Užsienio naujienų apžvalga: 2019 m. birželis

Užsienio naujienų apžvalga: 2019 m. birželis

Dalijamės svarbiausios 2019 m. birželio mėn. užsienio žiniasklaidoje pasirodžiusios informacijos energetinio efektyvumo ir susijusiomis temomis apžvalga:

Baltarusija

Aukštesniųjų parlamento rūmų pirmininkas M. Miasnikovičius susitiko su Pasaulio banko atstovu Baltarusijoje ir pasiūlė stiprinti bendradarbiavimą miškininkystėje ir energetikoje. Daugiau apie tai rašoma naujienų agentūros „Belta“ pranešime: https://www.belta.by/economics/view/belarus-predlagaet-vsemirnomu-banku-rasshirit-sotrudnichestvo-v-lesnom-hozjajstve-i-elektroenergetike-349309-2019/

Suinteresuotos įmonės kviečiamos dalyvauti modulinės katilinės, naudojančios vietinį biomasės kurą, statybos Minske konkurse. Dokumentus galima registruoti iki liepos 29 d. Objekto statyboms numatytas laikas – 11,5 mėnesio po sutarties pasirašymo. Plačiau: http://energoeffekt.gov.by/news/246-news_2019/3518-20190605_torgi

Baltarusija iki metų pabaigos atidėjo rusiškos naftos tranzito tarifų peržiūrą. Balandį skelbta apie Baltarusijos siekį tarifus padidinti 23,1 proc. Apie tai rašoma: http://www.belmarket.by/belarus-otlozhila-peresmotr-tarifov-na-tranzit-rossiyskoy-nefti-na-konec-goda

Baltarusijoje patvirtintos kvotos atsinaujinančiai elektros energijai 2020-2022 m. laikotarpiu: 2020 m. bus galima statyti 6 MWt biodujų jėgaines, 19,8 MWt vėjo, 7 MWt vandens, 1,5MWt biokuro. 2021 m. naujų vėjo ir vandens jėgainių nebus statoma, bet atsiras galimybės naudoti geoterminę energiją. Naujų saulės jėgainių taip pat neplanuojama. Daugiau apie tai galite perskaityti čia: http://energoeffekt.gov.by/news/246-news_2019/3533-20190620_news1

Baltarusijoje vyksta konkursas „Energetinio efektyvumo lyderis“, kurio nugalėtojai 7-iose nominacijose bus paskelbti spalio mėnesį vyksiančioje parodoje „Energy Expo 2019“.

Plačiau: https://www.sb.by/articles/pobediteli-konkursa-lider-energoeffektivnosti-2019-budut-nazvany-v-oktyabre.html

Įmonė „Belkommunmaš“ gamina du europinius standartus atitinkančių elektrobusų modelius ir metų pabaigoje tikisi pradėti europinių rinkų užkariavimą. Apie tai skelbiama: http://energoeffekt.gov.by/news/246-news_2019/3547-20190628_news2

Nuo liepos 1 d. Baltarusijoje įsigaliojo nauji elektros energijos tarifai – dieną ir naktį jie mažesni, vakare (17.00-23.00) – gerokai didesni nei iki šiol. Daugiau apie tai: http://minenergo.gov.by/vvedena-dopolnitelnaja-differenciacija-tarifov-na-jelektricheskuju-jenergiju-potrebljaemuju-naseleniem-dlja-bytovyh-celej/

Vengrija

Kompanija „Pannon Power“ be valstybės pagalbos pastatė ir paleido naują 2,9 MW saulės jėgainę ir užsitikrino valstybinės elektros skirstymo kompanijos MWM kontraktą 25 metams. Pagal jį MWM pirks elektros energiją už fiksuotą kainą. 5,5 ha sklypą statyboms išskyrė Hugyah miesto savivaldybė. Apie tai rašo tinklapis Magyarhirlap.hu.

