetinio efektyvumo priemonių diegimo paskata išlieka standartų reikalavimai arba jas valdančių užsienio įmonių spaudimas, o klimato klausimai vis dar mažai aktualūs.

Tai rodo bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ užsakymu 2020 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais atliktas kokybinis energetinio efektyvumo sprendimų rinkos dalyvių Lietuvoje tyrimas.

Jo metu energetikos monitoringo ir efektyvinimo priemonių, pastatų energetinio efektyvumo, apšvietimo ir transporto sektoriaus efektyvumo sprendimus siūlančių bendrovių atstovai pabrėžė, kad per paskutinį dešimtmetį fiksuojamas ryškus pozityvus pokytis, tačiau taip pat konstatavo, kad Lietuvoje supratimas apie energijos vartojimo efektyvumą dar atsilieka nuo Europos Sąjungos tendencijų, vystosi gana lėtai ir pokyčius labiausiai inicijuoja užsienio kapitalo – dažniausiai Skandinavijos – įmonės, perkeliančios savo standartus.

ESO energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės teigimu, dėl sąlyginai mažo vietinio aktyvumo, energetinio efektyvumo sprendimus siūlančios mūsų šalies įmonės mieliau ieško užsienio rinkų, negu imasi pastangų plėsti ir ugdyti potencialų klientų ratą Lietuvoje.

„Deja, bet Lietuvoje turime daug pavyzdžių, kai įmonės ne tik neįvertina energetinio efektyvumo priemonių naudos, bet ir neturi jokių tikslų, susijusių su šia sritimi. Tyrimo dalyviai taip pat sako, kad šioje rinkoje vyraujantis požiūris yra ganėtinai formalus, nulemtas reguliacinės aplinkos, be to, kol kas lyderystės nesiima ir viešasis sektorius“, – teigia A. Vaitulevičė.

Kam grėsmės vėzdas, kam paskata

Tyrimo dalyvių teigimu, šiuo metu Lietuvoje galima išskirti keturis veiksnius, skatinančius diegti energetinio efektyvumo sprendimus. Pirmasis veiksnys – teisinio reguliavimo ir reikalavimų – ypač aktualus statybų bei transporto sektoriuose. Jis apima nuo kylančių energetinio efektyvumo standartų naujiems pastatams, energetinio audito sertifikatų iki nuolat griežtėjančių taršos reikalavimų automobiliams.

Antrasis veiksnys – technologijų tobulėjimas – yra itin svarbus pokyčių katalizatorius, dažnu atveju leidžiantis vienu sprendimu pagerinti daugybę kasdienių procesų. Pavyzdžiui, Lietuvoje renkantis energetinio efektyvumo sprendimus dažniausiai investuojama į apšvietimo modernizavimą, kuris ne tik leidžia smarkiai mažinti elektros energijos sąnaudas, tačiau ir pagerina tiek darbo, tiek ir sveikatai naudingas sąlygas darbuotojams.

„Jeigu pirmąjį veiksnį patys rinkos dalyviai vadina vėzdu, kurio grėsmės nuolat stengiamasi išvengti prisitaikant, tai antrasis yra tai, kas tampa savanoriška paskata investuoti į energetinį efektyvumą ir visapusiškai integruoti šiuos procesus versle“, – pažymi A. Vaitulevičė.

Trečiajam veiksniui rinkos specialistai priskiria užsienio kapitalo investicijas ir kartu su jomis ateinančius naujus reikalavimus, kuriuos akcininkai „eksportuoja“ į kitas šalis. Ir ketvirtas veiksnys – gerieji pavyzdžiai jau įgyvendintuose projektuose. Šiam veiksniui ypač pasitarnauja tai, kad mūsų rinka maža, todėl žinios apie sėkmingus naujus sprendimus įvairiuose projektuose – gamybos, statybų, apšvietimo – greitai pasklinda ir multiplikuojasi kituose objektuose.

Išorinis spaudimas neveikia, tačiau formuojasi rinkodaros tikslai

Tyrimo autorius, Energetinių tyrimų instituto vadovas profesorius Tomas Janeliūnas pažymi, kad Europos Sąjunga yra deklaravusi siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, o Lietuva šiame kontekste, be kitų įsipareigojimų, taip pat numačiusi bent 1,5 karto, lyginant su 2017 m. duomenimis, sumažinti energijos vartojimo intensyvumą. Vis dėlto, rinkos dalyvių teigimu, verslas į bendrus šalies tikslus dar žvelgia pro pirštus arba imasi efektyvumą didinančių sprendimų dėl pragmatinių verslo interesų – pavyzdžiui, deklaruoti planetos saugojimo rūpestį rinkodaros tikslais.

