Nematoma prekybos tinklų pusė: sprendimai, mažinantys energijos vartojimą

Nematoma prekybos tinklų pusė: sprendimai, mažinantys energijos vartojimą

Praktika rodo, kad įmonės gali sumažinti energijos sąnaudas iki 20% atlikdamos paprastus pakeitimus. Tai įrodė Kaišiadorių vartotojų kooperatyvas ir prekybos centrai „Maxima“, įdiegę energetinio efektyvumo priemones bei deklaravę elektros sutaupymą ir tapę Pažangios energijos klubo nariais. Jų sprendimai ne tik prisideda prie mažesnių veiklos kaštų, bet ir pasaulinio tikslo kovoje su klimato kaita – iki 2050 m. padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki 40%.

Kai kurie Lietuvos prekybos tinklai jau ne pirmus metus investuoja į energijos vartojimo sprendimus, padedančius efektyviau valdyti parduotuvių tinklą. Nauji sprendimai ne tik prisideda prie mažesnių veiklos kaštų – sutaupytų kelių dešimčių tūkstančių eurų, bet ir prie įmonės socialinės atsakomybės.

Mažais žingsniais energetinio efektyvumo link

„Pradėjome nuo labai mažų ir elementarių žingsnių, siekdami energetinio efektyvumo – buvusį apšvietimą atnaujinome LED lempomis. Pirmuosius vaisius raškome jau dabar ir džiaugiamės rezultatais. Iš esmės yra pakeista 9 parduotuvių prekybos salių ir pagalbinių patalpų apšvietimas, kitose procesas vyksta palaipsniui: perdegusias lempas keičiame naujomis LED“, – apie pokyčius Kaišiadorių vartotojų kooperatyvo parduotuvėse kalbėjo Viktoras Bieluckas, inžinierius.

Parduotuvėse pakeitus liuminescencines ir kaitrines lempas šiuolaikiškomis LED lempomis kooperatyvo sąskaitos už elektros energijos suvartojimą kiekvieną mėnesį, palyginti su praėjusių metų analogišku mėnesiu, yra mažesnės 10–15%.

Orientuojasi į apšvietimą, o ne aplinkos šildymą

23 parduotuves Kaišiadorių rajone turinčio kooperatyvo inžinierius pabrėžė, kad LED lempų veikimo laikas yra apie 50 kartų ilgesnis už įprastų kaitrinių ir penkis kartus – už liuminescensinių lempų veikimo laiką. Taip įmonė sutaupė laiko, kurį skirdavo techninei priežiūrai, nes reikėdavo dažnai keisti ne tik perdegusias lempas, bet ir šių lempų paleidimo įrangą. Per maždaug dvejus metus iš pakeistų daugiau kaip 300 LED lempų tik kelis kartus jas teko keisti naujomis.

Kalbėdamas apie privalumus, V. Bieluckas pabrėžė, kad LED lemputės neįkaista, nes šviesos dioduose energija šviesa paverčiama be nuostolių.

„Seniau kildavo didesnė grėsmė gaisrui: kaitrinės lemputės įkaisdavo, o kitose lempose naudojama toksinė medžiaga – gyvsidabris. LED gaminiai mechaninio lempos dužimo atveju nėra tiek pavojingi kaip kaitrinės, fluorescencinės ar gyvsidabrio lempos, todėl sumažinome riziką ne tik turtui, bet ir aplinkiniams. Dabar visa energija yra skirta pagrindiniam tikslui – apšvietimui, o ne aplinkai šildyti“, – džiaugėsi V. Bieluckas.

Pokyčiai neprasprūsta pro akis klientams

Dabar gaminamomis LED lempomis galima pakeisti visas iki tol naudotas, nes jos atitinka formas, cokolius bei dydžius – beveik visose parduotuvėse įtaisyti dvigubų lempų šviestuvai su 120 ar 150 cm ilgio lempomis. Didžiausios parduotuvės – „Girelė“ Kaišiadoryse ir „Gojus“ Kruonyje, o taip pat Palomenės, Pravieniškių, Gudienos, Darsūniškio ir kelios mažesnės parduotuvės jau pasitinka klientus atsinaujinusios, o per dvejus metus planuojama tai padaryti ir kitose.

V. Bieluckas pastebi, kad naujos priemonės, siekiant energetinio efektyvumo, ne tik duoda finansinės naudos, bet ir maloniai nuteikia pirkėjus. Pokyčius pastarieji įvertina teigiamai.