Šalies finansų ministerija paskelbė, kad iš mažo ir itin mažo verslo jau priimamos paraiškos dėl subsidijų saulės jėgainėms įrengti. Projektui numatytas 15 mlrd. forintų (maždaug 46,3 mln. EUR) fondas skirtas 1,5-3 mln. forintų (apie 4,63-9,26 tūkst. EUR) subsidijoms už 7,5-15 kWp jėgainių įrengimą. Įrengimo kaina atskirai nenagrinėjama, visiems pareiškėjams išmokama po 200 tūkst. forintų (apie 617,28 EUR) už įrengtą kWp. Plačiau: Magyarhirlap.hu; napi.hu; index.hu ir portfolio.hu.

Kinijos Nacionalinė pramonės įrangos importo ir eksporto kompanija CMC gavo visas licenzijas ir leidimus 100 MW saulės jėgainei Kapošvaro mieste statyti. Inovacijų ir technologijų ministras pasirašė sutartį su CMC vykdančiuoju direktoriumi Pekine, pagal kurią kinų kompanija investuos iki 1 mlrd. EUR ir įsteigs regioninę bazę, koordinuosiančią CMC veiklas 16-oje Rytų ir Centrinės Europos valstybių. Vengrija per artimiausius 5 metus siekia padidinti saulės generuojamą elektros energijos galią nuo maždaug 700 MW iki 2-3 GW. Plačiau: portfolio.hu.

Finansų įmonė „Cashline Befektesi Holding“ oficialiai atidarė dvi kovo mėnesį įrengtas ir nuo balandžio elektros energiją parduodančias 10 kW saulės jėgaines Sabolč-Satmar-Bereg apskrityje, pastatytas už 4 mlrd. forintų (maždaug 12,35 mln. EUR). Valstybė iš jėgainių perka elektros energiją už fiksuotą kainą, pagal KAT schemą.

Prasidėjo laikinų pastatų, reikalingų Pakšo miesto atominės elektrinės plėtros metu, statyba. Iš viso numatoma pastatyti 80 tokių pastatų. Apie tai rašo portalai: Index.hu; nepszava.hu

Per klausimų šalies Parlamente sesiją, atsakydamas į „Lehet mas a Politika“ partijos atstovės Erszebet Schmuck pastabas dėl Vengrijos vyriausybės nereagavimo į klimato kaitą, premjeras Viktoras Orbanas, referuodamas į Konstitucijos prievolę vyriausybei elgtis atsakingai ir palikti ateinančioms kartoms gyvenamą aplinką, sakė, kad „Arba klimato tikslai ir todėl Pakšo atominė elektrinė, arba „Ne“ Pakšui ir todėl „ne“ – klimato tikslams“.

Vengrijos žurnalistams pavyko sužinoti, kad finansų ministro derybose su Rusijos Finansų ministerija ir Nacionalinio banko atstovais yra siekiama nukelti 10 mlrd. JAV dolerių paskolos Pakšo atominės elektrinės išplėtimui mokėjimo pradžią nuo 2026 m. iki kol nauji blokai pradės gaminti ir parduoti elektros energiją bei kad būtų panaikintas 0,25 proc. metinis kredito prieinamumo mokestis. Kontrakto pakeitimus dar turės ratifikuoti Vengrijos Parlamentas ir patvirtinti Europos Komisija. Manoma, kad tai įvyks šį rudenį arba žiemą. Plačiau: ATV.hu; portfolio.hu; hvg.hu; index.hu; 444.hu

Vengrijos įmonėms mažėja galimybės dalyvauti Pakšo atominės elektrinės plėtros darbuose – tokia išvada daroma po Vengrijos-Čekijos derybų dėl „Škoda JS“ (netiesiogiai priklausančios „Gazprom Bank“) sutarties sąlygų.