„Ryškesnių lyderystės apraiškų šiame fone kol kas nepateikia ir viešasis sektorius, kuris labai formaliai žiūri į energetinį efektyvumą. Tyrimo dalyviai pabrėžė, kad viešuosiuose pirkimuose vis dar labai retai keliami reikalavimai susiję su efektyvumu, labiau laikomasi formalių minimalių nuostatų, kurios yra „nuleidžiamos iš viršaus“, – sako T. Janeliūnas.

Anot jo, pagrindine priežastimi savo iniciatyva ieškoti ir priimti energetinio efektyvumo sprendimus ar priemones Lietuvoje tebėra finansai, taip pat stebimas dalies verslo dėmesys energetiniam efektyvumui ir investiciniais sumetimais.

„Žinoma, pagrindinė priežastis yra kaštų mažinimas, kadangi energetiniai resursai nugula į galutinę produkto savikainą. Dalis įmonių konsultuojasi su specialistais norėdamos priimti racionalius sprendimus dar būsimose investicijose. Dalis įmonių – tai labiau būdinga NT sektoriui – ieško ilgalaikės kokybės užtikrinimo sprendimų tam, kad papildomai išaugintų projekto vertę, išnaudotų sprendimus rinkodaros tikslais, o vėliau galėtų sėkmingai parduoti investuotojams“, – atskleidžia T. Janeliūnas.

Stipriausi advokatai – skaičiai

Tyrimo dalyviai akcentavo, kad energetinio efektyvumo sprendimų nauda ir būtinybe visų pirma būtina įtikinti vadovus, įmonių akcininkus – tik jie gali strategiškai įtraukti šiuos tikslus į strategijos, plėtros, investicijų planus. O stipriausi energetinio efektyvumo priemonių pasirinkimo advokatai yra skaičiai.

Rinkos dalyvių teigimu, jų efektą dar labiau sustiprina, kai energijos sutaupymo skaičiais giriasi kitos įmonės, jau pritaikiusios energetinio efektyvumo sprendimus. Būtent verslo rekomendacijos kitoms bendrovėms pažymimos kaip vienas efektyviausių būdų sukelti papildomų impulsų rinkai.

„Vienas iš tyrimo dalyvių prisiminė, kad geriausia reklama tapo didelės pramonės kompanijos viešas kalbėjimas apie energetinio efektyvumo sprendimų pritaikymą, sutaupymus ir atsiperkamumą. Taip pat svarbūs argumentai yra tiksliai paskaičiuotas kaštų taupymas, investicinių sąnaudų mažinimas, kokybės ir investicijos santykis. O pradėti reikėtų nuo realaus audito, leidžiančio jau veikiančiuose procesuose tiksliai užčiuopti tobulintinas vietas, parodyti įmonių vadovams, kur guli jų dar nepanaudoti ištekliai“, – pažymi A. Vaitulevičė.

Tyrimo dalyviai taip pat pripažino, kad efektyviausios priemonės pasiekti potencialius klientus Lietuvoje yra tiesioginis bendravimas, asmeninių kontaktų mezgimas su atsakingais už konkrečią sritį specialistais. Kitos dažniau pasiteisinusios priemonės – parodos bei konferencijos.

Anot A. Vaitulevičės, ESO kasmet organizuoja seminarus energetinio efektyvumo temomis. Įmonių apklausos po jų rodo, kad dešimtys organizacijų apie jiems reikalingus energetinio efektyvumo sprendimus išgirdo būtent šiuose seminaruose.

„Dauguma šių įmonių tapo ESO Pažangios energijos klubo narėmis ir savo sėkmės istorijomis dalijasi viešai, tokiais pavyzdžiais padėdamos kitoms panašioms organizacijoms įsivertinti savo potencialą energetinio efektyvumo srityje. Šis klubas yra atviras visoms atsakingoms, savo patirtimi dalintis norinčioms įmonėms, siekiančioms prisidėti prie pokyčių visoje šalyje“, – teigia A. Vaitulevičė.