„Buvo ilgai svarstyta, kokią šviesos spalvą rinktis, nes iki šiol jos buvo skirtingos: keisdavome į tas, kurių turėjome. Dabar yra pasirinktas vienas šviesos spalvos standartas. Pakeitus apšvietimą buvo pasitelkta ir specialistės pagalba prekių asortimentui išdėstyti. Permainos įvyko ne tik parduotuvių apšvietime, bet ir pačioje parduotuvėje, o šie pasikeitimai nepraslysta pro akis mūsų klientams, kurie juos vertina itin palankiai“, – pasakojo Kaišiadorių vartotojų kooperatyvo specialistas.

Nauda – visapusė

Kasdien skirtingo dydžio parduotuvėse „Maxima“ Lietuvoje, kurių paskutiniais duomenimis buvo 237-ios, kasdien apsilanko daugiau nei 550.000 pirkėjų. Tokiems įspūdingiems srautams aptarnauti reikalingos nemenkos sąnaudos, todėl nuspręsta investuoti į įvairius energijos vartojimo efektyvumą skatinančius sprendimus.

„Pagrindinė paskata investuoti į tvarią energetiką – siekis mažinti prekybos tinklo poveikį aplinkai ir taupyti veiklos sąnaudas. Įgyvendindami tokius sprendimus matome, kad nauda yra visapusė – energetiškai efektyvūs sprendimai taip pat yra ir finansiškai naudingi, o sutaupytas lėšas galima investuoti į inovacijas, kuriančias didesnę vertę suinteresuotoms šalims – klientams, darbuotojams, partneriams, aplinkai“, – teigė Irtautė Ščerbavičienė, „Maxima“ operacijų vadovė.

Reikia pažymėti, kad abi įmonės savo sutaupymus deklaravo ESO ir yra tapusios Pažangios energijos klubo narėmis.

Neefektyvių išteklių panaudojimo stebėsena

Kadangi didžioji dalis energijos suvartojama technologiniam šaldymui, diegiamos pažangios aplinką ir energiją tausojančios šaldymo sistemos bei panaudojama technologinio šaldymo metu atsirandanti šilumos energija. Be to, diegiami energiją tausojantys apšvietimo sprendimai bei statomos saulės jėgainės. Daugumoje parduotuvių „Maxima“ yra įdiegta energijos išteklių stebėjimui skirta automatizuota nuskaitymo sistema, kuri padeda identifikuoti neefektyviai naudojamus išteklius, leidžia suprasti, kur dar labiau galima efektyvinti energijos vartojimą.

Anot pašnekovės, kiekvienos inovacijos poveikis aplinkai ir kuriama nauda skiriasi. Tačiau efektyvumas aiškiausiai matosi vertinant tai, kiek energijos buvo pagaminta arba sutaupyta. Sprendinių nauda pamatuojama stebint automatizuotą išteklių vartojimo nuskaitymo sistemą. I. Ščerbavičienė atkreipė dėmesį, kad didelį potencialą turi diegiami atsinaujinantys energetikos sprendimai, pvz., saulės baterijos ant parduotuvių „Maxima“ stogų.

Sprendimai nėra akivaizdžiai matomi

Prekybos tinklo parduotuvėse besilankantiems vartotojams dauguma energetiškai efektyvių sprendimų nėra matomi, mat jie susiję su kondicionavimo sistemomis, apšvietimu, atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimu. Tačiau tyrimai rodo, kad visuomenės sąmoningumas auga ir vartotojų pasirinkimui vis didesnę įtaką daro įmonių aplinkosaugiškai tvari ir atsakinga veikla.

„Aplinkai draugiškos inovacijos kol kas dar ganėtinai brangios, tai per ilgesnį laiką atsiperkantys sprendimai, todėl kartais sunku tiksliai pamatuoti jų kuriamą naudą. Tačiau technologijoms tobulėjant ir augant paklausai bei supratimui apie įvairiapuses, ne tik finansines naudas, tikime, kad šis iššūkis bėgant laikui tik mažės“, – įsitikinusi I. Ščerbavičienė.

Prekybos tinklas ir ateityje planuoja sprendimus, kurie mažins poveikį aplinkai bei veiklos sąnaudos: ir atnaujinant pastatus, ir pasitelkiant energijos vartojimą efektyvinančius inžinerinius sprendinius, o taip pat bus diegiami atsinaujinantys energijos šaltiniai. „Įrengiant saulės jėgaines ant parduotuvių stogų atliekama išsami inžinierinių konstrukcijų patikra siekiant užtikrinti pastatų saugumą. Svarstoma įgyvendinti ir kitus teigiamą poveikį aplinkai turinčius sprendimus“, – teigė „Maxima“ operacijų vadovė.

 

Straipsnis publikuotas „Verslo žinių“ portale 2019 m. liepos 18 d.