Bendrovė „Pannon Fuel“ atidarė suskystintų dujų degalinę M0 autostradoje (žiede aplink Budapeštą) – tai pirmoji Vengrijoje suskystintų dujų užpylimo stotis sunkvežimiams, taip pat siūlanti LCNG dujas. ES finansavo 85 proc. iš 1,2 mln.EUR degalinės įrengimui pagal programą PAN-LNG. Apie tai rašo: Nespzsava.hu; mfor.hu; profitline.hu; tozsdeforum.hu; 24.hu; portfolio.hu.

Austrijos OMW degalinėje M1 autostradoje Komaromo-Estergomo apskrityje atidaryta elektrinių automobilių greito pakrovimo stotelė. Joje įrengti krovikliai yra vieni greičiausių Europoje. Šaltiniai: NAPI.hu; hvg.hu.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto ir Serbijos Energetikos ir kasybos ministras Aleksandras Antičius pasirašė susitarimą dėl tarpinės dujotiekio jungties tarp Serbijos ir Vengrijos tinklų. Vengrų ministras sakė, kad 2020-iems metams jo šalis nusipirko 4 mlrd. kubinių metrų dujų iš Rusijos, kad jų pristatymas per Ukrainą nėra garantuotas, kad 2 mlrd. kubinių metrų Rusijos dujų Vengrija gaus per Austriją ir kad suskystintų dujų terminalo Kroatijoje projektas bei dujų gavybos Juodojoje jūroje Rumunijoje klausimai nejuda į priekį, todėl Vengrijai perspektyviausias atrodo dujų gavimas per Bulgariją ir Serbiją iš Turkijos. Konkursai dėl jungiamosios jungties statybos prasidės šių metų rudenį, statyba – 2020 m. vasarą, ir turėtų būti baigta 2021 pabaigoje. Apie tai: Portfolio.hu.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto Sankt Peterburge pasirašė sutartį dėl dujų tiekimo iš Rusijos iki 2020 m. Pirmieji 2 mlrd. kubinių metrų dujų saugyklas Vengrijoje pasieks jau rugsėjo gale. P. Szijjarto taip pat susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ir pramonės ministru Denisu Manturovu bei energetikos ministru Aleksandru Novaku. Plačiau: Magyarhirlap.hu; HIRTV.hu; napi.hu.

Paaiškėjo, kad įmonė „Hungarian Horizon Energy“ (HHH) yra išžvalgiusi ir pradėjusi ekploatuoti didelį (konkrečios apimtys neatskleidžiamos) naftos telkinį pietinėje Vengrijoje, Baranijos apskrityje. Nuo vasario HHH naftos gavybą padidino nuo 6000 barelių per dieną iki 11000 barelių per dieną ir planuoja, kad pasieks iki 15000 barelių naftos ir 360 tūkst. kubinių metrų dujų per dieną kiekį. Apie tai rašo: 24.hu; index.hu; napi.hu; hvg.hu.

Vengrijos užsienio reikalų ministras P. Szijjarto regioninėje energetinio saugumo konferencijoje Belgrade sakė, kad nuo 2021 metų Centrinei Europai reiks naujų sprendimų ir energijos tiekimo kelių, nes Rusijos dujų tiekimas per Ukrainą nebūtinai bus vykdomas. Vengrija viena su tokiais iššūkiais nepajėgsianti susidoroti, ji visiškai priklauso nuo Kroatijos galimybių pasistatyti suskystintų dujų terminalą ar nuo JAV bei Austrijos galimybių pradėti išgauti dujas iš Rumunijos telkinių. Jei niekas nesikeis, o abu projektai esą jau atsilieka nuo grafiko, tai Vengrijai teks susikoncentruoti pietinio Rusijos dujų transporto koridoriaus link – per Turkiją, Bulgariją ir Serbiją. Vengrija ėmėsi visų reikiamų techninių žingsnių, kad būtų pajėgi iš Serbijos 2020 m. importuoti 6 mlrd. kubinių metrų, o 2021 – 10 mlrd. kubinių metrų dujų.

Estija

„Eesti Energia“ birželio mėnesio pradžioje paskelbė apie kai kurių skalūnais kūrenamų elektrinių sustabdymą rytinėje Ida-Virumaa apskrityje. Dėl šios pauzės 3 mėnesių laikotarpiui laikinai atleidžiami iki 1300 darbuotojų. Priežastys – didėjanti pigesnės rusiškos ir baltarusiškos elektros energijos pasiūla „Nord Pool“ biržoje ir išaugusios ES taršos leidimų kainos. Pasak „Eesti Energia“ vadovo Hando Sutterio, kai taršos mokestis sudaro daugiau kaip pusę elektros savikainos ir siekia apie 25 eurus už toną, konkuruoti su rusiška elektra labai sunku. „Eesti Energia“ vertinimu, pigi rusiška elektra sudaro apie ketvirtadalį biržoje parduodamo kiekio, todėl bendrovė ragina elektros tinklų operatorių „Elering“ nutraukti jos importą arba apmokestinti ją specialiu mokesčiu. Tačiau „Elering“ vadovas Taavi Veskimagi tvirtina, kad rusiška elektra rinkoje tesudaro apie 3 proc., jos apmokestinimas galėtų sukelti atsakomuosius Rusijos veiksmus (pvz. mokestį už sistemos dažnio palaikymą). Pasak „Elering“, pagrindinė problema yra ne rusiška elektra, o estiškų elektrinių tarša, kuri pagal CO2 išlakas yra didžiausia ES.

Susitikime su profsąjungų atstovais Estijos Prezidentė Kersti Kaljulaid pareiškė, kad skalūnų era jau baigiasi, todėl Estijos energetikos gamyboje ateina laikas pereiti prie kitų energijos šaltinių ir ieškoti būdų padėti darbuotojams pereiti į kitus ekonomikos sektorius. Tuo metu finansų ministras Martinas Helme paragino peržiūrėti šalies energetikos politiką, kadangi vėjo energetika ar kiti atsinaujinantys šaltiniai neužtikrina stabilios energijos gamybos ir negali pilnai pakeisti skalūnų. M. Helme nuomone, Estija turėtų apsvarstyti atominės elektrinės statybos klausimą. Pasak M. Helme, modernios AE statyba kainuotų apie 10-15 mlrd. eurų ir galėtų būti baigta apie 2030 m.

Estijos vyriausybė birželio 13 dieną nusprendė leisti keleivių vežimo operatoriui „Elron“ nupirkti 6 naujus keleivinius traukinius – 4 hibridinius ir 2 elektrinius. Pasak ekonomikos ir infrastruktūros ministro Taavio Aaso, nauji traukiniai leis užtikrinti dažnesnius reisus ir geresnę paslaugų kokybę. „Elron“ tikisi, kad naujieji hibridiniai traukiniai bus pristatyti 2022 m., o elektriniai – iki užbaigiant Talino-Haapsalu geležinkelio atstatymą.

Jungtinė Karalystė

„Jaguar Land Rover“ (JLR) planuoja investuoti į elektromobilių gamybą Jungtinėje Karalystėje, Birmingemo mieste. Teigiama, kad investicijos sieks šimtus milijonų svarų sterlingų. Iš pradžių gamykloje bus surenkami elektriniai „Jaguar XJ“ limuzinai. JLR atstovų teigimu, toks sprendimas leis išsaugoti darbo vietas 2700 gamyklos darbuotojų. Kompanijos vadovas prof. Ralphas Spethas paragino šalies vyriausybę daugiau investuoti į elektromobilių krovimo infrastruktūrą. Plačiau: https://www.ft.com/content/978eb780-9b16-11e9-b8ce-8b459ed04726

Portugalija

Viena didžiausių atsinaujinančios energetikos kompanijų Portugalijoje „Finerge“ diversifikuojasi ir apims ne tik vėjo, bet ir saulės energetiką. Kompanija tikisi, jog šiam žingsniui padės sėkmingas „Finerge“ pasirodymas nacionaliniame energetikos aukcione. Daugiau apie tai: https://econews.pt/2019/06/20/finerge-invests-more-than-1bne-in-portugal/

Dėl didžiulės paklausos saulės energetikos licencijavimo megaaukcionas – didžiausias kada nors Portugalijoje vykęs tokio tipo renginys – pratęstas iki liepos 7 dienos. Bus išdalintos licencijos 1400 MW saulės energijos generavimo pajėgumams – tai yra dvigubai didesnis kiekis, nei leidžia sukurti dabartiniai saulės energetikos pajėgumai. Plačiau apie tai: https://www.reuters.com/article/us-portugal-solar-auction/portugal-extends-deadline-for-solar-power-auction-on-strong-demand-idUSKCN1TX1EV

Lenkija

Lenkijos verslumo ir technologijų ministerijos užsakymu „Atmoterm“ ir „Elektromobilumo Forumo konsorciumo“ parengtame raporte „Lenkijos elektromobilumo srities raidos ir plėtros tendencijų analizė“ numatoma, kad 2025 metais Lenkijoje, pagal labiausiai tikėtiną scenarijų, važinės 300 tūkst. elektromobilių. Raporte atkreipiamas dėmesys į greitesnės elektromobilumo plėtros Lenkijoje stabdžius: nepakankamą elektromobilių krovimo stočių kiekį,  nepaisant planuojamų subsidijų, vis tiek aukštą elektromobilių kainą ir elektromobilių servisų trūkumą.

Bendrovės „PKN Orlen“ vadovas Danielis Obajtekas pareiškė, kad šių metų liepos pradžioje „PKN Orlen“ pateiks oficialų prašymą Europos Komisijai dėl koncentracijos. Pažymėtina, kad „PKN Orlen“ 2018 m. lapkritį pateikė EK darbinę prašymo versiją. Pasak D. Obajteko, „PKN Orlen“ tikisi, kad sprendimą dėl įmonių grupės „Grupa Lotos“ išpirkimo spės priimti dar dabartinė konkurencijos komisarė Margrethe Vestager. D. Obajtekas atskleidė, kad jei EK priims neigiamą  sprendimą, „PKN Orlen“ „po kurio laiko“ dar kartą bandys teikti prašymą dėl koncentracijos.

Latvija

Latvijos dujų perdavimo sistemos operatorės ir Inčukalnio dujų saugyklos valdytojos „Conexus Baltic Grid“ apyvarta 2019 metų I ketvirtį sumažėjo 14 proc. ir siekė 17,766 mln. EUR. Pelnas sumažėjo net 30,3 proc. iki 6,337 mln. EUR. Tokius rezultatus daugiausiai lėmė dėl santykinai šiltos žiemos sumažėjusi dujų paklausa.    

Birželio 19 dieną Latvijos energetikos ministras Ralfas Nemiro nušalino visą valstybinio energetikos koncerno „Latvenergo“ tarybą ir pakeitė ją laikinąja. Priėmęs tokį sprendimą ekonomikos ministras pareiškė, jog norėtų, kad „Latvenergo“ taryba dirbtų efektyviau ir aktyviau, taip pat sparčiau spręstų tarifų politikos klausimus, ją sudarytų „ekspertai, kurių kiekvienas būtų atsakingas už savo sritį“. Premjeras Arturas Krišjanis Karinis netrukus pareiškė laukiantis paaiškinimų dėl tokio sprendimo. Anot jo, toks R. Nemiro sprendimas neatitinka efektyvaus valdymo principų, yra skubotas ir neapgalvotas, jo prielaidos neaiškios. Teisingumo ministras Janis Bordanis taip pat nepritaria sprendimui nušalinti „Latvenergo“ tarybą. Jo teigimu, klausimas nebuvo aptartas valdančiosios koalicijos taryboje. Užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius priminė, jog tapdama Tarptautinės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare Latvija įsipareigojo stiprinti valstybinių įmonių profesionalų ir politiškai neutralų valdymą.

Per šių metų pirmuosius 5 mėnesius elektros generacija Latvijoje sumažėjo 25,2 proc.. Iš viso per šį laikotarpį buvo pagaminta 2,677 GWh elektros energijos.

Birželio 20 dieną Briuselyje Latvijos premjeras A. K. Karinis kartu su Lietuvos prezidente, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos vadovu pasirašė politines gaires dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa. Dokumente pirmą kartą įtvirtintas galutinis sinchronizacijos terminas. Sutarta, kad šis regionui strateginės reikšmės projektas turi būti baigtas vėliausiai iki 2025 m. Gairėse taip pat nustatytas konkretus sinchronizacijos darbų įgyvendinimo tvarkaraštis.

Kroatija

Kinijos kompanija „Camel group“ tęsia 2017 metais pradėtą bendradarbiavimą su kroatų elektromobilių kompanija „Rimac Automobili“ ir prognozuoja, kad iki metų pabaigos Xiangyang mieste jų bendrai įkurtos įmonės gamybos pajėgumai išaugs iki 150 000 elektros pavarų per metus. Nors Kroatija praleido investicijų bangą, kai Vakarų Europos automobilių pramonė investavo Slovakijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Slovėnijoje ir Serbijoje, vyriausybė tikisi pritraukti investicijas ir automobilių gamintojus į šalį dabar. Apie tai rašoma: https://www.total-croatia-news.com/business/36542-rimac-automobili

Birželio 5 dieną gairėse ES šalims „European Semester 2019 Spring Package“ Europos Komisija Kroatijai rekomendavo orientuoti investicijas į mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrą, tvarų miesto ir geležinkelių transportą, energijos vartojimo efektyvumą, atsinaujinančios energijos infrastruktūrą. Plačiau apie tai: http://www.poslovni.hr/hrvatska/europska-komisija-vladi-privatizirajte-drzavna-poduzeca-smanjite-javnu-upravu-354027

Prancūzija

EDP atsinaujinančios energetikos įmonių konsorciumas „Innogy“ ir“ Enbridge“ laimėjo konkursą greta Dunkerko pakrantės jūroje statyti vėjo jėgainių parką. Numatomas jėgainių parko galingumas – 600 MW, planuojama, jog iki 2026 m. parkas elektros energija galės aprūpinti 500 tūkst. namų ūkių. Daugiau apie tai: http://premium.lefigaro.fr/flash-eco/parc-eolien-de-dunkerque-le-groupement-edf-renouvelables-innogy-et-enbridge-retenu-20190614

Prancūzijos ekologinio perėjimo ministras Francois De Rugy, kalbėdamas apie naujo tipo branduolinių reaktorių EPR diegimą šalyje, teigia, jog jų konkurencingumas, lyginant su atsinaujinančia energetika, yra kvestionuotinas, o atsinaujinančios energijos kaina šiandien tampa mažesnė už branduolinės energijos. Ministras taip pat pranešė apie planus šią vasarą skelbti konkursą dėl naujo vėjo jėgainių parko jūroje prie Normandijos krantų. Plačiau apie tai: https://www.capital.fr/economie-politique/rugy-doute-de-la-competitivite-du-reacteur-nucleaire-epr-1342682

Nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ išplatintoje ataskaitoje teigiama, jog pagrindiniai Prancūzijos bankai nesilaiko Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir toliau finansuoja projektus, susijusius su iškastinio kuro generuojama energija.  Iš ataskaitoje minimų bankų bei kredito institucijų „BNP Paribas“, „Crédit Agricole“, „Société Générale“, „BPCE-Natixis“, „La Banque Postale“, „Crédit Mutuel-CIC“, „le Crédit Coopératif“ išskirtas tik finansų kooperatyvas „la Nef“, kuris lėšas skyrė projektams, turintiems neutralią ar pozityvią įtaką aplinkai. Apie tai rašoma: https://www.ouest-france.fr/environnement/l-ong-oxfam-demande-des-mesures-environnementales-contraignantes-pour-les-banques-6383703

Prancūzijos prezidento 2018 m. lapkritį įsteigta aukštoji taryba klimato klausimams, sudaryta iš mokslininkų, ekonomistų, ekspertų ir inžinierių, paskelbė pirmąją metinę ataskaitą. Pagrindiniai aspektai: 1) įsipareigojimai, prisiimti Paryžiaus klimato susitarimu, yra nepakankami; 2) Prancūzijos nusistatyti nacionaliniai tikslai nepasiekti; 3) struktūriniai pokyčiai (transportas, pastatai, energetika) yra nepakankami; 4) reikia grįžti prie CO2 mokesčio didinimo; 5) reikia detalizuoti CO2 emisijų mažimo tikslus susijusiuose sektorinių politikų teisės aktuose; 6) reikia peržiūrėti subsidijas iškastinės energetikos šaltiniams. Plačiau: https://www.francetvinfo.fr/meteo/climat/objectifs-trop-faibles-retards-manque-d-investissements-le-haut-conseil-pour-le-climat-adresse-a-la-france-un-rapport-cinglant_3507169.html,o visas ataskaitos tekstas: https://www.hautconseilclimat.fr/wp-content/uploads/2019/06/hcc_rapport_annuel_2019.pdf

Prancūzijos energetikos reguliavimo komisija (CRE) skelbia, jog nuo liepos 1 d. vidutinė dujų kaina namų ūkiams mažės 6,8 proc. Prancūzija tikisi iki 2023 metų birželio 30 dienos atsisakyti reguliuojamų dujų tarifų. Daugiau apie tai rašoma: https://www.service-public.fr/particuliers/actualites/A13473

Nuo 2019 m. liepos 1 d. Paryžiuje įsigaliojo eismo draudimas dyzeliniams automobiliams, įregistruotiems nuo 2001 metų sausio 1 dienos iki 2005 metų pabaigos („Crit'Air 4“ vinjetė). Sunkiasvorėms transporto priemonėms ir autobusams šis draudimas galios nuo 8 iki 20 val. visomis savaitės dienomis. Šis draudimas galioja zonoje, kurią juosia greitkelis A86, bet negalioja pačiame greitkelyje. Daugiau apie tai: https://www.paris.fr/actualites/nouvelle-etape-crit-air-des-le-1er-juillet-2017-4834

Interviu RMC radijui metu Prancūzijos ekologinio perėjimo ministras Francois De Rugy teigia, jog aktyviai svarstoma apie galimybę įvesti papildomą taršos vinjetę sunkiasvorėms tranzitinėms transporto priemonėms, įgyvendinti kurią siektų dar 2020 metais ir kuri nebūtų taikoma Prancūzijos vairuotojams. Prancūzijos spaudoje kalbama, jog siekiant apeiti ES taisykles dėl lygiaverčio transportininkų traktavimo, analizuojama galimybė savo šalies vairuotojams kompensuoti vinjetės kainą iš vidinio energetikos produktų vartojimo mokesčio. Apie tai rašo: http://www.leparisien.fr/economie/vignette-poids-lourds-rugy-evoque-une-possible-mise-en-place-en-2020-24-06-2019-8101227.php ir http://premium.lefigaro.fr/flash-eco/le-gouvernement-travaille-sur-une-vignette-pour-les-poids-lourds-en-transit-francois-de-rugy-20190624.

Už informaciją dėkojame Lietuvos Respublikos ambasadoms Baltarusijoje, Vengrijoje, Estijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Latvijoje, Kroatijoje ir Prancūzijoje.